Belgrade Lietuvos rinktinę sudaro 14 sportininkų – po vieną kiekvienoje svorio kategorijoje.
Varžybos Belgrade – inauguracinės. 2011 metais Maskvoje (Rusija) įkurta Pasaulinė kiokušin karatė sąjunga (KWU) pirmą kartą rengia Europos čempionatą, kuriame kovojama susiskirsčius pagal naują svorio kategorijų formatą.
Gegužę Tbilisyje (Gruzija) vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse, priklausančiose Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) sistemai, sportininkai grūmėsi aštuoniose svorio kategorijose. Šįkart ir kategorijų, ir medalių komplektų yra daugiau: penkios moterų ir devynios vyrų.
Tokį modelį KWU nusižiūrėjo nuo olimpinių dvikovinių sporto šakų – dziudo, imtynių ar bokso, ir jį pritaikė tikėdamasi priartinti kiokušin karatė prie olimpinių žaidynių. Dalyvavimas pastarosiose – vienas tikslų, kurį deklaruoja rusų kontroliuojama sąjunga, nusiteikusi ne taip konservatyviai kaip japonų valdoma WKO ir negailinti pinigų kiokušin karatė geografinei plėtrai. Praėjusį spalį KWU Chabarovske (Rusija) pirmą kartą surengė pasaulio čempionatą. Tiesa, tiek pastarajame, tiek Europos čempionate varžosi ne patys stipriausi kovotojai.
Į Belgradą daugelis šalių atsiuntė ne pagrindinių sudėčių komandas. Serbijos sostinėje ant tatamio trūksta tokių kiokušin karatė žvaigždžių kaip Valerijus Dimitrovas (Bulgarija), Mariusas Ilasas (Rumunija), Nazaras Nasirovas (Rusija), Lukas Kubilius ar Csenge Szepesi (Vengrija). Užtat gausias pajėgas delegavo tokios kiokušin karatė užribyje anksčiau buvusios valstybės kaip Didžioji Britanija ar Vokietija.
Prieš mėnesį Tbilisyje lietuviai pelnė septynis Europos čempionato medalius, o geriausiai sekėsi nugalėtojais tapusiems I. Mikštaitei ir Valdemarui Gudauskui.
