Garsių penkiakovininkų bute – ideali tvarka. Kiekvienas daiktas turi savo vietą. Akį traukia akvariumas, kurį Andrejus padovanojo Laurai Valentino dienos proga. Kaip sako Laura, ši dovana kartu yra ir nemažas rūpestis. Į akvariumą kartkartėmis rankytes kiša ir mažoji Adriana, norėdama pagauti žuvyčių. Mamai reikia nuolat prižiūrėti, kad vieną dieną augintinių nesumažėtų.
Stebuklas. Andrejaus apdovanojimams parinkta puiki vieta. Jų čia įvairiausių – pradedant olimpiniais medaliais, įspūdingomis taurėmis ir baigiant pačiais pirmais apdovanojimais. Gerokai kuklesnė Lauros trofėjų kolekcija sudėliota kitoje vietoje.
„Aš savo sportinės karjeros dar nebaigiau, medalių kolekcija ateityje, tikiuosi, bus didesnė“, – šypteli Laura, jau pelniusi kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Prisiminusi savo debiutą Pekino olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 15-ą vietą, sportininkė sako, kad Londone jos laukiantys iššūkiai bus kur kas didesni.
„Kaip ir per pasaulio čempionatą, silpnų varžovių olimpinėse žaidynėse nebus. Iš esmės jos tos pačios, naujų veidų per tą laiką tikrai neatsiras. Konkurencija bus nemaža, manau, kad septynios penkiakovininkės turi realių galimybių pelnyti medalius, o dar septynios taip pat nėra silpnos“, – įsitikinusi trijų pasaulio čempionatų medalių laimėtoja.
Tarp favoričių laimėti medalius ji įvardija ir save, ir Rusijoje gyvenančią Donatą Rimšaitę. Laura mano, kad buvusi treniruočių draugė turėtų pelnyti teisę dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse, tačiau neaišku, kurias sportininkes Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacija nuspręs siųsti į Londoną – vienai šaliai gali atstovauti tik dvi penkiakovininkės, o dvi rusės jau yra išsikovojusios kelialapius.
„Be to, dar neaišku, ar Lietuva duos leidimą Donatai startuoti žaidynėse, tam prieštarauja mūsų Tautinis olimpinis komitetas“, – priduria Laura. Ji teigia, kad tokio Donatos apsisprendimo gyventi Rusijoje ji neturi teisės nei ginti, nei kritikuoti.
Nemažai sporto mėgėjų ir specialistų įsitikinę, kad Laura Zadneprovskienė padarė tikrą stebuklą. Ji po gimdymo ne tik sugebėjo greitai atsigauti, bet ir puikiai pasirengti svarbiausiam šių metų startui – pasaulio čempionatui Maskvoje. Čia ji pelnė bronzos medalį ir iškovojo olimpinį kelialapį.
„Gerai pasirodžiusi nenustebau, nes nemažai dirbau ir tikėjausi, kad sėkmė manęs neaplenks. Pusę metų atsidaviau dukrytei, ją maitinau. Judėti po truputį pradėjau nuo rudens, o kai įsivažiavau, – atėjo ir žiema. Maniau, jeigu ne šiemet iškovosiu teisę dalyvauti savo antrose olimpinėse žaidynėse, tai kitais metais tikrai tai padarysiu. Kitoms po gimdymo vienų metų gal ir per maža atsigauti, bet mano organizmas šiek tiek greičiau prisitaikė ir tikrai jaučiau, kad galiu padaryti tai, apie ką svajoju“, – sako Laura.
Idealai. Su penkiakove Laura draugauja nuo 2002 metų. Prieš tai aštuonerius metus ji lankė plaukimo pratybas. Sportininkė dabar prisipažįsta, kad dar būdama 15 metų save įsivaizdavo olimpine čempione ir tą savo vaikišką, bet drąsią svajonę ji būtinai stengsis įgyvendinti.
„Sportuoju jau daug metų. Šiuolaikinę penkiakovę pasirinkau ne aš, o tiesiog likimas į ją nukreipė. Iš pradžių gerai nesupratau, koks tai sportas, o kai į jį įsisukau ir pradėjo gana neblogai sektis – trauktis jau nebuvo kur. Penkiakovė tikrai labai sudėtinga sporto šaka, vis dėlto juk ją sudaro penkios sporto šakos. Prieš kiekvienos rungties varžybas atsiranda jauduliukas, bet apie tai stengiuosi negalvoti, o įteigiu sau, kad reikia kovoti ir nieko nebijoti“, – sako olimpietė.
Andrejų į penkiakovę taip pat atvedė likimas, pats gyvenimas – daug sporto šakų jis ir nebandė, nes jo tėvelis buvo penkiakovininkas. Tai – šeimos tradicija. Andrejaus idealai buvo ankstesnės kartos penkiakovininkai, o ypač žavėjosi Atlantos olimpiniu vicečempionu rusu Eduardu Zinovka. Šis sportininkas ir gyvenime buvo labai stiprus, nesiskundė savo problemomis (po avarijos jam buvo pašalintas inkstas) – visada rasdavo jėgų ir mokėdavo puikiai susikaupti pačioms svarbiausioms metų varžyboms.
„Buvo ir daugiau idealų, tarp jų ir Stasys Šaparnis, su kuriuo teko nemažai bendrauti. Netrūko tų, iš kurių buvo galima mokytis. Dabar jau jaunimas nori į mus lygiuotis“, – sako Andrejus.
Tačiau savo idealus A. Zadneprovskis pralenkė meistriškumu. Jis dalyvavo net ketveriose olimpinėse žaidynėse, Atėnuose pelnė sidabro medalį, o Pekine – bronzos. Ne kartą tapo pasaulio ir Europos čempionu. Tačiau savo sportinę karjerą Andrejus jau baigė ir dabar yra atsidūręs kryžkelėje. Ką daryti toliau?
Konsultantas. Bandė tapti politiku, bet į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą nepateko. Gal dabar galvos apie Seimą? Andrejus purto galvą ir sako, kad tikrai ne.
„Anksčiau buvo atsiradusi galimybė, susigundžiau pasiūlymu. Mačiau daug sporto problemų, jų ir dabar ne ką mažiau, maniau, kad galiu būti naudingas. Tačiau ilgainiui pajutau, kad nesu stiprus politikas, kad šiai sričiai taip pat reikia įdirbio, žinių, įgūdžių. Visi žmonės turi užsiimti tuo, kas jiems duota. Tiek metų atidavęs sportui supratau, kad šioje srityje galiu būti daug naudingesnis ir sau, ir kitiems. Galiu save realizuoti dirbdamas treneriu ar konsultantu“, – įsitikinęs Andrejus.
Buvęs sportininkas lyg ir norėtų dirbti šiuolaikinės penkiakovės treneriu, tačiau iki Londono olimpinių žaidynių rinktinės vyriausiuoju treneriu ir toliau pasirengęs būti Jurijus Moskvičiovas. Jis mūsų komandą stengiasi gerai parengti olimpinėms kovoms.
„Ta tema kalbėjausi su rinktinės vyriausiuoju treneriu, sporto specialistais. Yra minčių nuo naujojo sezono padėti Laurai ir būti greta J. Moskvičiovo. Tačiau kol kas nėra jokio konkretumo“, – sako Andrejus.
Pelniusi kelialapį į Londono olimpines žaidynes, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslepia – turėti tokį konsultantą kaip Andrejus būtų labai puiku, jo patarimai visada naudingi. Ypač dabar, kai Lauros laukia antrasis rimtas jėgų išbandymas.
„Andrejus – puikus penkiakovės žinovas, jis man visą laiką buvo idealas. Dar prie idealų priskirčiau ir Edviną Krungolcą. Kai atėjau į penkiakovę, su jais tekdavo kartu kone visas dienas treniruotis. Jie man buvo labai geras pavyzdys. Nuolatos mačiau jų pergales, jomis gėrėjausi, norėjau pati į juos lygiuotis“, – teigia Laura.
