Daugiausiai staigmenų čempionato metu užfiksuota aštuntfinalio metu, kuomet netikėtai iškrito ir olimpiniai čempionai danai, ir Europos čempionai vokiečiai. Vienu didžiausiu čempionato nusivylimų tapo Lenkijos rinktinė, kuri vienintelė iš Europos komandų nesugebėjo prasibrauti tarp 16-os stipriausių pasaulio rinktinių. Apie tai ir kitus pasaulio čempionato įvykius plačiau papasakojo LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.
– Pasaulio čempionate užfiksuota nemažai staigmenų. Dar aštuntfinalyje krito Danijos ir Vokietijos rinktinės. Kokios būtų to priežastys?
– Nenorėčiau teigti, kad 2017 metų pasaulio čempionate buvo labai jau daug netikėtumų. Iš pogrupių į atkrintamas varžybas pateko turbūt 90 proc. rinktinių, iš kurių to ir tikėjomės. Galbūt tikėjomės aštuntfinalyje išvysti ir Lenkijos rinktinę, bet konkurentės tiek Rusija, tiek Brazilija šiame etape žaidė geriau. Gal dar galėjo Argentina įsiterpti tarp Azijos čempionų Kataro ir Afrikos čempionų Egipto. O toliau viskas pagal nuopelnus.
Tiesa, aštuntfinaliai pateikė porą didelių staigmenų. Aštuntfinalius pralaimėjo tos rinktinės, kurios turbūt labiausiai galėjo, norėjo ir buvo motyvuotos nutraukti Prancūzijos rinktinės hegemoniją pasaulio čempionatuose. Pirmi krito olimpiniai čempionai danai, nusileidę nieko nepasižymėjusiai iki tol Vengrijos rinktinei.
Europos čempionė Vokietija aštuntfinalyje nesugebėjo peržengti Kataro barjero, rungtynių pabaigoje minimaliu skirtumu nusileidę Azijos čempionams. Priežastys, manau, glūdi pačiose pralaimėjusiose komandose. Jų skriaudikai iki tol nerodė puikaus žaidimo, vengrai pogrupyje nugalėjo tik Saudo Arabiją ir Čilę, o nusileido net ir Baltarusijai. Tuo tarpu, Kataras pogrupyje iškovojo pergales prieš Argentiną ir Bahreiną bei turėjo pripažinti net Egipto pranašumą.
Vokietijos ir Danijos rinktinių pralaimėjimas veikiau buvo išimtis patvirtinantį taisyklę, nei dėsningumas. Tiek vokiečiai, tiek danai pogrupyje rungtyniavo pergalingai, tačiau, sakyčiau, kiek „pasipūtę“ ir per daug pasitikintys, nors ne visos pergalės iškovotos lengvai ir signalų žaidime jau buvo keliose pogrupio rungtynėse. Aštuntfinalio rungtynėse abi komandos toks vaizdas, kad žaidė jau galvodamos apie ketvirtfinalio kovas, ar net ir toliau. Šis per didelis pasitikėjimas ir pakišo koją tiek danams, tiek vokiečiams.
Šiaip mano prognozės pildėsi, prieš čempionatą minėjau, kad norvegai gali pasiekti pusfinalį, jie pasiekė dar daugiau, pateko į finalą. Sakiau, kad „tamsiuoju arkliuku“ gali tapti Slovėniją, slovėnai laimėjo bronzą. Tiesa, galvojau, kad pagrindiniai konkurentai prancūzams bus vokiečiai ir danai, bet jie dėl minėtų anksčiau priežasčių pralaimėjo aštuntfinalyje.
– Kurios rungtynės jums labiausiai įsiminė? Ir kodėl?
Iš pogrupio rungtynių man labiausiai įsiminė Prancūzijos ir Norvegijos dvikova. Abi ekipos gerai subalansuotos, visos pozicijos stiprios, gali pelnyti įvarčius tiek greitame puolime, tiek pozicinėse atakose. Aukštas tempas, jautėsi abiejų komandų jėga.
Pagal įtampą, įdomumą ir nenuspėjamumą įsimintinos buvo pusfinalio rungtynės Kroatija – Norvegija ir rungtynės dėl trečios vietos tarp Slovėnijos ir Kroatijos komandų.
– Po šio fantastiško Norvegijos pasirodymo galima šią rinktinę jau priskirti prie elitinių?
