Nepatiko breikas
Kuomet pajėgiausi planetos kiokušin karatė meistrai penktadienį „Tokyo Dome“ viešbutyje klausėsi organizatorių nurodymų čempionato dalyvių techniniame susirinkime, Vengrijos atstovams turėjo kaisti ausys.
„Toks elgesys – netoleruotinas ir nepriimtinas. Daugiau jis neturi pasikartoti“, – iš tribūnos salei grūmojo varžybų organizacinio komiteto atstovas.
Nors kaltininkai garsiai nebuvo įvardinti, visų žvilgsniai krypo į kelias eiles, kurias užėmė vengrai.
Kiokušin karatė turi savo nerašytų taisyklių kodeksą, ir Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) vadovams vieša sportininkų diskoteka nepasirodė su juo deranti.
Tame pačiame „Tokyo Dome“ viešbutyje, kuriame apsistojo dauguma čempionato dalyvių, keletas Vengrijos rinktinės atstovų po lengvos treniruotės nusprendė surengti improvizuotą breiko pasirodymą. Savo šokį vengrai nufilmavo ir patalpino internete, o vaizdo įrašas it virusas išplito po socialinius tinklus.
Bet netrukus dėl tokios pramogos teko atgailauti – linksmiesiems šokėjams buvo nedviprasmiškai nurodyta įrašą ištrinti ir atsiprašyti.
Šlubuoti gali ir japoniškas punktualumas
Neklaužadų išdaiga veikiausiai neišmuš iš vėžių didžiausios Vengrijos delegacijos vilties Csenge Szepesi, laikomos viena moterų varžybų favoričių.
O Rusijos atstovams artėjant pirmenybėms kilo kitokių rūpesčių. Nors su japonais kruopštumu ir dėmesiu kiekvienai smulkmenai negali varžytis jokie kiti kiokušin karatė turnyrų organizatoriai, rusai paleido akmenėlį į šeimininkų daržą.
Jie turėjo pastabų tiek dėl lėtų rengėjų apsukų tvarkant formalumus, tiek dėl gyvenimo sąlygų keturių žvaigždučių viešbutyje, kuriame nakvynė kainuoja mažiausiai 27 tūkst. jenų (195 eurus).
„Japonų kolegos truputį užgaišo spręsdami organizacinius klausimus. Užtruko registracija, juk gyvename septynioliktame aukšte. Jie truputį neapskaičiavo savo jėgų. Be to, dvi dienas ten jautėmės kaip pirtyje“, – DELFI pasakojo vienas Rusijos kovotojų trenerių Aleksejus Gorochovas.
Bet nusiskundimų jis nesureikšmino ir neabejojo, kad jo tautiečiams tai netrukdys siekti rezultatų naktį iš penktadienio į šeštadienį Lietuvos laiku prasidedančiame čempionate.
„Neverta nusiminti dėl techninių dalykų. Svarbiausia, kad daromi žingsniai draugiškam bendradarbiavimui sukurti“, – pastebėjo rusas.
Įvedė informacijos karantiną
Savo ruožtu, Lietuvos atletai priežasčių skųstis neturėjo. Į „Tokyo Dome“ viešbutį, esantį prie pat didžiausio šalyje beisbolo stadiono (55 tūkst. vietų), jie atsikraustė tik ketvirtadienio vakarą.
Iki tol priprasti prie septynių valandų laiko skirtumo lietuviai mėgino liedami prakaitą Čibos prefektūroje dar prieš 1964 metų olimpines žaidynes pastatytoje sporto bazėje.
17 Lietuvos kiokušin karatė meistrų tai buvo antroji treniruočių stovykla užsienyje, skirta pasirengti planetos pirmenybėms, kuriose kovojoma nesusiskirsčius į svorio kategorijas.
Prieš didžiausią prestižą turinčias varžybas, kas ketverius metus vykstančias tik kiokušin karatė tėvynėje, lietuviai turėjo susidoroti ir su spaudimu, griūnančiu ant antros pagal dydį čempionato rinktinės pečių.
Emocinei kovotojų būsenai buvo skirtas ypatingas dėmesys – čempionato išvakarėse iš jų buvo surinktos ryšio priemonės, kad sportininkų dėmesio neblaškytų pašaliniai dalykai, komandą į Japoniją pirmą kartą atlydėjo sporto psichologė.
Regis, ir patys atletai pajuto, kaip svarbu neperdegti prieš pasirodymą.
„Čiboje tarsi atjungėme smegenis, pasimiršo visi namų rūpesčiai. Atsipalaidavome, pasisėmėme įspūdžių. Tik atsidūrę Tokijuje pajutome, kad atkakome čia kovoti, įgyvendinti savo svajones, ir prasidėjo vidinis virpulys“, – DELFI teigė ant Japonijos sostinės tatamio praeityje jau užsigrūdinusi Inga Mikštaitė.
Pasiruošimas – pavydėtinas
Lietuvos kiokušin karatė federacija (LKKF) Tokijuje tikisi nugvelbti du medalius. O I. