Sausio 15 d. Vilniaus Lengvosios atletikos manieže šurmuliavo jaunieji šiuolaikinės penkiakovės sportininkai, dalyvavę tradicinėse Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės jaunių taurės varžybose Stasio Šaparnio prizams laimėti.
Tuo pat metu vos už kelių žingsnių esančiose buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento patalpose susitikę šiuolaikinės penkiakovės specialistai, klubų ir federacijos vadovai karštai ir emocingai aiškinosi tarpusavio santykius.
Susitikimo metu keturių LŠPF narių – šiuolaikinės penkiakovės klubų „Nenugalimieji“, „Muškietininkai“, „Triatlonas“ ir „Feniksas“ vadovai įteikė raštišką reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2021 m. spalio 21 d. vykusių federacijos prezidento rinkimų rezultatus ir paskelbti naujų rinkimų datą. Kadangi naujieji federacijos vadovai su tokiais reikalavimais nesutinka, LŠPF užkulisiuose vis garsiau kalbama apie neišvengiamą federacijos skilimą.
Sąmokslo teorija
LŠPF viceprezidento A. Zadneprovskio teigimu, federaciją skaldančių nesutarimų sėkla buvo pasėta praėjusių metų spalį įvykusioje Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos rinkimų konferencijoje.
„Prieš konferenciją turėjome ne vieną posėdį, su federacijos nariais sutarėme, kad prezidento postą dar vienai kadencijai patikėsime Genadijui Makuševui, kuriam niekas neturėjo jokių priekaištų, o permainos bus generalinio sekretoriaus pozicijoje. Norą pakeisti buvusį sekretorių Viačeslavą Kalininą pareiškė puikiai mūsų sporto bendruomenei žinomi Evaldas Krungolcas ir Justinas Kinderis. Abu kandidatai pristatė savo programas, bendravo su nariais ir pan.
Tačiau konferencijos dieną Kauno šiuolaikinės penkiakovės klubo „Hiperionas“ vadovas Paulius Aleksandravičius pristatė savo kandidatą į federacijos prezidentus – kaunietį Aistį Baroną.
Tai mums buvo absoliučiai netikėta, apie kandidatą nieko nežinojome, nebuvo susipažinę nei su jo programa, siūlymais, net jo pačio nebuvome matę. Netrukus paaiškėjo, kad P. Aleksandravičius mums už nugarų suorganizavo šešis federacijos narius, kurie savo balsais nauju LŠPF prezidentu išrinko A. Baroną.
Mano galva, tai yra elementariausias valdžios užgrobimas pasinaudojant federacijos įstatų spragomis. Nors teisiškai šie sąmokslininkai nieko nepažeidė, bet yra dar tam tikros moralinės vertybės, garbės ir sąžiningo žaidimo principai. Man asmeniškai nesuprantama, kaip svetimi žmonės gali vadovauti tokiai federacijai kaip šiuolaikinė penkiakovė ir aš neįsivaizduoju, kaip reikės toliau dirbti“, – kalbėjo A. Zadneprovskis.
Jam pritarė ir buvęs penkiakovininkas, olimpinis prizininkas Edvinas Krungolcas. Jo teigimu, rinkiminės konferencijos eiga priminė pučą.
„Man asmeniškai buvo keista, kad naujasis prezidentas atėjo į federaciją tokiu savotišku būdu. Nebuvo jokių susitikimų su penkiakovės bendruomene, jokių kalbų apie problemas, planuojamus darbus ar pokyčius. Gavosi toks diletantų persversmas. Buvo gaila žiūrėti į federacijos senbuvius, jų akyse mačiau didelį sumišimą. Dabar kalbama, kad taip elgtis buvo nuspręsta ne be reikalo, o siekiant paskatinti kažkokius pokyčius. Vis dėlto, mes taip ir neišgirdome aiškaus atsakymo į klausimą, kas paskatino A. Baroną ateiti į penkiakovę?“, – pastebėjo E. Krungolcas.
Savo ruožtu, susitikime dalyvavęs išrinktasis LŠPF prezidentas, pieno produktų gamyba užsiimančios UAB „Laktopolis“ komercijos direktorius A. Baronas tikino, kad dalyvauti rinkimuose sutiko norėdamas padėti spręsti įsisenėjusias šios sporto šakos problemas, o kaltinimus dėl sąmokslo kategoriškai atmetė.
„Nors mano profesinės veiklos sritis nesusijusi su šiuolaikine penkiakove, tačiau Kaune esu prisidėjęs prie šios sporto šakos varžybų organizavimo, tad man ji nėra visiškai svetima, o ir aš pats nesu visiškai naujas žmogus šiuolaikinėje penkiakovėje.
Nesiveržiau į prezidento postą, tačiau turėdamas daugumos šiuolaikinės penkiakovės narių palaikymą nusprendžiau priimti P. Aleksandravičiaus pasiūlymą. Nors mane kaltina bendruomenės skaldymu, tačiau noriu pastebėti, kad atstovauju daugiau nei 200 sportininkų vienijantiems klubams.
