Nuo balandžio 8 dienos pasiruošimą pradėjusi Lietuvos rinktinė šiemet nusiteikusi pergalėms. Prieš čempionatą buvo sužaista gerokai daugiau draugiškų rungtynių ir komanda spėjo geriau „susiklijuoti“.
„Pasiruošimas šiam turnyrui buvo gana geras. Turėjome daug kontrolinių rungtynių, žaidėme su Lenkijos komandos, su Latvijos rinktine. Šių ekipų žaidimo braižas labai panašus į būsimų varžovių Juodkalnijoje. Ten laukia aukštos, pajėgios varžovių žaidėjos. Buvo sunku per trumpą laikotarpį sulipdyti gerą kolektyvą. Individualūs veiksmai bus labai svarbūs, bet visą tai nusveria komandinis darbas. Kiek mes pačios nusiteiksime kovai, kiek mes norėsime laimėti, tiek ir pasieksime“, – spaudos konferencijos sakė Lietuvos rinktinės trenerė Daiva Simokaitienė.
Trenerė taip pat džiaugėsi, kad rinktinė sulaukė didelės paspirties – vienos geriausių Lietuvos tinklininkių, Azerbaidžane praėjusį sezoną žaidusios Valdonės Petrauskaitės.
„Šiais metais turėsime stipresnę rinktinę, nes gavome didelę paspirtį – aukščiausiame lygyje žaidžiančią Valdonę Petrauskaitę“, – pabrėžė D. Simokaitienė.
Nors Lietuvos rinktinės nebus laikoma atrankos turnyro favorite, trenerė mano, kad visų komandų šansai yra lygūs: „Kiekviena komanda turi šansų 50 prieš 50 proc. Tačiau istorija rodo, kad šiuo metu Bosnijos komanda yra pajėgiausia. Estėms pastaraisiais metais pralaimėjome, todėl jau atėjo laikas pasiekti pergalę ir mums“.
Penkiose Europos šalyse žaidusi V. Petrauskaitė džiaugiasi, galinti pagaliau apsivilkti nacionalinės šalies rinktinės aprangą.
„Esu labai patenkinta galėdama atstovauti Lietuvai, jaučiuosi kaip mažas vaikas. Pirmą kartą galėsiu išgirsti Lietuvos himną stovint aikštelėje, todėl man tai didelė garbė“, – kalbėjo tinklininkė.
Rinktinės trenere antrus metus iš eilės dirbanti D. Simokaitienė jau 18 metų gyvena Švedijoje, tačiau nuolat seka Lietuvos tinklininkių pasirodymus.
„Sakome, kad užsienyje dirbantys ir gyvenantis žmonės nieko nemato, kas vyksta Lietuvoje. Aš internetu mačiau visus Lietuvos tinklinio finalus, stebėjau „Achemos“ kelią Baltijos lygoje, daug informacijos suteikė asistentai Lietuvoje. Turime penkias naujas žaidėjas, prisidėjo V. Petrauskaitė, praėjusiais metais dėl traumos nežaidusi Raimonda Strelkauskaitė ir trys jaunos tinklininkės“, – teigė rinktinės trenerė.
Lietuvos moterų rinktinė spaudos konferencijoje dalyvavo su rinktinės aprangomis. Žurnalistai sutartinai pabrėžė, kad pasižiūrėti yra į ką.
„Visos yra labai gražios, visos labai nori laimėti. Po truputį visos žengia į priekį. Žaidėjos įsisavina visą medžiagą, kiekvienoje treniruotėje matosi pažanga“, – džiaugėsi D. Simokaitienė.
Tačiau Lietuvos moterų tinklinis iki praėjusių metų buvo dingęs iš pasaulio žemėlapio. Tai lėmė mažas federacijos finansavimas ir mažai gero lygio žaidėjų.
„Didžiausia problema, kad moterų rinktinės nebuvo 20 metų, todėl susidomėjimas tinkliniu buvo mažesnis. Kitos sporto šakos – krepšinis ar rankinis – rinktines turi visą laiką. Tačiau manau, kad mūsų moterų tinklinis mažu žingsneliu jau lenkia kitų sporto šakų lygį“, – įžvalgomis dalinosi Lietuvos rinktinės vadovas Vidas Makauskas.
Per pirmus keletą metų su atgimusia Lietuvos rinktine stebuklų nuversti nesitikima, bet po truputį ketinama kilti į viršų.
„Mūsų ateities vizija – olimpinės žaidynės. Bet tam reikia nueiti kryžiaus kelius. Dabar mums svarbiausia po truputį įsitvirtinti Europos elite“, – sakė Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika.
Žaidimas rinktinėje – gera galimybė parodyti save pasauliui.
„Labai nedaug merginų pavyksta išvažiuoti į užsienį, todėl rinktinė yra labai naudinga jaunimui. Tai yra gera galimybė pasirodyti ir daugiau vilčių, kad kažkas pamatys iš pasaulio komandų. Išvažiuoti tobulėti atsiranda daugiau šansų“, – pasakojo V. Petrauskaitė.
„Kai žaidėme turnyre Lenkijoje, man jau skambino agentai, teiravosi apie žaidėjas“, – pridūrė V. Makauskas.
„Kadangi mūsų 20 metų nebuvo tinklinio žemėlapyje, mes Europoje vertinami kaip egzotika“, – juokėsi V. Makauskas. „Manau, kad visi galvoja, jog mes žaidžiame tinklinį kaip Sovietų Sąjungoje, todėl kažkiek pagarbos yra“, – rinktinės vadovo žodžius paneigė D. Simokaitienė.
Nedaug trūko, kad rinktinei negalėtų padėti kontrolinėse rungtynėse su Latvija traumą patyrusi Viltė Makauskaitė, bet Lietuvos gydytojai greitai pastatė ją ant kojų.
„Gydytojas D. Barkauskas sudėjo visas pastangas, kad Viltė atsistotų ant kojų ir šiandien ji jau pati nueina iki parduotuvės be komandos pagalbos. Buvo įdėta daug pastangų“, – humoro jausmo neprarado V. Makauskas.
Europos čempionato atrankos turnyras Juodkalnijoje vyks ateinantį savaitgalį.
