Kuopoje – būrys sportininkų
„Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalione dirbu jau ketvirtus metus. Prieš tai penkerius metus buvau karė savanorė penktoje rinktinėje Šiauliuose. Esu eilinė, bet tikiuosi, jog po truputį tą laipsnį kels“, – sakė dvejų olimpinių žaidynių dalyvė R. Drazdauskaitė.
Kitų dviejų lengvaatlečių patirtis – kur kas mažesnė. Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 806-oje pėstininkų kuopoje Molėtuose savanoriaujantys D. Aučyna ir E. Ruškys kariškių veikla užsiima beveik 1,5 metų.
„Baigęs bakalaurą galvojau, jog reikia pradėti šiek tiek labiau išlaikyti save, ne vien lėšomis, kurias gaunu iš sporto. Visokių metų būna – ir gerų, ir blogų – todėl reikėjo ieškoti papildomos veiklos, – teigė D. Aučyna. – Geras draugas Justinas Kinderis savanoriu yra jau gal aštuntus metus, o kariuomenės sporto klubo vadas yra Valentinas Mizgaitis (olimpinio prizininko imtynininko Mindaugo Mizgaičio tėtis – aut. past.), kuris šiek tiek pagloboja sportininkus, norinčius užsiimti kariškių veikla. Praėjome sveikatos patikrą, vadovybė padėjo sutvarkyti formalumus, o tada buvome nukreipti į 806-ą kuopą Molėtuose“.
D. Aučyna ir E. Ruškys bazinius karinius mokymus atliko Jonušo Radvilos mokomajame pulke. Nuo mažų dienų pažįstami sportininkai ir kariškių duonos paragavo beveik vienu metu, tačiau mokymus jie atliko skirtingai.
„Kariškiais žavėjausi nuo pat mažų dienų. Pradėjęs sportuoti susipažinau su daug įvairių sportininkų, kurie buvo kariškiai. Tikriausiai bendraudamas su jais supratau, jog noriu ir pats išbandyti tą, ką ir jie patyrė, tad pasiryžau ir iškeliavau į Janušo Radvilos mokomąjį pulką, – pasakojo E. Ruškys. – Patekau į penktą kuopą, linkėjimai jai!”.
Baigę mokymus D. Aučyna bei E. Ruškys tapo 806-os Molėtų kuopos nariais. Sportininkų atsiliepimai apie ją – patys geriausi. Molėtų kuopoje D. Aučynos ir E. Ruškio kolegomis yra ir keli kitų sporto šakų atstovai: krepšininkai, biatlonininkai, tarp kurių yra ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse sužibėjęs Tomas Kaukėnas.
„Ta kuopa – kaip aklai vištai grūdas. Tokia gera kompanija... Kada lankėme apmokymus, mums sakė, jog esame pavyzdys kariams, nes ateiname savo noru pabūti, pasimokyti. Nežinau, atsitiktinumas ar ne, kad tiek daug sportininkų taip pat yra ten. Ir senbuviai sako, jog patys geriausi žmonės yra surinkti Molėtuose“, – pasakojo D. Aučyna. – Ne į visas pratybas vykstu, pavyzdžiui, dabar buvo ilga pertrauka, nes buvau treniruočių stovyklose. Per du mėnesius kartą tenka nuvažiuoti, o šiaip pratybos vyksta maždaug du kartus per mėnesį. Už kiekvienas pratybas, už atvažiavimą ir dalyvavimą kažkokių pinigėlių gauni, ir smagu, ir šiokia tokia nauda. Gali laipsnį keltis, gali į misijas važiuoti, daug tų galimybių atsiveria“.
Pasaulio kariškių čempionatuose dalyvauja ir olimpiniai čempionai
Visi trys lengvaatlečiai tikina, jog kariuomenės vadų sudarytos sąlygos sportuoti yra pakankamai geros.
„Kol kas sportą ir kariuomenę suderinu. Vadai yra geri, sportuoti išleidžia, dėl to labai džiaugiuosi“, – sakė R. Drazdauskaitė.
O ar kariškių užsiėmimai netrukdo sportui?