Taip, tai iš esmės jauni, dar tik pirmuosius žingsnius šiuolaikinėje penkiakovėje žengiantys sportininkai, tačiau būtent jiems ir reikia didžiausios paramos ir dėmesio. O ankstesnės valdžios požiūris buvo kitoks, jie didžiausius resursus skirdavo elitiniams sportininkams ir jų reikmėms“, – pareiškė A. Baronas.
Skirtingi sportininkų požiūriai
Nesutarimai skaldo ir sportininkų bendruomenę. Praėjusiais metais Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate auksą iškovojusi Ieva Serapinaitė teigė, kad permainų iniciatoriais buvo jaunieji šios sporto šakos specialistai, treneriai ir sportininkai.
„Esame dėkingi Andrejui, Edvinui ir Laurai už jų indėlį populiarinant šiuolaikinę penkiavovę, garsinant ją Lietuvoje ir užsienyje. Bet akivaizdu, kad mums reikia naujovių, reikia impulso, kad galėtume tobulėti ir žengti į priekį. Jaunieji sportininkai taip pat nusipelno dėmesio, kad ateityje galėtų kovoti dėl medalių. Gal mes ir jauni, bet mes irgi esame penkiakovės dalis. Mes neturime pyktis su treneriais, turime turėti galimybę siekti aukščiausių tikslų“, – samprotavo I. Serapinaitė.
Savo ruožtu, tituluočiausia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslėpė, kad permainos federacijoje ją nuliūdino ir net išgąsdino.
„Šiuolaikinėje penkiakovėje esu bent 20 metų, 15 metų vežu medalius, už kuriuos federacija gauna atitinkamą finansavimą. Mes esame gerbiami, matomi pasaulyje. Man asmeniškai svabu, kas vadovauja federacijai, kokia jos sudėtis. Aš tik po rinkimų sužinojau apie A. Baroną, o būdas, kuriuo jis tapo prezidentu mane šokiravo.
Žinau, jog buvo susitarimas, kad darbą prezidento poste tęs G. Makuševas. Jis puikiai darbavosi, rezultatai buvo geri. Be abejo, buvo ir problemų, bet kur jų nebūna – retoriškai klausė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Nežinau, ar po tokių įvykių mes galime toliau likti penkiakovėje ir ją atstovauti tarptautinėje arenoje. Atvirai pasakysiu, aš bijau dėl šiuolaikinės penkiakovės ateities.“
Sprendimas – pakartotini rinkimai
Buvęs LŠPF viceprezidentas Vytautas Polujanskas atkreipė dėmesį, kad federacijos ir bendruomenės skilimo grėsmė buvo užprogramuota naujojo prezidento atėjimo į valdžią būde.
„Sutinku, kad formaliai naują federacijos prezidentą palaiko narių dauguma – 6 nariai iš 10-ies, o tai, kad jis pasirodė tik rinkimų dieną – nepažeidė LŠPF įstatų, nes juose nenumatyti jokie kandidatavimo terminai ar prievolės. Bet reikia suprasti, kad likę federacijos nariai buvo paversti situacijos įkaitais, jie dabar jaučiasi išduoti ir sumenkinti.
Prezidentas turi būti ne tik žinoma ir stipri figūra, jis turi vienyti federaciją, o dabar ji suskaldyta dėl procedūrinių dalykų. Nors rinkimai įvyko laikantis įstatų, bet jie nebuvo skaidrūs, paliko nuosėdas ir tarpusavio nepasitikėjimą. Manau, kad geriausias būdas suvienyti bendruomenę – pakartotiniai rinkimai, atviri, vieši ir skaidrūs“, – teigė V. Polujanskas.
Šis pasiūlymas A. Barono nesužavėjo.
„Kol kas matau tik kelių klubų vadovų nuogąstavimą, kad esu nežinomas šiuolaikinės penkiakovės bendruomenei ir galiu kažkaip pakenkti jos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Vis dėlto, noriu dar kartą pabrėžti, kad federacijos prezidentu tapau nepažeisdamas jos įstatų, be to, mane išrinko narių dauguma.
Suprantu, kad kažkam tai buvo nemaloni staigmena, bet nemanau, kad dėl to reikėtų skelbti naujus rinkimus. Juo labiau, kad šis keturių federacijos narių pareiškimas nėra privalomas dokumentas. Aš asmeniškai manau, kad turėčiau turėti galimybę įrodyti bendruomenei ką sugebu ir kuo galiu būti jai naudingas. Ir tik tada galvoti apie naujus rinkimus“, – konstatavo A. Baronas.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos 2022 metais laukia rimti iššūkiai ne tik ieškant vienybės eliksyro, bet ir ruošiantis įgyvendinti Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjungos užduotį – surengti bėgimo ir šaudymo rungties tarptautinių varžybų etapus.
