Į pusfinalį patenka užėmusios tris pirmas vietas kiekviename bėgime ir dar keturios sportininkės, pasiekusios geriausią laiką. Pusfinaliai vyks trečiadienio vakarą 20.03 val. Lietuvos laiku.

L. Grinčikaitė, kaip ir dvejus metus Barselonoje, pusfinalyje kovos su 16 geriausių Europos sprinterių. Kvalifikacinėse varžybose L. Grinčikaitės rezultatas buvo šeštas, tarp 32 startavusių bėgikių.

Atrankos varžybose 100 m greičiausiai Helsinkyje nubėgo bulgarė Ivet Lalova (11,06 sek.), aplenkusi vokietę Vereną Sailer (11,14 sek.) bei rusę Olgą Belkiną (11,26 sek.)

Pirmą varžybų dieną startuoja dar 9 Lietuvos lengvaatlečiai.

Vyrų 400 metrų barjerinio bėgimo atrankose Silvestras Guogis savo šeštame bėgime finišavo 4-as. Mūsiškis nuotolį įveikė per 51,25 sek. ir penktu papildomu geriausiu rezultatu, užėmęs 23-ią vietą tarp 42-iejų šios rungties dalyvių, pateko į pusfinalį.

Greičiausiai kvalifikacijoje šią distanciją bėgo belgas Michaelis Bultheelis (49,65 sek.), prancūzas Adrienas Clemenceau (49,84 sek.) ir vokietis Tobias Giehlis (49,98 sek.).

Šios rungties atrankoje buvo 42 dalyviai. Į pusfinalį pateko pirmą-trečią vietas visuose bėgimuose užėmę sportininkai ir dar 6, pasiekę geriausius rezultatus. Mūsiškis ketvirtadienį startuos pusfinalyje.

Rytis Sakalauskas savo 25-o gimtadienio dieną startavo 100 m antrame bėgime ir jį laimėjo bei iš karto pateko į pusfinalį. Lietuvis distanciją įveikė per 10,23 sek. (vėjas +1,0). Iš viso šioje rungtyje varžėsi 35 dalyviai. Bendroje įskaitoje R. Sakalausko rezultatas buvo trečias tarp 35-ių dalyvių. Pusfinalis - trečiadienio vakarą 20.15 val. Į jį pateko po 4 iš kiekvieno bėgimo ir 4 sprinteriai su geriausiais laikais.

Greičiau už lietuvį kvalifikacijoje bėgo tik prancūzai Christophe'as Lemaitre (10,14 sek.) ir Jimmy Vicaut (10,18 sek.).

Moterų šuolių į aukštį atrankos varžybose dalyvavo dvi Lietuvos rinktinės narės. Airinė Palšytė trečiu bandymu įveikė 190 cm aukštį ir pateko į pusfinalį. A. Palšytė pagerino asmeninį sezono rekordą ir su bulgare Vanelina Veneva-Matejeva pasidalijo devintą poziciją.

Tuo tarpu Austros Skujytės rezultato - 187 cm - neužteko tam, kad mūsų septynkovininkė iškoptų į kitą etapą. Ji užėmė 13-ą vietą. Dvyliktą vietą atrankoje užėmusi ir paskutine į finalą patekusi graikė Adonia Steryiou taip pat įveikė tik 187 cm aukštį, tačiau atliko mažiau bandymų. Vietą finale A. Skujytei būtų užtikrinęs pirmu bandymu įveiktas 187 cm aukštis. 173, 178 ir 183 cm Austra šoko be klaidų.

Rungtyje kovojo 26 dalyvės, į pusfinalį pateko 12. Normatyvas buvo 192 cm, bet jo neįveikė nei viena šuolininkė.

Indrė Jakubaitytė ietį numetė 54,39 m (x-54,39-x), A atrankos grupėje užėmė 7-ą vietą ir baigė varžybas. Lietuvai ieties metimas ypatinga rungtis, nes joje laimėtas pirmas lietuvių medalis Europos čempionatuose. 1958 metais Stokholme sidabrą iškovojo Birutė Kalėdienė. Galutinėje įskaitoje I. Jakubaitytė buvo 15-a.

Atrankoje nugalėjo ukrainietė Vira Rebryk (61,84 m ), aplenkusi britę Goldie Sayers (60,90) ir vokietę Lindą Stahl (59,65 m).

Eglė Staišiūnaitė 400 m barjeriniame bėgime daugiau kaip sekunde pagerino asmeninį rekordą (56,58), įvykdė olimpinį B normatyvą ir savo bėgime buvo ketvirta. Ji pateko į čempionato pusfinalį. Bendroje įskaitoje lietuvė tarp 27-ių dalyvių 12-ą poziciją pasidalijo su Danijos bėgike Sara Petersen.

Šios rungties atrankoje pirmą vietą užėmė čekė Zuzana Hejnova (55,24 sek.), antra buvo rumunė Angela Morosanu (55,37 sek.), o trečia pozicija tenkinosi Belgijos atstovė Elodie Ouedraogo (55,39 sekundės).

Penktame 800 m atrankos bėgime dalyvavo Vitalijus Kozlovas. Lietuvos atstovas savo bėgime buvo 5-as (1:48,61), nors po pirmo rato buvo lyderis. Tarp 38 dalyvių į pusfinalį keliavo po 4 pirmus bėgikus ir dar 4 sportininkai, pasiekę geriausius laikus. Galutinėje įskaitoje V. Kozlovas užėmė bendrą 27-ą vietą.

Atrankoje 800 m greičiausiai nubėgo britas Garethas Warburthonas (1:45,80), aplenkęs daną Andreasą Bubę (1:46,51) ir slovėną Zaną Rudolfą (1:46,98).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)