„Tai vienintelė sporto šaka, kur susilieja žmogus ir gyvūnas. Svarbiausia, kad būtų duetas, bendravimas, tuomet bus ir rezultatas“, – apibūdino žirginį sportą M. Dovidaitė. Jai pritarė ir E. Žičkutė: „Tai gyvenimas, visko atidavimas šiam sportui. Jis reikalauja daug pastangų tiek fiziškai, tiek morališkai. Žirgui turi skirti laiko kiekvieną dieną, jei nori pasiekti rezultatų. Tai ne tik treniruotės, bet ir žirgo priežiūra, turi būti ryšys ir bendravimas.“

Apie konkūrų rungties taisykles ir varžybų subtilybes papasakojusios raitelės atskleidė, kad labai svarbus pirmas kontaktas su žirgu.

Turiu randą ant veido. Yra tokia mūrinė siena konkūrų sporte, mano žirgas klupo, neapskaičiavo jėgų, vistiek kilo, norėjo peršokti ir mes vertėmės į kliūtį. Išvertėme tą mūrą. Atsikeliu, kraujas visur per veidą bėga, o aš negalvojau apie save, pirma mintis buvo „O kaip mano žirgas“?
Evelina Žičkutė

„Kai susipažįstu su nauju žirgu, pirmiausiai ateinu į jo gardą, stoviu kur jo namai, pasižiūriu į jo akis, kaip jis priima žmogų, nori ar nenori bendrauti. Įvertini situaciją, mėgini derintis prie žirgo, nes kiekvienas turi savo charakterį. Būna ir tokių, kurie draugiški ir geri, bet kai atsisėdi ant viršaus, parodys kitą charakterio pusę. Žirgas kiekvienas skirtingas“, – aiškino Evelina.

Anot Martynos, būna tokie, kurie nori bėgti šalin, juos reikia prisijaukinti, o kiti, būna atvirkščiai, nori, kad nuolat juos glostytum. O kaip drausminami žirgai?

„Dažniausiai balsu. Turime bendrą kalbą su žirgais. Užtenka pakelti balsą ir jie žino, reaguoja, – sakė E. Žičkutė. Jos kolegė atkreipė dėmesį, kad kartais žirgams reikia parodyti, kas šeimininkas, nes tuomet bendravimas su juo gali būti pavojingas.

„Prieš pora metų mokinome nepatyrusį žirgą, Evelina sėdo ant jo, žirgas pasibaidė ir man įspyrė į ranką – ji lūžo. Nereikia kartais net jodinėti, kad kažkas atsitiktų. Visuomet svarbu stebėti žirgus, kaip jie jaučiasi, ar nusiteikę draugiškai, ar reikia atsargiau“, – perspėjo M. Dovidaitė.

Evelina papasakojo savo „kraupią“ istoriją: „Turiu randą ant veido. Yra tokia mūrinė siena konkūrų sporte, mano žirgas klupo, neapskaičiavo jėgų, vistiek kilo, norėjo peršokti ir mes vertėmės į kliūtį. Išvertėme tą mūrą. Atsikeliu, kraujas visur per veidą bėga, o aš negalvojau apie save, pirma mintis buvo „O kaip mano žirgas“? Tokia atsakomybė.“

Dėl tokio kylančio pavojaus raiteliai privalo naudoti šalmą, apsauginę liemenę, aulus, batus. „Tai didelis gyvūnas, sunkesnis už žmogų, jis gali bet ką padaryti. Bet jei bus geras ryšys, bendravimas, žirgas niekada nenuskriaus“, – pastebėjo Martyna.

Raimundas Udrakis yra pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių raitelis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. 1988 metais Seulo olimpiadoje jis su žirgu Dekoracija užėmė 71-ą vietą atrankos varžybose ir 15-ą vietą – komandinėse varžybose. Kokias galimybes turi Lietuva prasibrauti į olimpiadą dar kartą?

„Norint patekti į olimpiadą, reikia tarptautinio lygio varžybų, rinkti taškus, ilgas kelias, bet viskas įmanoma. Ateityje Lietuva žaidynėse tikrai vėl pasirodys. Galbūt sunkiau ten patekti individualiai, kiek lengviau – kaip keturių raitelių komandai“, – pasakojo sportininkės.

Dukart Lietuvos jaunimo konkūrų čempione tapusi E. Žičkutė išskyrė varžybose Kinijoje iškovotą aukso medalį, o M. Dovidaitei įsimintiniausias laimėjimas buvo Japonijoje, kur ji pirmą kartą išmėgino jėgas ne savo disciplinoje – dailiajame jojime, ir tapo nugalėtoja.

Apskritai Martyna ir Evelina buvo pirmos lietuvės, dalyvavusios žirginio sporto varžybose Azijos šalyse. „Ten labai viskas nauja – 44 laipsnio karščio, o reikia treniruotis, buvo didelis iššūkis. Gerai mus papurtė, jei tikrai nusprendėme pasilikti, tai taip bus jau iki gyvenimo pabaigos“, – juokdamasi kalbėjo E. Žičkutė.

Abi raitelės pažįstamos nuo 10 metų, o paskutiniais metais kartu keliauja po pasaulį, varžyboms užsidirba treniruodamos tiek žirgus, tiek raitelius.

Jos atskleidė ir žirginio sporto finansinę virtuvę. „Savo malonumui pajodinėti žirgą tikrai galima nusipirkti iki 10 tūkst. eurų. O jei kalbame apie varžybose dalyvaujančius žirgus, pasiekusius gerus rezultatus, kaina kils. Galima rasti žirgą ir už 500 eurų, o galima ir už 5 mln. eurų“, – sakė jos.

Raitelės papasakojo ir apie vardų parinkimo tradiciją: „Jei gimė eržiliukas – jo vardas prasidės nuo tėvo vardo pirmos raidės, o jei kumelytė – nuo mamos vardo pirmosios raidės. Kartais vardas yra lipdomas, pridedami jojimo klubų arba veislių inicialai.“

Daugiau apie žirginį sportą ir raiteles – laidoje. DELFI TV laidų „Sportinė forma“ archyvą rasite ČIA.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)