Andrejus labai norėtų važiuoti į Londono olimpines žaidynes ir gyvai pamatyti kovas.
„Jau turiu patirties – ir ne tik kaip sportininko, bet ir kaip padėjėjo. Pats dalyvavau olimpinėse žaidynėse ir žinau, ką jos reiškia, todėl kur nors galėčiau būti naudingas. Į olimpines žaidynes norėčiau ne tik nuvažiuoti, bet ir turėti kokį nors tikslą“.
Šeima. Andrejus ir Laura namie stengiasi daug nekalbėti apie savo mėgstamą sporto šaką, neapsikrauna penkiakovės reikalais. Namie – kiti rūpesčiai. Labai sportiška auga ir Adriana, bet tėvai sako, kad jos nevers, kokią sporto šaką pasirinkti. Kai dukrytė paaugs, Laura norėtų, kad gandras jų šeimą aplankytų dar kartą.
„Dviejų trijų vaikučių man būtų per akis“, – teigia sportininkė. Jos vyras Andrejus namie ramiai išsėdėti negali. Jam reikia eiti, ką nors daryti, siekti naujo tikslo. Jis toks, – taria Laura.
Šiemet Andrejaus gyvenime atsirado naujas iššūkis – dviratis.
„Ne iš gero gyvenimo taip atsitiko. Kai pradėjo kamuoti traumos, daug bėgioti negalėjau, o judėti reikėjo. Be to, reikėjo stiprinti kelių sąnarius, todėl ir nusprendžiau sėsti ant dviračio“, – sako Andrejus.
Šiemet jis dalyvavo keliose varžybose ir gana sėkmingai. Neišvengė ir traumų.
„Tai ne pirma ir ne paskutinė mano trauma. Žinoma, norėtųsi, kad ji būtų paskutinė. Kai žmogus aktyviai gyvena, tai nuo traumų nėra apsaugotas. Nugriuvau, važiuodamas lygioje vietoje, matyt, per daug atsipalaidavau. Viskas užgijo, gyvenu toliau“, – taria Andrejus.
Jeigu tik oras palankus, yra laiko ir noro, garsusis penkiakovininkas kartais dar ir dabar sėda ant dviračio ir važiuoja. Su draugais arba vienas. Kai ateis žiema, Andrejus žada dviratį iškeisti į slides.
„Slides ir batus turiu, miškas prie pat. Reikės tik susirasti bendraminčių, nes nesu daug slidinėjęs ir neturiu patirties. Ši veikla man taip pat turėtų padėti stiprinti kelių sąnarius, tai – puikus sportas žiemą“, – įsitikinęs Andrejus.
Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių medalių laimėtojas tikisi – jeigu daugiau slidinės ir labiau patobulės, gal netgi ir mėgėjiškose slidinėjimo varžybose dalyvaus.
Buitis. Kai abu Zadneprovskiai labai užsiėmę, į pagalbą atskuba Lauros mama. Ji padeda auginti dukrelę. Laura neįsivaizduoja, kaip, be jos, būtų galima suderinti sportą su motinyste.
„Tačiau būna dienų, kai ir mama negali. Tada vyras padeda, retkarčiais Adrianą nuvežame į Klaipėdą. Dabar kelias savaites ilsėjausi, galėjome pabūti visi kartu. Po varžybų Italijoje dar kokią savaitėlę pailsėsiu ir pradėsiu rengtis naujam sezonui“, – sako Laura.
Italijoje komercinėse „Čempionų čempiono“ varžybose rungėsi tik kviestiniai atletai – stipriausi 18 moterų ir 18 vyrų. Be antrą vietą jose užėmusios Lauros, jose dalyvavo ir Justinas Kinderis, kuris liko šeštas.
Augindama dukrytę, Laura dalyvauja ne visose varžybose, šiemet pusėje jų atsisakė rungtyniauti.
Pekino olimpinių žaidynių dalyvei tenka nemažas krūvis namie. Ji pati gamina maistą, ypač daug dėmesio reikalauja mažoji Adriana.
