Lietuvos plaukikų kvartetas neslėpė norintis ketvirtadienį užbaigti Europos čempionatą aukšta nata.
Tik patys sportininkai galvojo apie „fa“, o išėjo „si“.
Po rytinių atrankos varžybų septintą vietą užėmę lietuviai finale vylėsi pakilti per vieną ar dvi pozicijas ir pagerinti nacionalinį rekordą.
Vakare pastarasis dužo į smulkius šipulius, o savo akimis negalinčių patikėti komandos draugų raginamas Simonas Bilis kovėsi dėl medalio.
Trys atletai – Andrius Šidlauskas, Deividas Margevičius ir S. Bilis – plaukė greičiau nei kada nors gyvenime, viršydami savo asmeninių rekordų tempą.
Tik rungtį pradėjęs Danas Rapšys užfiksavo identišką laiką kaip atrankoje, pirmąją 100 m atkarpą nugara įveikęs per 54,80 sek.
A. Šidlauskas (krūtine, 58,80 sek.) estafetę perėmė penktas ir ištempė komandą į trečią vietą, D. Margevičius (peteliške, 52,29 sek.) tarpiniame finiše vėl buvo penktas, o tuomet darbo ėmėsi S. Bilis.
Praėjus vos valandai po 50 m plaukimo laisvu stiliumi finalo, kuriame užėmė penktą vietą, aukštaūgis plaukikas nėrė į vandenį ir pasileido lyg vejamas ryklio.
Per pirmą savo pamainos dalį S. Bilis aplenkė Baltarusijos ir Vokietijos atstovus, iškeldamas Lietuvą į prizinę vietą. Bet po posūkio baterijos ėmė sekti – likus keliolikai metrų iki finišo lietuvį pavijo ir prarastą vietą susigrąžino vokietis Damianas Wierlingas.
Galiausiai sienelę pastarasis palietė vos 0,18 sek. anksčiau už S. Bilį, kuris 100 m nuplaukė per 47,81 sek.
Lietuviams atiteko ketvirta vieta, o bendras jų rezultatas – 3 min. 33,70 sek. – nuo trejus metus gyvavusio šalies rekordo nubraukė 1,60 sek. Rytinėje atrankoje pasiektą rezultatą kvartetas pagerino net 2,49 sek.
Kovoje dėl aukso triumfavo finale tris naujus plaukikus – Adamą Peaty, Jamesą Guy ir Nicholasą Pyle'ą – Duncanui Scottui į kompaniją pasitelkę britai (3 min. 30,44 sek.), 1,59 sek. aplenkę prieš tai atranką laimėjusius rusus.
Už lietuvių nugarų prestižinėje baigiamojoje pirmenybių rungtyje penkti finišavo vengrai, šešti – baltarusiai, septinti – olandai, aštunti – švedai.
Iki šiol taip aukštai pakilti elitinių pirmenybių estafečių varžybų estafetėse Lietuvos atstovams buvo pavykę tik 2005 metais, kuomet Kanadoje vykusiame pasaulio čempionate Paulius Viktoravičius, Vytautas Janušaitis, Saulius Binevičius ir Rolandas Gimbutis taip pat buvo ketvirti plaukdami 4x100 m laisvu stiliumi.
Pirmąja medalį laimėjusia šalies estafetės komanda galėjęs tapti kvartetas kovos įkarštyje audringai reagavo į netikėtai užsimezgusią intrigą. Ir iš baseino į rūbinę plaukikai traukė dar valdomi nenuslūgusių emocijų.
Sustoję bendravimui su žiniasklaida skirtoje zonoje, komandos nariai pertarinėdami vienas kitą aiškinosi, kur buvo galima sutaupyti šimtąsias sekundės dalis, skyrusias nuo nebent slapčiausiose svajonėse regėtos apdovanojimų pakylos. Garą padėjo nuleisti ir riebūs keiksmažodžiai.
Galiausiai į DELFI klausimus sportininkų ketvertas taip pat atsakė diskutuodami tarpusavyje, kiekvienas įterpdami po žodį ir girdami komandos draugus už rezultatą, kuriuo patiems dar buvo sunku patikėti.
– Atrodo, motyvacijos paskutiniam Europos čempionato plaukimui turėjote daugiau nei reikia.
– (D. Rapšys) Chebra buvo taip užsivedusi... Kosmosas. Aš užfiksavau tokį patį rezultatą kaip ryte, o jie trise šitaip smarkiai pagerino mūsų laiką. Sakau, kosmosas.
– (A. Šidlauskas) Jaučiu, kad praplaukiau daugiau nei sekunde geriau už savo asmeninį rekordą. Reikės dar pažiūrėti protokolą.
