Apie tai ketvirtadienį ir buvo atvirai kalbama surengtoje spaudos konferencijoje.

„Energija“ nėra vienas iš daugelio Lietuvos ledo ritulio klubų. Tai vienintelis šalies klubas. Jo ateitis turėtų būti ne tik Elektrėnų, bet ir visos Lietuvos interesas. Spendžiamas klausimas: būti ar nebūti. Per artimiausias savaites turime pranešti ar dalyvausime Latvijos, ar Baltarusijos čempionatuose, ar iš viso nežaisime“, - problemos mąstą pristatė naujasis „Energijos“ prezidentas Petras Nausėda.

„Energijos“ skolos sudaro 150 tūkst. litų, iš jų 30 tūkst. - įsiskolinimas žaidėjams.

„Kitų sportų kontekste – nedidelė suma, bet ledo rituliui tai yra labai daug. Mūsų finansinis poreikis būtų 2,5 mln. litų per sezoną, išsiverstume su 1,5 mln., o tenkintų net ir 500 tūkst., - aiškino P. Nausėda. – Norėtume suprasti, ar Lietuvai reikia ledo ritulio. „Energija“ bazinė šalies rinktinės ekipa, todėl, jei neturėsime šio klubo, neturėsime ir rinktinės. Tai viešas interesas.“

Skolos smaugia po pasaulio čempionato

„Energijai“, finansinių nepriteklių turėjusiai ir anksčiau, skaudžiai smogė LLRF po pasaulio čempionato susidariusios skolos.

„Federacija dėl skolų neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų klubui, pakito mokestinė bazė, atsirado nauji sportui nepalankūs įstatymai ir mes neišlaikėme „Energijos“ biudžeto, - skolų šaltinius vardino P. Nausėda. - Laimė, su mumis bendradarbiauja Elektrėnų savivaldybė, kuri prisideda ir padeda kiek gali. Elektrėnai įsipareigojo padengti ledo nuomą, o tai per metus kainuoja 100 tūkst. litų. Miesto administracija – mūsų ramstis ir gelbėjimosi ratas.“

„Tikslių skaičių, kokios skolos mums liko po pasaulio čempionato, nenorėčiau atskleisti, - DELFI sakė LLRF generalinis sekretorius Gintautas Kuneikis. - Smarkiai išaugo apgyvendinimo, transporto ir maitinimo kaštai, Vilniaus savivaldybė apmokėjo tik 3 varžybų dienas, vietoje žadėtų 5. Taip litas prie lito tos sumos ir susidarė.“

Ledo ritulys Vilniuje pagal žiūrimumą prilygo krepšiniui

Pasaulio čempionato rungtynes Vilniuje iš viso aplankė 30 tūkst. žiūrovų, vidutiniškai po 6 tūkst. aistruolių per vieną mačą, o Elektrėnuose šis sportas neturi konkurentų.

„Ledo ritulys besąlygiškai lankomiausia sporto šaka Elektrėnuose, kuri be reklamos surinkdavo po 1000 žmonių. Per pasaulio čempionatą žiūrovų Vilniuje būdavo tiek, kiek vidutiniškai per Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo dvikovas“, - populiarumą vertino P. Nausėda.

Žaidėjams piniginės bėdos – kasdienybė

„Energijos“ ir Lietuvos rinktinės ritulininkams amžinos skolos jokia staigmena.

„Praėjusį sezoną pradėjome be fizinio pasirengimo stovyklos ir tai mums vėliau atsiliepė pasaulio čempionate Vilniuje. Dabar situacija tokia pati, rugpjūčio pradžia, o niekas nežino, ar „Energija“ išliks. Vyrai pasirengę vėl dirbti „už ačiū“, - sakė žaidėjas Rolandas Aliukonis.

„Energijos“ ir rinktinės senbuviui Šarūnui Kuliešiui pinigų paieškos prieš sezoną – ne naujiena.

„Man tai ne naujiena ir nekelia streso. Seniai klubui laikas dirbti, kaip pelno siekiančios organizacijos. Naujasis klubo prezidentas P. Nausėda – šviesi galva. Mes ledo ritulį žaidžiame ne dėl pinigų, nes sunku mesti tai, kam skyrei tiek metų“,- pabrėžė Š. Kuliešius.

Bando ieškoti bet kokių galimybių išlikti

Naujieji „Energijos“ vadovai, nors dar nėra patvirtinę klubo valdybos, pasirengę derėtis ir tartis su visomis ledo ritulį išsaugoti Lietuvoje siekiančiomis jėgomis.

„Stengiamės užglaistyti senus nesutarimus su buvusiais „Energijos“ vadovais, žadame tartis su Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovais, norime į rėmėjų gretas pritraukti vieną galingiausių šalies įmonių, ieškome privačių rėmėjų, bandysime susitikti net su Prezidente Dalia Grybauskaite.

Esame pasirengę radikalioms permainoms, steigėjų ir akcininkų keitimui. Tačiau daug laiko tam neturime. Lietuvos ledo ritulyje tokios gilios duobės dar nėra buvę“, - ketinimus vardino P. Nausėda.

„Energijos“ sezono planai - tik popieriuje

Artėjančio 2009-10 metų sezono „Energijos“ klubo planai popieriuje atrodo gražiai.

Elektrėniškiai nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. balandžio žada dalyvauti Latvijos pirmenybėse, kur vienos komandos biudžetas vidutiniškai siekia 3-5 mln. litų arba žaisti Baltarusijos lygoje, kur geriausių klubų biudžetai - 15-20 mln. litų.

Spalio 24-26 d. mūsiškių laukia IIHF Kontinentinės taurės turnyras Torūnėje, Lenkijoje, bei du IIHF „Chalenge Cup“ serijos turnyrai. Viename jų Vilniuje turėtų žaisti Lietuvos, Suomijos, Lenkijos ir Ukrainos rinktinės.

2010-ųjų balandį - I diviziono pasaulio čempionatas Olandijoje. Tačiau neatsiradus pinigų ledo rituliui visai tai gali likti tik rožinėmis svajonėmis.

„Tai – Lietuvos interesas. Ne tik duona ir vandeniu žmonės čia gyvi. Juk tai ir socializacijos, ir jaunimo užimtumo problemų sprendimas. Piramidės viršūnėje norime matyti ledo ritulį“, - kalbėjo „Energijos“ prezidentas P. Nausėda.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)