– Norvegijos rinktinė puikiai buvo paruošta šiam čempionatui, tai, visų pirma, yra trenerių komandos, sudarytos iš praeityje žinomų žaidėjų Bergės, Lundo ir Egės nuopelnas. Norvegijos rinktinė jau dvejus metus rodo puikius rezultatus (Europos čempionate ketvirta vieta, dabar pasaulio čempionate sidabro medaliai). Du ciklai trumpas periodas ir turbūt dar anksti norvegus priskirti prie elito. Nors jie turi puikias galimybes tęsti savo laimėjimų seriją. Komanda jauna, amžiaus vidurkis apie 25-erius metus, turi savo lyderius. Net trys šios rinktinės žaidėjai pateko į čempionato Visų žvaigždžių komandą. Norvegijos žvaigždei įžaidėjui, galinčiam rungtyniauti ir pusiau krašte, S. Sagosenui – tik 21-eri, bet jau kitą sezoną jis keliasi į vieną turtingiausių Paryžiaus „PSG“ klubą. Kairiarankis kraštas K. Bjornsenas irgi turbūt patrauks žymių klubų dėmesį. Veteranas linijos žaidėjas B. Myrholas čempionate vėl rungtyniavo, kaip senais laikais. Reiktų pažymėti smarkiai pagerėjusį vartininkų žaidimą. Žodžiu Norvegijos vyrų rankinio tikrai turi galimybes ateityje pasekti moterų rinktinės pėdomis ir tapti elitine rinktine.
– Tarp 8 stipriausių pasaulio komandų 7 yra iš Europos. Kaip manote ar ši tendencija artimiausiu metu gali keistis?
– Ši tendencija jau daug metų nesikeičia ir nemanau, kad ateityje keisis. Nors, reiktų pripažinti, kad ne europietiškų rinktinių lygis pakilęs ir šiemet tik nedidelis kiekis rungtynių baigėsi virš dešimties įvarčių skirtumu.
Pagal į aštuntuką patekusių komandų skaičių, žemynams suteiktos kvotos 2019 metų pasaulio čempionate. Tokiu būdu jame rungtyniaus 14 Europos, 4 Azijos, 3 Amerikos ir 3 Afrikos rinktinės. Beje, trys rinktinės jau aiškios, tai Prancūzija (pasaulio čempionė), Danija ir Vokietija (čempionato šeimininkai).
– Lenkijos rankinio šlovės minutė praėjo ar lenkai tik padarė pertrauką?
– Toks vaizdas, kad padarė ilgesnę pertrauką. Naujas treneris T. Duijšebajevas vėl nesugebėjo pasiekti reikšmingesnių laimėjimų, tačiau reikia pažymėti, kad Lenkijos rinktinė buvo sudaryta iš jaunų žaidėjų, tik 3-4 žaidėjai turėjo čempionatų patirties. Jaunų perspektyvių žaidėjų Lenkijoje užauginama, tik jie neturi tarptautinės žaidybinės patirties. Du pagrindiniai Lenkijos klubai, rungtyniaujantys Čempionų lygoje, pasirašo kontraktus su jaunais perspektyviais žaidėjais, tačiau jie gauna mažai žaidybinės patirties, nes pagrindines roles šiuose klubuose vaidina užsieniečiai.
– Ar gali Lietuvos rinktinė, kuri Europos čempionato atrankoje jau įveikė Norvegiją, pateikti sensaciją ir palikti pasaulio vicečempionus be kelialapio į Europos čempionatą?
– Pirmiausia lietuviams reikia galvoti apie artimiausius varžovus belgus, o ne apie patekimą į Europos čempionatą, kad nekartoti Danijos ir Vokietijos rinktinių klaidų. Jei pavyktų du kartus nugalėti Belgijos rinktinę, o Prancūzijai du kartus įveikti norvegus, tada lietuvių galimybės padidėtų. Nes tada Prancūzija jau garantuotų sau patekimą į Europos čempionatą ir gal rungtynių į Lietuvą atvyktų kiek atsipalaidavę, stipriausios sudėties žaidėjai gal norėtų pailsėti po įtempto sezono. O norvegams dar tektų rungtyniauti Belgijoje, kur belgai vos neatėmė taškų iš prancūzų. Bet turbūt lemiamos grupės rungtynės vis dėlto bus Norvegijoje tarp šeimininkų ir Lietuvos rinktinių.
