Sportininkams ir federacijoms pristatytos olimpinės chartijos gairės reglamentuoja teisingą olimpinės simbolikos naudojimą prieš olimpines žaidynes, jų metu ir po jų, taip pat apibrėžia sąlygas, kada olimpiniai simboliai gali būti naudojami sportininkų ar rėmėjų įvaizdyje, komunikacijoje, socialiniuose tinkluose.
„Olimpiniai žiedai yra vienas žinomiausių prekės ženklų pasaulyje, todėl ir vienas patraukliausių verslui. Mes už tai, kad verslas šią simboliką naudotų kuo plačiau, tačiau tai turi vykti pagal Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) apibrėžtas taisykles. Siekiame, kad olimpinė simbolika būtų siejama tik su kilniais tikslais ir skaidrumu, todėl nacionalinių olimpinių komitetų visame pasaulyje pareiga – stebėti, kaip ši simbolika naudojama savo šalies teritorijoje“ , – teigė LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF), prižiūrinčio olimpinės simbolikos naudojimą, direktorius Vitalijus Vasiliauskas.
Pasak jo, nuolatinis bendradarbiavimas su sportininkais gali padėti efektyviau skleisti olimpines vertybes bei tuo pačiu sukurti abipusę naudą ir sportui, ir verslui.
Įmonės, kurios nėra TOK arba LTOK partneriai, be atskiro sutikimo negali naudoti olimpinės, parolimpinės simbolikos ir kitų ženklų jokiame komerciniame kontekste, LTOK netoleruos jų vykdomos vadinamosios persekiojimo rinkodaros.
„Deja, net ir pasaulinėje praktikoje neišvengiama tokių situacijų, kada įmonės bando pasinaudoti olimpinės simbolikos žinomumu savo reklamoje. Tačiau olimpinei simbolikai apsaugoti sukurtas didžiulis apsaugos mechanizmas, todėl teisminiai ginčai visuomet baigiasi tokioms įmonėms nepalankiai. Norime išvengti panašių situacijų Lietuvoje, todėl pirmiausiai sieksime edukuoti verslininkus ir sportininkus, o teisinių priemonių imsimės tik kraštutiniais atvejais. Privalome užtikrinti, kad olimpinių atributų naudojimas reklamoje būtų išskirtinė privilegija“, – sakė V. Vasiliauskas.
Olimpinės simbolikos naudojimo gairės aprašomos olimpinėje chartijoje, kuri išleista seniau nei prieš šimtmetį bei nuolat tobulinama. Tačiau, pažymi LOF direktorius, Lietuvoje į jas ilgai buvo žiūrima gana atlaidžiai.
„Gauname klausimų tiek iš esamų rėmėjų, tiek iš TOK, kodėl kai kurios įmonės, nebūdamos TOK ar LTOK partnerėmis, reklamoje naudoja olimpinę simboliką. Tokie atvejai kelia grėsmę sportininkų ir jų rėmėjų sutartims, todėl nuo šiol sustiprinsime olimpinių ženklų apsaugą“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
„Esame tikri, kad tarp gausybės galimų rėmimo krypčių sportas Lietuvos verslui taps dar patrauklesne ir išskirtine niša, o sportininkų įvaizdis bus apsaugotas nuo neteisėtų bandymų pasinaudoti jais. Jau dabar Lietuvoje matome gerų pavyzdžių, kaip žinomi sportininkai ar didelės bendrovės teisingai naudoja ir populiarina olimpinę simboliką. Tikimės, kad tokia praktika ateityje tik plėsis“, – pabrėžė LOF direktorius.
LTOK gairės numato olimpinių ženklų naudojimo taisykles su sportininkais susijusiose reklamose prieš olimpines žaidynes, jų metu ir po jų. Skirtingos taisyklės taikomos TOK arba LTOK partneriams ir trečiosioms šalims, neturinčioms oficialių ryšių su TOK arba LTOK. Gairės nurodo, kad vaizdinė medžiaga su Lietuvos olimpinės rinktinės atrankose dalyvaujančiais sportininkais be LTOK sutikimo negali būti naudojama komerciniais tikslais.
Siekdamas efektyvaus LTOK, sportininkų ir rėmėjų bendradarbiavimo, olimpinis komitetas pasirengęs suteikti teisinę pagalbą visiems sportininkams.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra savarankiška visuomeninė organizacija, dalyvaujanti pasaulinio olimpinio judėjimo veikloje. LTOK Lietuvoje veiklą pradėjo 1924 metais, vėliau buvo sustabdytas ir vėl atkurtas 1988 metų gruodžio 11 d.
