D. Barzinskas paskutiniu metu dalyvavo Tarptautinės kultūrizmo ir fitneso federacijos (IFBB) rengtuose konkursuose Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Nors grumiantis su profesionalais aukštų vietų lietuviui iškovoti nepavyko, D. Barzinskas sako buvęs patenkintas savo sportine forma.
Lietuvis iš viso dalyvavo trijose varžybose – Vokietijoje, JAV (Niujorke) ir Kanadoje (Toronte). Europoje jam pasisekė geriausiai – pateko į pirmą dešimtuką.
„Šiais metais daugiau eksperimentavau. Norint tobulėti visada reikia kažką keisti. Visos šios varžybos buvo naudingos, pamačiau ko man trūksta“, – DELFI pasakojo kultūristas.
Sportininkas pripažino, kad ne paskutinį žodį tarė ir teisėjai, kurie buvo atrinkti iš tų pačių miestų, kuriuose vyko varžybos, todėl didelio objektyvumo tikėtis buvo neverta. Pačios varžybos, kultūristo teigimu, buvo organizuotos itin kruopščiai ir griežtai. Pavyzdžiui, su juo vykusi žmona nebuvo įleista į užkulisius, o grimą teko pirkti vietoje.
Žmonės, norėję pamatyti profesionalus besirungiančius ant scenos, už bilietą turėjo atseikėti apie 150 litų, o norėję pamatyti užkulisius – nepagailėti ir daugiau nei pusės tūkstančio.
Parsivežė skirtingus įspūdžius
Kalbėdamas apie bendrus įspūdžius, D. Barzinskas pripažino, kad JAV susilaukė visiškai kitokio požiūrio nei Lietuvoje. Pasak jo, amerikiečiai turi visiškai kitokį verslo supratimą.
„Jie iškart supranta, kad pas juos atėjo sportininkas ir jis pritrauks daug žmonių Jie labai žiūri į ateitį ir žino, kad jei šiandien tau duos nemokamai sportuot ir patrauks į savo pusę, tu jiems atneši pelną. Aš treniruoklių nenutrinsiu ir vandens daug neišnaudosiu. Bet paskui mane ateis dešimt naujų klientų. Pas mus kitaip – šiandien atnešk pinigus, o kaip bus rytoj negalvojama“, – lygino atletas.
Lietuvį sužavėjo ne tik dėmesys, bet ir aptarnavimas – skirtingai nei pas mus, amerikiečiai nekreipia tokio didelio dėmesio į interjerą, bet pasirūpina, kad tau nieko netrūktų.
„Pas mus nueini į sporto klubą – viskas gražu, bet pats vidus supuvęs. Amerikoje treniruokliai geri, o interjeras paprastesnis. Viskas paprasta, bet aptarnavimas aukščiausio lygio“.
Sportininkas pasakojo, kad JAV už sporto salę sumoki apie 70 litų, o Lietuvoje už tokią tektų pakloti ir 400.
Į varžybas vyksta savo lėšomis
D. Barzinskas yra vienintelis Lietuvos kultūristas, besivaržantis profesionalų varžybose. Tą jis daro jau trečius metus, tačiau didesnės paramos sulaukia tik iš draugų. Kultūristo manymu, Lietuvoje mažai kas skiria mėgėjus ir profesionalus, o sumaišties įneša ir daugybė skirtingų federacijų.
„Tai yra viso individualaus sporto bėda. Kol kažkas nelaimi didelio turnyro, tol mes nieko nežinome. O kai jau kažkas laimi, tada jau visi rėkia, kad mes stipriausi pasaulyje. O iki tol, niekam neįdomu, kiek dirbo ir investavo žmogus“.
Lietuvio teigimu labai daug pinigų atsieina kelionės į varžybas. Pavyzdžiui, paskutinėms varžyboms sportininkas išleido 30 tūkst. litų., o Lietuvoje susirasti rėmėjų yra be galo sunku. Pačiam D. Barzinskui finansiškai padeda draugai, tačiau viskas galėtų būti kur kas paprasčiau.
„Aš turiu žmonių kurie galėtų remti, bet nėra būdo kaip tai patvirtinti oficialiai. Valdžia nesudaro tam sąlygų. Gali remti per federaciją, bet ji pusę pinigų pasiims“, – rėmimo situaciją ironizavo D. Barzinskas.
Pareikalauja milžiniškų valios pastangų
Bemiegės naktys, vėmimas, neturėjimas jėgų pakilti iš lovos – tai tik keletas kultūrizmo sporto atstovų patiriamų fizinių negalavimų artėjant varžyboms. Įprastai, visų sporto šakų atstovai prieš svarbiausius startus būna stipriausi, tačiau kultūristai – silpniausi.
„Būna, atsikeli ir viskas ką sugebi tai nueit iki kėdės, kad atsisėstum. Žinai kad reikia kažką daryti, bet tiesiog užmiegi sėdėdamas vietoje. Negali visiems to parodyt, išsipasakoti – toks sportas. Scenoje lieka tik grožis“, – atskleidė lietuvis.
Sportininkas įvardino ir kelis pasiruošimo varžyboms niuansus. Pavyzdžiui, likus trims dienoms iki pasirodymo, kasdien, ryte ir vakare, reikia nusigrimuoti visą kūną. Kaskart tai užtrunka pusantros valandos, o vėliau dar tenka valandą stovėti, kad nudžiūtum. D. Barzinskas net nekalba apie kitus elementarius dalykus – negalėjimą valgyti ar gerti.
Jo teigimu, aplinkiniai puikiai pastebi pokyčius. Būna tokių dienų, kai atletas negali nei kalbėti, nei pastovėti vietoje, tačiau tai jau tapo kasdienybe.
Mintyse – turnyras numeris vienas
Spalio mėnesį sportininkas minės 40-ies metų jubiliejų. Rungtis su profesionalais jis planuoja dar bent septynerius metus. Jo planuose – kvalifikacija į prestižiškiausias kultūrizmo varžybas „Mr. Olympia“.
„Kiek bekainuotų, tai yra mano pagrindinis tikslas, kuris yra įgyvendinamas. Jei tik sveikata ir finansai leis, aš tikrai tą padarysiu. Faktas, nesudalyvauti būtų kvailiausia“.
Svarbiausia D. Barzinsko nuomone – nepasiduoti ir siekti savo tikslo, nes pradžioje reikia įveikti ne tik varžovus.
„Daug sportininkų būna niekam nežinomi, kad ir dešimt metų. O vieną dieną ima ir laimi, nes nepasidavė. Turėjome ir mes gerų sportininkų – Rolandą Pocių, Olegą Žurą, kurie buvo beveik priėję prie profesionalų varžybų, bet palūžo. Jie pamatė užkulisius. Titulų nelaimi ne todėl, kad blogai atrodai, o dėl to, kad tavęs niekas nežino. Turi būti atpažįstamas“, – konstatavo D. Barzinskas.
