„Nuo lapkričio 29 d. asociacija užsakė autobusą ir dukart per savaitę vežioja Vilniaus ir Vilniaus rajono slidininkus treniruotis ant dirbtinio sniego Ignalinoje. Sumokame ir Anykščių bei Utenos treneriams už vaikų vežiojimą į Ignaliną. Stengiamės, kad visi, kurie neturi sąlygų namie treniruotis, galėtų pasinaudoti tuo, kas yra padaryta Ignalinoje“, – sako E. Brazlauskis.
– Atėjote ne pačiu geriausiu metu, Lietuvos slidinėjimas liko be lyderių, nedidelė šios sporto šakos geografija. Su kokiomis viltimis sėdote į asociacijos generalinio sekretoriaus kėdę?
– Laikai gal ir negeriausi, tačiau yra tikimybė, kad jie pagerės. Su tokiomis viltimis ir atėjau. Labai svarbi yra Lietuvos slidinėjimo plėtra, sieksime, kad slidinėjimas būtų kultivuojamas ne tik Utenoje, Anykščiuose ir Ignalinoje, bet ir didžiuosiuose mūsų miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
Yra keletas žiemos entuziastų Telšiuose, kurie populiarina ir orientavimosi sportą. Šios dvi giminingos sporto šakos mėgėjų lygiu turi labai daug ką bendro. Matydami, kaip gražiai Lietuvos orientavimosi sporto federacija plėtoja masinį sportą, iš jos stengiamės perimti kai kurią teigiamą jų patirtį.
Pasirašėme sutartį su slidinėjimo lazdų gaminimo įmone „Carbolita“, ji mums turi pagaminti 300 lazdų, kurias planuojame išdalinti regionų sporto mokykloms ir sporto centrams. Esame pagaminę 10 (po 100) komplektų staro numerių, kuriuos entuziastams išdalinsime kartu su lazdomis, kad jie rajonuose galėtų rengti varžybas.
LNSA lėšų kol kas nėra daug sukaupusi lėšų, todėl viską pradedame nuo smulkesnių dalykų.
– Ar negalvojate apie slidinėjimo atgaivinimą Varėnoje, Šiauliuose, kurie sovietmečiu buvo vieni iš Lietuvos slidinėjimo centrų?
– Šiaulietis Rokas Vaitkus turi galimybių įvykdyti reikalavimus ir sausio mėnesį dalyvauti Europos olimpiniame žiemos festivalyje. Tad Šiauliuose slidinėjimas nėra numiręs. Kai dėl Varėnos ar Zarasų, tai iš esmės asociacija kurio nors vieno regiono neprikels. Reikia kalbėti apie sisteminę plėtrą.
– Kiek slidinėjimo trasų dabar veikia Lietuvoje?
– Kol kas vienintelė Ignalinoje. Esame dėkingi Lietuvos žiemos sporto centro direktoriui Broniui Cicėnui, kuris šiemet, kaip niekada anksti, lapkričio 29 d., pripurškė dirbtinio sniego į slidinėjimo trasas.
Ignalinoje dabar treniruojasi ir pagrindinė mūsų komanda: penki vyrai ir trys mergaitės bei trys berniukai, kurie rengiasi Europos žiemos olimpiniam festivaliui. Vyrų komandoje – Lukas Jakeliūnas, po pertraukos vėl į rinktinę sugrįžęs Modestas Vaičiulis, Stepanas Terentjevas, Jaunius Drūsys ir Tautvydas Strolia.
Sausio 3-4 d. jie visi dalyvaus Lietuvos slidinėjimo čempionato antro etapo varžybose Ignalinoje. Pirmo etapo – sprinto varžybos – vyko Maduonoje (Latvija), nes Lietuvoje jų buvo neįmanoma surengti. Latviai ypač puikiai parengė trasas. Šiemetiniame Lietuvos čempionate bus minimum trys etapai.
– Nieko nekalbate apie moteris?
– Po ankstyvos Ingridos Ardišauskaitės sportinės karjeros pabaigos moterų nebeliko. Viską pradedame nuo jaunimo, auginamės naująją kartą. Iki moterų lygio joms dar reikia kelerius metus daug padirbėti. Galutinė jaunių rinktinė bus sudaryta po sausio 4 d. Ignalinoje įvyksiančio Lietuvos čempionato.
– Kiek Lietuvoje yra etatinių slidinėjimo trenerių?
– Asociacijoje dirba viena etatinė trenerė – Lietuvos rinktinės trenerė Kazimiera Strolienė, o savivaldybėse – vienuolika.
– Kokie pagrindiniai renginiai, be Lietuvos čempionato, laukia slidininkų naujajame sezone?
– Jų – nemažai. Sausio 16 d. vyks Sniego diena, vasario 19 d. Druskininkuose – Lteam olimpinė diena, tradiciškai bus surengtos Vidos Vencienės ir Vilmanto Gineito taurės, Lietuvos slidinėjimo taurės varžybos Telšiuose, Kaune ir Šiauliuose. Su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Lietuvos sporto federacijų sąjunga tariamės, kad slidinėjimas būtų įtrauktas į Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynių programą.
Verkių ir Pavilnių regioninis parkas įrengė dvi trasas, skirtas masiniam slidinėjimui. Į ateities darbus Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos žmonės žiūri pozityviai, patys aktyviai įsijungia į veiklą.
– Tarkite keletą žodžių apie save.
– Visą laiką buvau didelis slidinėjimo entuziastas. Nuo 1988 m. dirbau Lietuvos žiemos orientavimosi rinktinės treneriu. Man vadovaujant rinktinei, gražių laimėjimų pasiekė Nerijus Šulčys, Vilma Rudzenskaitė, Daiva Morkūnienė. Porą metų teko dirbti su puikiu slidinėjimo treneriu, dabar šviesaus atminimo Vilmantu Gineitu, kuris buvo Lietuvos žiemos orientavimosi rinktinės antrasis treneris.
Nuo 2010 m. iki 2014 m. buvau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos valdybos narys. Ją išrinkus naują, man buvo patikėtos generalinio sekretoriaus pareigos.
