„Garmin-Sharp“ dviratininkai tris savaites Prancūzijoje liejo vien prakaito bei apmaudo upelius, bet penktadienį JAV komandos autobuse pagaliau suputojo ir šampanas, kurio taurės kilo į lietuvio sveikatą.
R. Navardausko pergalė 19-ame „Tour de France“ etape atnešė palengvėjimą žiūrovų ypač mėgstamai komandai, kuri labiausiai prestižinėse metų lenktynėse rizikavo likti tuščiomis.
Kai DELFI penktadienio vakarą pavyko prisiskambinti Lietuvos dviratininkui, šis su komandos draugais autobusu važiavo į naujus laikinus savo namus. Linksmo klegesio šįkart netrūko, nors dar prieš dieną nuotaikos „Garmin-Sharp“ stovykloje buvo gerokai niūresnės.
Savo lyderio iš JAV Andrew Talansky komanda neteko dar pirmoje lenktynių dalyje, iš Naujosios Zelandijos atstovo Jacko Bauerio konkurentai pergalę etape nugvelbė likus vos 25 m iki finišo, bet reikalus po dviejų dienų pasibaigsiančiame maratone suspėjo pataisyti R. Navardauskas.
„Ėjau, visiems šypsojausi, kalbėjau su žiniasklaida. Paskui grįžau į mūsų autobusą ir su komanda išgėrėme po taurelę šampano. Pergalė yra pergalė, smagu laimėti bet kokiose varžybose“, – kaip visada kukliai savo ir ekipos sėkme pasidžiaugė sportininkas iš Kvėdarnos.
208,5 km ilgio lygumų etape lietuviui lemtinga buvo 1,3 km ilgio ir 7,6 proc. statumo įkalnė paskutinėje distancijos dalyje.
Komandos draugų apsuptas R. Navardauskas dviese su olandu Tomu-Jelte Slagteriu pasileido į ataką, o pasiekęs viršūnę nurūko link finišo tempu, kuris nepadarytų gėdos nė lenktynėse laikui.
Persekiotojų reikalus dar labiau komplikavo griūtis lietaus išpraustame kelyje likus 3 km iki etapo pabaigos, sulėtinusi konkurentus ir suskaldžiusi grupę.
Galiausiai 7 sekundėmis aplenkęs vokietį Johną Degenkolbą bei norvegą Alexanderį Kristoffą, R. Navardauskas tapo pirmuoju lietuviu per 101-ą kartą vykstančių lenktynių istoriją, laimėjusiu „Tour de France“ etapą.
To nebuvo pavykę padaryti nė R. Rumšui, 2002 metais užėmusiam trečią vietą bendroje „Tour de France“ įskaitoje. Bet pats R. Navardauskas didvyrio iš savęs nelipdo.
„Raimondas turėjo kitus tikslus, jis kovojo dėl vietų bendrojoje įskaitoje, konkuravo dideliuose kalnuose. Jo pasiekimas – daug reikšmingesnis. Man tiesiog smagu, kad tapau pirmuoju lietuviu, laimėjusiu „Tour de France“ etapą“, – savo laimėjimą įvertino „Garmin-Sharp“ atstovas, kurio didžiausiu pasiekimu iki šiol buvo pergalė „Giro d'Italia“ etape 2013 metais.
Tiesa, ant „Tour de France“ pakylos jis lipo ir debiutiniais 2011-aisiais, bet tuomet lietuvis triumfavo komandinių lenktynių etape kartu su visu „Garmin-Sharp“ traukiniu.
Vis dėlto R. Navardauskas įsitikinęs, kad jo pergalė penktadienį – toks pats visos komandos nuopelnas kaip ir prieš trejus metus, kai jis dar tik pažindinosi su pragariškais Alpių ir Pirėnų serpantinais.
– Kaip komandos vadovai pasveikino jus su istoriniu pasiekimu? – DELFI paklausė R. Navardausko
– Visi tiesiog labai džiaugiasi, ypač dėl to, jog tokį planą mes turėjome nuo pat ryto, ir jį įvykdėme. Komandos draugai ne kartą bandė, J. Baueriui pabėgimas beveik buvo pavykęs, bet gali būti stipriausias ir vis tiek likti nugalėtas. Taip jau yra, kad vienos dienos – geros, kitos – blogos. Ačiū Dievui, šiandien komandai pagaliau pasisekė.
– Kokią taktiką buvote paruošę šiam etapui?
