Pailsėjusių jaunių pasaulio IIA diviziono pirmenybėse jau rytoj lauks paskutinę vietą užimantys Kroatijos ledo ritulininkai, o ši kova gali atgaivinti lietuvių viltis iškovoti auksą, arba kaip reikiant sugadinti nuotaiką bei visiškai sukomplikuoti situaciją, todėl šis mačas Lietuvos rinktinei bus labai svarbus. Po nesėkmės lietuviams palaikymas itin reikalingas, o laukiant ateinančios akistatos jums pristatome būsimų varžovų kroatų apžvalgą, su kuriais į kovą Lietuvos jaunių rinktinė kils penktadienį 10:30 val. Lietuvos laiku.

Kroatijos jaunių pasiekimai U-18 turnyruose

Kroatijos jaunių rinktinė gali pasigirti unikalia istorija – ji antrąjame divizione rungtyniauja nuo pat savo pirmojo sezono pasaulio čempionatuose ir nė karto nepaliko šio turnyro nei patys nesugebėdami pakilti aukštyn, nei iškrisdami žemyn. Per 16 sužaistų čempionatų, kroatai savo sąskaitoje turi vienintelį sidabro medalį, kuris buvo iškovotas 2013 metais. Dar 9 kartus jie iškovojo bronzą, o sėkmingiausią laikotarpį jie išgyveno 2003-2008 metais, kai net šešis sezonus iš eilės iškovodavo bronzos medalius.

Pastaruosius du sezonus Kroatijos rinktinei teko kautis dėl išlikimo, kurį jiems garantuodavo vienintelė pergalė ir trys surinkti taškai. Kroatų nelaimei, šį kartą išlikti pirmenybėse net ir surinkus tris taškus nepavyks – po trijų rungtynių turėdami vos tašką, jie nuo artimiausių konkurentų atsilieka trimis taškais ir norėdami išlaikyti viską savo rankose, jie nebegali pralaimėti.

Tarpusavio dvikovų istorija

Lietuvos ir Kroatijos jaunių rinktinių tarpusavio istoriją galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis prasidėjo 2004 metais dvikovoje Elektrėnuose, kai kroatai 4-1 palaužė Lietuvos rinktinės pasipriešinimą. Po to rinktinės susitiko dar tris metus iš eilės ir visus tuos kartus pergalėmis džiaugėsi mūsų šalies jauniai – 2005 metais laimėta 8-3, po metų varžovai nugalėti 11-5, o 2007 metais varžovai sutriuškinti 8-1.

Kitas tarpusavio dvikovų etapas prasidėjo po penkių metų ir jį taip pat triuškinančia pergale pradėjo lietuviai, 2012 metais nepasigailėję varžovų ir juos įveikę 6-0. Po metų įvykusi dvikova buvo daug atkaklesnė ir tada lietuviai laimėjo tik po baudinių serijos, išplėšdami pergalę 4-3. Auksiniais 2014 metais Kroatija buvo įveikta rezultatu 4-0, o prieš metus pergale taip pat džiaugėsi lietuviai, kai varžovai buvo įveikti 6-3.

Iš viso per 8 dvikovas, kroatai laimėjo vos vieną mačą, o 7 kartus iš eilės susitikimą laimėjo lietuviai. Bendras įvarčių skirtumas taip pat rodo daugiau nei akivaizdžią mūsų šalies rinktinės persvarą 48-19.

Varžovų stipriosios savybės ir lyderiai

Po trijų pralaimėtų mačų ganėtinai sunku surasti išskirtinai gerų dalykų Kroatijos rinktinės žaidime. Nepaisant to, jog didžioji dalis šios rinktinės atstovauja tiems patiems trims Zagrebo klubams, išnaudoti susižaidimo kaip privalumo jiems vis dar nepavyksta. Kroatai pirmauja vienintelėje statistikos kategorijoje – jie iš visų rinktinių gauna mažiausiai baudos minučių, tačiau atsižvelgus į tai, jog lietuviai vis dar nesugebėjo pasižymėti daugumoje, tai taip pat vargu ar galėtų būti stiprus ginklas kovoje su lietuviais.

Vienintelis pozityvus dalykas kroatų gretose – jų žaidimas gerėja su kiekvienomis rungtynėmis. Jei pirmąjame mače su rumunais jie neturėjo jokių galimybių ir vilčių, tai antrąjame mače, nepaisant to, jog po apylygio pirmojo kėlinio, Estijos rinktinė visiškai dominavo kituose kėliniuose, jie sugebėjo iškovoti pirmąjį tašką. Rungtynėse su Korėjos ekipa puolime jie atrodė dar gyviau ir atliko daugiausiai metimų šio čempionato metu, tačiau šeimininkai buvo per stiprūs ir jiems įkąsti kroatams nepavyko.

Paskutiniai du mačai parodė ir kitą kroatų problemą – jie geriausią savo žaidimą demonstravo pirmąjame kėlinyje, o po jo jų žaidimo kokybė ženkliai suprastėdavo. Poilsio diena ir vis ilgesnis laikotarpis skirtas prisitaikyti prie laiko skirtumų varžovams turėtų padėti bent kiek išspręsti šią problemą, tačiau jei Lietuvos rinktinė rungtynėms jau įsibėgėjus pridėtų vis daugiau intensyvumo ir taip bandytų palaužti dėl išlikimo kovosiančius varžovus, tai tikrai nebūtų bloga idėja.