„Stengiamės valgyti gerą, ekologišką ir įvairų maistą. Maistui nesame išrankūs, valgome viską, ypatingo patiekalo neturime. Nesakyčiau, kad esu gera kulinarė, bet, jeigu ką nors reikia pasigaminti, tai tikrai pasigaminu“, – teigia Laura.
Virtuvėje žvilgsnis krypsta į garų puodą, pirktą specialiai dukrytei. Laura jos nemaitina parduotuvėje pirktais konservuotais produktais, viskas šviežia ir ekologiška.
„Labai džiaugiuosi, kad maistui nėra išrankus ir Andrejus. Ką jam pagaminu – viskas tinka. Kai reikia, jis pats pagamina ir sau, ir dukrytei“, – sako Laura.
Po sezono, laisvalaikiu, jie mėgsta trise nuvažiuoti į Druskininkus pailsėti, atsigauti nuo visų vargų. Būdami namie, eina pasivaikščioti po miestą, susitinka su draugais.
Duobė? Su didžiuoju sportu atsisveikinus A. Zadneprovskiui, Lietuvos šiuolaikinėje penkiakovėje liko lyg ir duobė. Arti ta diena, kai iš sporto pasitrauks ir E. Krungolcas. Mūsų rinktinė neturės ryškių lyderių.
„Iš sporto pasitraukiau ne savo noru. Pradėjo kamuoti traumos, jos nebeleido užimti aukštų vietų, pasitraukimą iš penkiakovės pagreitino ir kojos problema. O Edvinas neturi didelių traumų, jis nori išnaudoti didžiulę savo patirtį.
Tačiau šis sezonas parodė, kad vien patirties dabar jau per maža. Reikia ir fizinių jėgų. Atėjo nauja karta, sportininkai – jaunesni ir stipresni. Užaugo ir mane pakeitė J. Kinderis, tapęs rinktinės lyderiu. Nesu pranašas, bet viliuosi, kad jis su Edvinu turi visas galimybes patekti į Londono olimpines žaidynes“, – sako Andrejus.
Vizitinė kortelė
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Gimė 1984 m. vasario 28 d. Vilniuje. 2006 m. baigė VPU ir dabar studijuoja MRU magistrantūroje. Pirma trenerė – Irena Jurevič, nuo 2002 m. – Jurijus Moskvičiovas ir Jevgenijus Kliosovas.
2008 m. pasaulio čempionato bronza.
2008 m. Europos čempionato auksas (estafetė) ir sidabras.
2008 m. Pekino olimpinių žaidynių 15-a vieta.
2009 m. pasaulio čempionato sidabras.
2011 m. pasaulio taurės finalo sidabras.
2011 m. pasaulio čempionato du bronzos medaliai (asmeninė įskaita ir mišri estafetė).
2011 m. „Čempionų čempiono“ varžybų Italijoje 2-a vieta.
Andrejus Zadneprovskis. Gimė 1974 m. rugpjūčio 31 d. Kaliningrade (Rusija).
1996 m. olimpinių žaidynių 13-a vieta.
1999 m. pasaulio čempionato sidabras (komandų įskaita).
2000 m. olimpinių žaidynių 7-a vieta.
2000 m. pasaulio čempionato auksas.
2001 m. Europos čempionato sidabras.
2002 m. Europos čempionato auksas (estafetė) ir du sidabro medaliai (komandų ir asmeninė įskaita).
2002 m. pasaulio čempionato sidabras (estafetė) ir bronza (komandų įskaita).
2002 m. pasaulio taurės finalo auksas.
2004 m. pasaulio čempionato auksas.
2004 m. olimpinių žaidynių sidabras.
2004 m. pasaulio taurės finalo sidabras.
2006 m. pasaulio čempionato bronza.
2007 m. pasaulio taurės finalo bronza.
2008 m. Europos čempionato sidabras (estafetė).
2008 m. olimpinių žaidynių bronza.
2009 m. Europos čempionato auksas (komandų įskaita).
2009 m. pasaulio čempionato bronza (komandų įskaita).
2010 m. Europos čempionato bronza (komandų įskaita).