– Pirmiausia bandyti pabėgti turėjo T. Slagteris. Jei jam nepavyktų, aš ir jis kartu turėjome atakuoti paskutinėje įkalnėje, o visi kiti turėjo mus pridengti nuo vėjo ir „atvežti“ į grupės priekį. Tomas išeikvojo daug jėgų per pirmą pabėgimą ir važiuodamas vienas, bet jis man vis tiek nepaprastai padėjo, „tempė“ pasikeisdamas. Vaikinai pademonstravo puikų komandinį darbą: kad ir iš kokios šalies būtų, visi iš paskutiniųjų mynė petys į petį.
– Vertinant „Tour de France“ masteliu, šio etapo trasa nebuvo labai sudėtinga?
– Ketvirtadienį kalnai buvo žymiai didesni ir sudėtingesni. Čia ir pasimato skirtingos dviratininkų stipriosios pusės: kas sugeba kilti į ilgas įkalnes, kas sugeba atakuoti trumpose. Būtent jos ir yra mano arkliukas. Komanda į tai atsižvelgė ir sakė, kad viską stato ant Navardausko kortos. Nuostabu, kad viskas išėjo kaip iš rašto.
– Jūsų nuomone, ar laimingai atakos atomazgai turėjo įtakos konkurentų griūtis?
– Nežinau. Aš apie ją sužinojau tik praėjus maždaug pusvalandžiui po finišo – pamačiau televizorių ekranuose. Net negaliu pasakyti, kokioje vietoje ji įvyko: ar prieš kalną, ar leidžiantis, ar posūkyje. Todėl labai sunku spręsti, kaip tai paveikė besivejančių tempą. Tačiau griūtis – taip pat lenktynių dalis. Jeigu rizikuoji ir aštriai įveiki posūkius, reikia mokėti nenugriūti. O šiame etape sąlygos tikrai buvo sudėtingos: visą dieną lijo, vietomis net krito kruša, kelias buvo šlapias ir slidus.
– Ar jūsų pergalė pataisė nuotaiką „Garmin-Sharp“ stovykloje, kuri dar lenktynių viduryje liko be traumą patyrusio lyderio A. Talansky?
– Aišku, pagrindinis komandos tikslas „Tour de France“ buvo kovoti dėl aukštos vietos bendrojoje įskaitoje. Kai Andrew pasitraukė, mums liko tik bandyti atsigriebti grumiantis dėl pergalių atskiruose etapuose. Ilgą laiką nesisekė, komandos draugus pavydavo likus keliasdešimt metrų iki finišo, bet mes tikrai nebuvome nukabinę nosių ir paleidę vadžių. Mėginome, kol galiausiai pavyko. Dabar jau viduje jaučiamės ramiau. Dar liko 54 km asmeninės lenktynės laikui, o pagrindinis uždavinys dabar – garbingai atvažiuoti į Paryžių ir finiše Eliziejaus laukuose dar kartą parodyti gerą rezultatą.
– Kai debiutavote „Tour de France“, buvote pramintas „bitėdžiu barsuku“. Kokią pravardę užsitarnavote dabar?
– Girdėjau, kad belgai vadino mane greitaeigiu traukiniu (juokiasi – DELFI). Bet man vis dar patinka ir barsuko pravardė. Ji kilo nuo animacinio filmuko, kurio herojus nekreipia dėmesio į jokias kliūtis ir pavojus. Savo profesionalo karjeros pradžioje aš buvau visai „žalias“, neturėjau supratimo apie konkrečias lenktynes, jų specifiką, tad labai lengvai priimdavau bet kokią komandos užduotį. Todėl mane taip ir praminė.
Bendra „Tour de France“ įskaita:
1. Vincenzo Nibali (Italija), „Astana“ 85 val. 29 min. 26 sek.
2. Thibaut Pinot (Prancūzija), „FDJ.fr“ atsilieka 7 min. 10 sek.
3. Jean-Christophe Peraud (Prancūzija), „Ag2R“ 7:23
4. Alejandro Valverde (Ispanija), „Movistar“ 7:25
5. Romain Bardet (Prancūzija), „Ag2R“ 9:27
6. Tejay van Garderen (JAV), „BMC Racing“ 11:34
7. Bauke Mollema (Olandija), „Belkin“ 13:56
8. Laurens Ten Dam (Olandija), „Belkin“ 14:15
9. Leopold Koenig (Čekija), „NetApp“ 14:37
10.Haimar Zubeldia (Ispanija), „Trek“ 16:25
...
140.Ramūnas Navardauskas, „Garmin Sharp“ 4:31:22
...
163.Cheng Ji (Kinija), „Giant-Shimano“ 5:30:36
