„Faktas, jog sportininkė naudojo draudžiamą preparatą, nustatytas ir patvirtintas – įrodyta, kad Julija Jefimova vartojo dopingą. Tai pripažino ir pati sportininkė atsisakydama pakartotinio B testo. Tokiu atveju sankcijos neišvengiamos. Dėl sankcijų dydžio kiekviena tarptautinė sporto federacija sprendžia atskirai ir jos priklauso nuo nusižengimo sunkumo, vartoto preparato, sportininko nusižengimų kiekio ir pan.“, – situaciją komentavo sporto teisės ekspertas, „Magnusson ir partneriai“ asocijuotas partneris Audrius Biguzas.
FINA sprendimą išnagrinėjusio advokato teigimu, labai svarbu vertinti situaciją objektyviai ir nepamiršti argumentų, kurie pateisina švelnesnes sankcijas. Visų pirma, FINA nustatė ir pripažino, kad J. Jefimova naudojo draudžiamą preparatą neturėdama tikslo padidinti savo sportinį pranašumą. Antra, FINA pripažino, kad sportininkė buvo naivi ir nepakankamai atidi, pasitikėdama pardavėju, kuris patvirtino, kad parduodamuose preparatuose nėra neleistinų medžiagų.
Trečia, švelninančia aplinkybe laikomas J. Jefimovos išsilavinimo stygius – tiek draudžiamų preparatų nežinojimas, tiek anglų kalbos žinių trūkumas. Tai, pasak FINA, rodo, kad plaukikė norėjo tik įsigyti papildą, o ne uždraustas medžiagas. Galiausiai daroma išvada, kad nors J. Jefimovos organizme rastos medžiagos nėra leistinos, tačiau jos atsirado tik dėl sportininkės neapsižiūrėjimo.
„Atkreipkite dėmesį, kad FINA skirta diskvalifikacija įsigalioja nuo 2013 spalio 31 dienos ir baigiasi kitų metų vasario 28 dienos. Toks sprendimas leidžia plaukikei ruoštis pagrindiniam kitų metų startui – 2015 m. liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis Kazanėje vyksiančiam pasaulio plaukimo čempionatui“ – sakė A. Biguzas.
Sporto teisės eksperto teigimu, kiti dopingą vartoję sportininkų tokių lengvatų sulaukia rečiau. Pavyzdžiui, mūsų lengvaatletė Živilė Balčiūnaitė sulaukė 2 metų diskvalifikacijos, nors niekada nepripažino sąmoningai vartojusi dopingą ir neleistinų preparatų radimą organizme grindė vaistų nuo menstruacinių skausmų vartojimu. Netyčiniu papildų naudojimu gynėsi ir kita lengvaatletė Rasa Drazdauskaitė, tačiau taip pat sulaukė 2 metų diskvalifikacijos. Abiem sportininkėm buvo anuliuoti ir sportiniai rezultatai.
Vienas skaudžiausių pavyzdžių – JAV sprinterės Marion Jones, kuriai už dopingo vartojimą net teko pasėdėti šešis mėnesiu kalėjime, nors ji visą laiką neigė žinojusi, kad vartoja draudžiamus preparatus. Į antidopingo agentūros akiratį M. Jones pateko po 2004-ųjų. Tuo metu prasidėjo tyrimas dėl BALCO kompanijos, kuri aprūpindavo daugelį žymių sportininkų įvairiais preparatais, aferos. Sportininkė nuo tyrimo pradžios tikino, nežinojusi, kad vartoja steroidus. Lengvaatletė ir dabar tikina, kad prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes dar nežinojo, kad jai duodama draudžiamų preparatų. Tačiau pripažinta kalta, be to, dar ir melavusi, ji baigė lengvaatletės karjerą ir pasuko į krepšinį.
Vienas garsesnių dopingo atvejų susijęs su profesionaliu plento dviratininku Lance'u Amstrongu, kuris savo laiku sumušė visų laikų rekordą – laimėjo „Tour de France“ lenktynes septynis kartus iš eilės (nuo 1999 m. iki 2005 m.). Deja, 2012 m. rugpjūčio 24 d. JAV Antidopingo agentūra (USADA) anuliavo Armstrongo sportinius rezultatus nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d., įskaitant visus septynis „Tour de France“ nugalėtojo titulus, ir diskvalifikavo sportininką visam gyvenimui. Tuo metu sportininkas pripažino, kad tiesiog pavargo kovoti su įtarimais.
Panašaus likimo ir Vokietijos dviratininkas Janas Ulrichas, kuris neigė vartojęs dopingą, tačiau laisvėje liko tik susimokėjęs 1 mln. eurų baudą ir taip pasiekęs, kad jo byla būtų išspręsta be teismo. Sportininkui teko nutraukti karjerą ir beveik bankrutuoti.