„Prasidėjus baziniams mokymams prasidėjo ir rėžimas, disciplina, rytinė mankšta, rikiuotė, vėliavos pakėlimas su Lietuvos himno giedojimu. Tie užsiėmimai yra savotiškas sportas: įgauni savotiškos patirties, disciplinos, teorinių bei praktinių žinių. Praktiniuose užsiėmimuose galima sakyti, jog ir sportuoji, judi sušilęs, tai, manau, jog ne sezono metu sportui nekenkia“, – tikino E. Ruškys.
Visiems trims lengvaatlečiams tenka dalyvauti ir įvairiuose kariškių čempionatuose. Pagrindinės kariškių varžybos – pasaulio kariškių čempionatas, pritraukiantis ir būrį olimpinių žaidynių dalyvių.
„Yra tų varžybų, tik aš ne visada startuoju. Vyksta pasaulio kariškių čempionatai, pasaulio kariškių žaidynės. Per metus startuoju du kartus ar kartą. Vilniaus maratono metu vyksta ir kariškių maratonas bei pusmaratonis. Šiais metais, manau, ir pusę maratono prabėgsiu Vilniuje, ir pasaulio čempionate dalyvausiu“, – planais dalijosi maratonininkė.
„Gaudamas pagalbą iš kariškių, tu įsipareigoji startuoti ir pasaulio kariškių čempionate. Be to, pasaulio čempionato lygis toks pat, kaip ir Universiados. Visi brazilai, rusai ir kitų buvusio sovietinio bloko šalių sportininkai yra kariuomenėje. Tos varžybos tikrai yra aukšto lygio, o ir pačiam malonu nuvažiuoti. Kitas pasaulio kariškių čempionatas vyks Pietų Korėjoje, o ten nuvykti gali ne bet kas“, – galimybe džiaugėsi D. Aučyna.
„Tiek sportininkių, tiek sportininkų kariuomenėje yra daug. Nuvažiavus į pasaulio kariškių čempionatą gali pamatyti Rusijos olimpinės rinktinės narius, net ir olimpinius čempionus. Ne tik rusų, bet ir lenkų“, – antrino R. Drazdauskaitė.
Sudėti ir išrinkti šautuvą – vienas juokas
Kiekvienas kariškis, ne išimtis ir lengvaatletis, praktikuojasi ir šaudydamas.
„Kariuomenė vis tiek gana vyriškas užsiėmimas. Ten būna visokių taktikų, ginklų, galime pašaudyti tikrais šoviniais. Tuo metu jauti tikrai gerą jausmą. Per kiek laiko surinkčiau šautuvą? Manau, per minutę arba dvi, nes surinkus dar reikia patikrinti. Pasitreniravus ir greičiau pavyktų, nes ten viskas yra elementaru“, – šypsojosi D. Aučyna.
Vis dėlto į medžioklę šuolininkas į tolį neitų.
„Medžiotojas nesu, bet šautuvas patiko. Palupt šovinių“.
Šaudyti į gyvūnus negalėtų ir R .Drazdauskaitė.
„Šautuvą ir išrinkčiau, ir sudėčiau, ir pašaudyčiau“, – nusijuokė maratonininkė. – Kaip tik neseniai buvo šaudymo pratybos. Manau, jog medžioti negalėčiau, gaila būtų žvėrelį nušauti“.
Ar sportininkai išdrįstų vykti į karines zonas – Afganistaną ar Ukrainos rytus?
„Jei reiktų gintis, tas tiesiogiai liestų mano artimuosius bei dėl to priklausytų tolimesnis valstybės likimas, vykčiau“, – patikino D. Aučyna.
Lietuvos lengvaatlečiai atsisveikinti su kariuomene tikrai neplanuoja, o dabar ruošiasi jau prasidėjusiam vasaros sezonui.
„Bus matyti kaip viskas klostysis baigus sportuoti, bet tikrai nemanau, jog mesiu šį reikalą“, – teigė D. Aučyna.
„Sportinės karjeros pabaiga dar toli. Rugsėjo mėnesį važiuosiu į tam tikrus kursus, po kurių, manau, pakils ir mano laipsnis“, – planais dalijosi E. Ruškys.
