Lenkų ūkininkas maratonininkas pateko į Gineso rekordų knygą

Ne tik vietiniai, bet ir visi lenkai jį vadina „kaimo Forestu Gampu“. Penktadienį po pietų Ryszardas Kalaczynskis nubėgo 42 kilometrus per 4 val. 55 min. ir 55 sek. Tai buvo 365 bėgimas kasdien ištisus metus, o per Žolines jis jau pateko į Gineso rekordų knygą.

Šeštadienį R. Kalaczynskis įveikė eilinį maratoną, o su juo drauge bėgo dešimtys žmonių iš visos Lenkijos. Apie tai informuoja leidinys „Gazeta Wyborcza“.

Tačiau 366 maratonai per metus – ne pats didžiausias ūkininko pasiekimas. 2013 metais jis perbėgo visą Lenkiją nuo Zakopanės iki Sopoto. Iš viso – 800 kilometrų. Lenkas 11 kartų dalyvavo labai sunkiame 246 kilometrų bėgime iš Atėnų į Spartą. Tačiau finišo jam pasiekti niekada nepavyko, nes Ryszardas bėgo be pagalbininkų, be aptarnavimo. Kartą 110-ame kilometre suskaudo juosmenį, nes karštis buvo neapsakomas, kitą kartą – 195-ame kilometre jam ėmė svaigti galva.

Tačiau ūkininkas nežada pasiduoti: „Pabandysiu dar kartą ir galiausiai pasieksiu finišą“. R. Kalaczynskis tikina, kad perbėgęs visą Lenkiją patikėjo, jog gali pasiekti daugiau. Pasako jo, lenkų maldininkės, kurios įprastai namuose šeria vištas ir gyvulius, per dieną netgi kaitros metu nueina 40 kilometrų.

„Dabar, būdamas jau ultramaratonininku, galėjau padaryti kažką išskirtinio ir nusprendžiau nubėgti 366 maratonus per 366 dienas. Iki šiol Lenkijos maratono rekordas buvo 42 bėgimai per 42 dienas. Gineso knygoje rekordas buvo 57 maratonai kasdien iš eilės arba 237 maratonai per metus. Skaičiau vieno japonų profesoriaus knygą. Jis aiškino, kad kūnas pajėgus išlaikyti kasdieninius maratonus tuomet, kai bėgimas nesiekia daugiau 5 valandų. Pagalvojau, kad jeigu japonų profesorius taip kalba, matyt tai yra tiesa“, – sakė Ryszardas.

„Kai pasakojau žmonėms apie savo planą, jie žiūrėjo į mane kaip į kvailelį. Tada nužymėjau trasą. Ji atestuota: dalis bėgimo yra asfaltu, po to – žvyrkeliu, o galiausiai – laukais. Pirmasis ratas turi 5750 metrų, kiti penki – ilgesni – 7280 metrų“, – aiškino maratonininkas. Anot jo, daugelis jam sakė, kad sportas – ne ūkininkų užsiėmimas.

„Aš bėgioju kasdien po darbo ūkyje. Ar pavargstu? Žinoma. Galėčiau kristi į fotelį ir žiūrėti televizorių, tačiau bėgimas man yra poilsis. Organizmas prie krūvių jau priprato, o bėgu norėdamas pailsėti nuo kasdienybės – kiaulių šėrimo, laukų priežiūros bei statybų darbų“, - pasakojo lenkų ūkininkas R. Kalaczynskis.