Prieš trejus metus priėmus valstybinę sporto plėtros strategiją, garsiai trimituota, jog mėgėjų sportu nuo šiol rūpinsis ne vien entuziastai, nevyriausybinės organizacijos ar už šią sritį atsakingas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
Strategijos rengėjai tuomet aiškino, jog priimtas dokumentas privers į sveikos gyvensenos propagavimą atsigręžti visas valdžios institucijas. Tačiau panašu, kad valdininkams ir politikams dar sunkiai sekasi suvokti, kaip sportas gali padėti spręsti įvairias valstybės socialines problemas.
Proveržio nematyti ir Vyriausybės vasarį patvirtintame strategijos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane. Pagal jį, šiemet strategijos tikslams pasiekti iš šalies biudžeto bus atseikėta 77,7 mln. litų (2015 metais – 74,7 mln. Lt, 2016 metais – 80,9 mln. Lt).
Nors suma – gana įspūdinga, ji tėra biudžetinės aritmetikos triukas, kadangi liūto dalį asignavimų sudaro KKSD lėšos, kasmet skiriamos, pavyzdžiui, sporto bazių statyboms ar olimpiečių rengimui nepriklausomai nuo strateginių užmojų.
Kartu su KKSD įgyvendinti valstybinės sporto plėtros strategijos priemones turi dar aštuonios institucijos: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Susisiekimo ministerijos, Statistikos departamentas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Visų jų bendras indėlis į gyventojų fizinio aktyvumo propagavimą tesiekia 13 mln. litų, iš kurių 8,2 mln. Susisiekimo ministerija numatė skirti dviračių takų tiesimui, 3,4 mln. Švietimo ir mokslo ministerija skirs ugdymo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimui.
Trečiadienį tarpinstitucinį veiklos planą pristačius Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai, pastarosios narys Sergejus Jovaiša suabejojo, ar pinigai panaudojami racionaliai.
„Matau vieną blogybę: tie renginiai, projektai yra vienkartiniai. O norėtųsi, kad finansavimas pasiektų kažkokį nuolatinį judėjimą. Ne taip, kad dėl varnelės padarau renginį, ir pinigai ištirpo. Organizatoriai dabar eina lengviausiu keliu, bet jis beveik nieko gero neduoda. Matau, kad sveikatingumo, fizinio aktyvumo problemų sprendimas Lietuvoje yra gerokai sulėtėjęs“, – DELFI teigė konservatorius.
Jis neneigė nuogąstaująs, kad daugiausiai naudos iš fizinio aktyvumo skatinimui išleidžiamų pinigų dabar gauna patys projektų vykdytojai.
„Galima kartais sakyti, kad taip ir yra. Jeigu jau kažkas daroma, tai tam reikia rimtesnio finansavimo, išsamesnių programų ir ištisinio kasdienio darbo“, – svarstė buvęs krepšininkas.
Tiesa, vienas naujas projektas parlamentarams sužadino optimizmą. Rugsėjo 1-ą Šiaulių Vijolių vidurinė mokykla ir Panevėžio Senvagės pagrindinė mokykla duris turėtų atverti jau kaip pirmos šalyje sporto gimnazijos. Kuriant specializuotas ugdymo įstaigas ir taip grįžtant prie sporto internatų modelio tikimasi sustiprinti mokyklinio amžiaus sportininkų rengimą.
Vis dėlto pradžia nebus lengva: KKSD šiemet dar negavo prašytų 6 mln. litų, kurie būtų panaudoti sporto gimnazijų reikmėms, o Švietimo ir mokslo ministerija finansuoti tokias sportininkų kalves taip pat žada tik nuo kitų kalendorinių metų.