Tarp kroatų šio čempionato metu išsiskiria Svenas Paulovičius (žaidžiantis 8 numeriu pažymėtais marškinėliais). Šis puolėjas ne tik jau spėjo atlikti 3 rezultatyvius perdavimus, tačiau ir turi geriausią komandoje „plius-minus“ rodiklį (+2).

Gynėjas Borna Crnecas (žaidžiantis 3 numeriu pažymėtais marškinėliais) yra daugiausiai iš kroatų į vartus atakuojantis žaidėjas ir rezultatyviausias turnyro gynėjas (2 įvarčiai), tačiau atlikti savo tiesioginį darbą ginantis nėra taip paprasta – jam būnant aikštėje jau buvo pelnyti šeši įvarčiai į kroatų vartus.

Tarp kitų pavojingų Kroatijos žaidėjų reikėtų atkreipti dėmesį į du įvarčius pelniusį Josipą Vuglacą (žaidžiantį 13 numeriu pažymėtais marškinėliais) ir Dominicą Rene Čaničių (žaidžiantį 14 numeriu pažymėtais marškinėliais), kuris nepaisant to, jog šiame čempionate prie komandos įvarčių prisidėjo tik vienu rezultatyviu perdavimu, yra vienas iš pavojingiausių varžovų. Būdamas vienas iš trijų legionierių šioje rinktinėje jis jau gruodį spėjo pasižymėti ir pora įvarčių atstovaujant U-20 rinktinei, o porą taškų (įvartis ir rezultatyvus perdavimas) jam jau pavyko surinkti ir praėjusiame jaunių čempionate.

Įdomūs faktai apie būsimą dvikovą

Septynių pergalingų mačų iš eilės serija prieš Kroatijos rinktinę yra ilgiausia pergalių serija jaunių lygmenyje prieš bet kokią rintinę, per visą mūsų šalies jaunių rinktinės istoriją pasaulio čempionatuose;

Dvi iš aštuonių šių rinktinių tarpusavio dvikovų įvyko Lietuvoje. Viena iš jų išsiskyrė dėl to, kad tada buvo pasiekta vienintelė kroatų pergalėje, o kitoje lietuviai pelnė daugiausiai įvarčių į varžovų vartus – 11;

Praėjusių metų dvikovą prieš Kroatiją tikrai prisimena Eimantas Steponavičius. Pirmąjį savo įvartį atstovaujant Lietuvos rinktinėms tuomet pelnęs puolėjas po mačo buvo pripažintas geriausiu susitikimo žaidėju mūsų ekipos gretose;

Pernai pirmąjį įvartį atstovaujant savo šalies rinktinėje prieš penktadienio varžovus pelnė ir kitas būsimas šių rungtynių dalyvis. Tiesa, skirtingai nuo E. Steponavičiaus, jis pergale džiaugtis negalėjo – Tomo Trstenjako smūgis viso labo sumažino varžovų persvarą iki 3 įvarčių;

Įsimintinu šis mačas turėjo tapti ir Tomašui Krukovskiui bei Dominykui Motiejūnui. Tiesa, jie pasižymėjo ne pirmaisiais įvarčiais, tačiau pirmaisiais rezultatyviais perdavimais atstovaujant Lietuvos rinktinėms. Rezultatyvus tas mačas buvo ir Laisvydui Kudrevičiui, kuris rungtynes pabaigė savo sąskaitoje turėdamas įvartį ir rezultatyvų perdavimą, bei Viliui Bučiui, kuris mačą pabaigė su vienu rezultatyviu perdavimu;

Kai gruodžio mėnesį Lietuvos jaunimo iki 20 metų rinktinė susikovė su Kroatijos ledo ritulininkais, aikštėje buvo net 19 žaidėjų (10 kroatų, 9 lietuviai), kurie šiuo metu yra Korėjoje ir atstovauja savo šalies jaunių rinktinėms. Atsižvelgus į nepadorų mačo rezultatą (13-0) lietuvių naudai, galima teigti, jog tame susitikime dalyvavę mūsų šalies atstovai bus pasitikintys savo jėgomis, o kroatai nusiteikę įrodyti, kad tas susitikimas buvo tiesiog nesusipratimas;

Gruodį vykusiame mače pasižymėti sugebėjo net 5 šiame mače žaisiantys lietuviai. Patrikas Misiukas ir Laisvydas Kudrevičius po kartą tiksliai smūgiavo, Tomašas Krukovskis ir Kostas Gusevas atliko po du, o Dino Mukovozas vieną rezultatyvų perdavimą;

Net 19 iš 22 rinktinėje esančių Kroatijos ledo ritulininkų rungtyniauja Zagrebe.

Šie 19 rinktinės pagrindą sudarančių žaidėjų yra pasiskirstę po tris savo šalies klubus. Aštuonis atstovus rinktinėje turi „KHL Zagreb“, 6 žaidėjai rungtyniauja „Mladost Zagreb“ klube, o dar 5 žaidėjai priklauso garsiausios iš paminėtų - „Medvescak Zagreb“ jaunimo ekipai;

Kroatijos rinktinė yra mažiausiai smūgių atlikusi (58) ir mažiausiai įvarčių šiose pirmenybėse pelniusi rinktinė (5). Taip pat varžovai į jų vartus atliko daugiausiai metimų (118) ir pelnė daugiausiai įvarčių (15).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)