– (S. Bilis) Sakyčiau, ne tiek motyvuoti buvome, kiek atsipalaidavę. Ėjome laimingi sau į startą ir padarėme.
– (D. Margevičius) Kol laukėme starto, visi juokavo, kalbėjo bet ką. Kai būni vienas pats, jautiesi visaip kitaip. Estafetėje esi grupėje. Ir jei matai, kad komandos draugas susikaustęs, patrauki jį per dantį, pralinksmini ir jį, ir kitus.
– (S. Bilis) Ir tuomet žymiai lengviau plaukti – atsipalaidavus, be nervų, negalvojant vien apie tai, kaip reikės įšokus į vandenį malti, kapoti.
– (D. Rapšys) O Simas dar po 50 m finalo, ir šitaip nupūtė. Sakau, kosmosas.
– Ar laukdami finišo prie baseino matėte, kaip keičiasi Simono pozicija?
– (S. Bilis) Aš tai nieko nemačiau, tik kapojau (juokiasi – DELFI).
– (A. Šidlauskas) Aš taip pat dar gulėjau ant žemės po savo paties plaukimo (juokiasi – DELFI).
– (D. Rapšys) Prieš tai dar Deividas puikiai atsilaikė – mes galvojome, kad plaukiant peteliške bus labai stiprūs varžovai, kad galime atsilikti. Bet taip nebuvo, Deividas ištvėrė. Ir tada Simas kad pradėjo varyti. Žiūrime ir nesuprantame: po posūkio mes jau treti, treti! Jausmas buvo oho koks!
– (A. Šidlauskas) Kai Simas artėjo link finišo, mes vos ne rankas į vandenį kišome, kad greičiau jį pas save prisitrauktume.
– Tokių įvykių čia visiškai nelaukėte?
– (D. Rapšys) Tikrai nė vienas negalvojo, kad fiksuosime tokį laiką.
– (A. Šidlauskas) Aš maniau, kad galime plaukti per 1 min. 34,5 sek. ar panašiai. O dabar... Kaip Lietuvai, tai toks laikas – kosminis.
– (S. Bilis) Gerai tai, kad mes ir toliau kartu plauksime, todėl ateityje dar tobulėsime.
– Simonai, neriant į vandenį kojose jautėsi sunkumas po vos prieš valandą vykusio kito finalo?
– (S. Bilis) Ne, nes apie tai negalvojau. Neprisileidau minčių, kad skauda, sunku. Galvojau tik apie tai, kaip greitai plaukti. Kai plauki ne tik už save, tai padaryti žymiai lengviau.
– (D. Rapšys) Bet tu tikrai nežinojai, kad plauki trečias. Jaučiu, jeigu būtumei žinojęs, kažkokios Dievo galios būtų padėjusios, būtumei ir tas keliolika šimtųjų numetęs. Arba aš galėjau žymiai geriau finišuoti.
– (D. Margevičius) Danas tik išlipęs iš vandens pradėjo keiktis, kaip prastai nuplaukė.
– (D. Rapšys) Jeigu būčiau žinojęs, kaip viskas pasisuks... Bet jie viską padarė, o aš tikrai prisiimu atsakomybę.
– (S. Bilis) Ne trise, o keturiese plaukėme. Be Dano tikrai nieko nebūtų išėję.
– Ketvirta vieta juk irgi galima pasidžiaugti.
– (S. Bilis) Už ketvirtą vietą, kaip sakoma, medinis medalis... Galėjome paimti tikrą, bet nepaėmėme.
– (D. Margevičius) Tas šimtąsias dalis kiekvienas galėjome sutaupyti, nėra taip, kad kažkas padarė klaidą, kuri kainavo medalį. O ketvirta vieta – nuostabus pasiekimas.
– (D. Rapšys) Ir visos prizines vietas užėmusios šalys finalui pakeitė didžiąją dalį savo sudėčių. O mes plaukėme visi tie patys, kaip ir atrankoje.
– Reikia turėti omenyje, su kokiomis valstybėmis Lietuva konkuravo šiame finale.
– (D. Margevičius) Tikrai. Jei mūsų maža šalelė tiek daug gali nuveikti, įsivaizduokite, kas būtų, jei būtume tokio dydžio kaip Lenkija, Vokietija. O pas mus gi nėra žmonių. Tai, kad lietuviai dalyvauja Europos čempionatuose, plaukia pusfinaliuose ir finaluose, dar ir medalių parveža – nuostabu, reikia tik džiaugtis.
– (D. Rapšys) Bet dabar mes jau tikrai žinome, kad kitą kartą galime imti medalį. Prieš tai galvojome, kad būtų gerai į finalą prasimušti, būtų gerai rekordą pagerinti. O dabar žinome, kad galime ir daugiau, galime laimėti medalį.
