Bronzos medaliais pasipuošė dar du lietuviai: Vytautas Cėpla ir Valdemaras Gudauskas.
V. Dimitrovas į finalą iškopė peržengęs tris pirmenybių šeimininkus: Antaną Klibavičių, Domą Sutkų ir V. Cėplą. Labiausiai pavargti bulgarui teko pirmoje kovoje – aukštesnis ir sunkesnis A. Klibavičius nuožmiai atakavo gyvą kiokušin karatė legendą, bet pritrūko tikslumo ir dėl neleistinų veiksmų po papildomo laiko teisėjų sprendimu turėjo pripažinti varžovo pranašumą.
A. Draugelis pirmoje kovoje po pratęsimo įveikė švedą Simoną Palssoną, antroje – ukrainietį Aleksandrą Bazą, ketvirtfinalyje susidorojo su ispanu Kepa Etxeberria, o pusfinalyje palaužė puikiai turnyre pasirodžiusį V. Gudauską.
Pastarasis aštuntfinalyje po dramatiškų grumtynių ir dviejų pratęsimų netikėtai eliminavo vienu favoritų laikytą tautietį Edgardą Sečinskį – išgirdęs palankų teisėjų sprendimą, V. Gudauskas net susiėmė už galvos pats negalėdamas patikėti savo sėkme.
Dėl medalių Kauno sporto halėje sekmadienį iš viso galynėjosi 19 kovotojų. Po pertraukos atgaivintos tokio formato Europos pirmenybės vyko trečią kartą.
Šeštadienį moterų varžybose čempione tapo rumunė Viviana Chirila, finale įveikusi Ingą Mikštaitę. Bronzos apdovanojimai atiteko Gabijai Gudeliauskaitei ir lenkei Agatai Kaliciak.
Dar vienas jaunimo titulas
Sekmadienio rytą vyko katos rungties varžybos. Jose Lietuvos sportininkams čempionais tapti nepavyko, tačiau buvo pelnyta keletas prizinių vietų. 16-mečių varžybose antrąsias vietas užėmė Raminta Makackaitė ir Paulius Špiliauskas, o jaunimo amžiaus grupėje į trečią poziciją pakilo Paulius Sasnauskas.
Po pietų jaunimo amžiaus grupės merginos grūmėsi kumitė rungtyje. Čia iš lietuvių geriausiai sekėsi Brigitai Gustaitytei, tapusiai svorio kategorijos per 65 kg čempione.
Svorio kategorijoje iki 60 kg Rūta Dobilaitė užėmė antrą vietą, o dar trys lietuvaitės - Jelena Sapožnikova (iki 55 kg), Valerija Jerenkevič (iki 60 kg) ir Judita Jankauskaitė (iki 60 kg) - tenkinosi trečiosiomis vietomis.
Iš viso pirmenybėse dalyvavo per tris šimtus sportininkų iš 28 valstybių: Andoros, Austrijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Nyderlandų, Norvegijos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.
Europos čempionatas šiemet turėjo vykti Vakarų Ukrainos didmiestyje Lvove, tačiau dėl nestabilios situacijos šalyje teisę rengti varžybas ukrainiečiai birželį perleido Lietuvai. Kitos pirmenybės vyks kitų metų pavasarį Varšuvoje (Lenkija).
