Asmeninėje įskaitoje iki paskutinio etapo buvo visiška sumaištis. Ant Paežerių ledo turėjo išaiškėti ne tik geriausias Lietuvos poledinės žūklės specialistas, bet ir visa Lietuvos poledinės žūklės rinktinė, kuri jau vasario 5-6 dienomis dalyvaus pasaulio poledinės žūklės čempionate Charkove, Ukrainoje.
Pirmas turas beveik iš karto atsakė į visus klausimus. Į priekį tvirtai išsiveržė pirma „Ant Bangos“ komanda su 9 baudos taškais, antri buvo Kėdainių „Lifosos meškeriotojai“ (15 baudos taškų), treti Šiaulių „Fortūnos“ vyrai (17 b. tšk.).
Antrame ture sekmadienį „Ant Bangos“ komanda išsaugojo turėtą pranašumą ir tapo 2010-2011 metų Lietuvos čempione. Antra ir etape, ir čempionate – „Fortūna“, trečias etape Druskininkų „Druskonis“, o čempionate – „Lifosos meškeriotojai“.
Paskutinio etapo prizininkais tapo Martynas Mikelionis („Ant Bangos“), daugkartinis Lietuvos čempionas Izidorius Unikas ir Artūras Skvirba („Ant Bangos“).
Žvejų klubo „Ant Bangos“ vyrai užėmė visą 2010-2011 metų Lietuvos poledinės žūklės čempionato prizininkų pakylą. Trečia vieta ir bronzos medaliu džiaugėsi A. Skvirba, antras buvo Saulius Bartusevičius, o pirma vieta ir nugalėtojo taurė atiteko M. Mikelioniui.
Taip pat į šių metų rinktinę patenka ketvirtą vietą čempionate užėmęs garsaus Lietuvos sportinės žūklės aso Arimanto Cironkos sūnus Gediminas ir penktas likęs, sezono atradimu tapęs Martynas Lukonas.
Rinktinės treneriu paskirtas A. Cironka atsarginiu pasirinko jau minėtą Izidorių Uniką.
Pasibaigus šių metų Lietuvos čempionatui nugalėtojų komandos treneris Linas Žvaliauskas prisipažino nesitikėjęs pergalės.
- Ar tikėjotės šiemet okupuoti visą nugalėtojų pakylą?
- Prisipažinsiu, tikrai tiek daug nesitikėjau. Šiaulių komanda daug labiau patyrus negu mūsiškė, galbūt išskyrus S. Bartusevičių. Galvojau, kad šiemet dar liksime antroje vietoje. Vyliausi, kad rinktinėje bus nors pora mūsų klubo žvejų.
- Tapote čempionais ne tik komandinėje, bet ir asmeninėje įskaitose. Kaip tai pavyko?
- Svarbiausią vaidmenį atliko treniruotės. Prieš kiekvieną šių metų etapą abi klubo komandos rengdavo po dvi bendras treniruotes. Atskiri komandų nariai ir kiti žvejai iš klubo žvejodavo tame ežere po kelis kartus. Tokiu būdu prieš varžybas turėdavome maksimalų kiekį informacijos ir varžyboms pasirinkdavome optimalią taktiką. Įdėjome tikrai daug darbo ir širdies ir tai atsipirko su kaupu.
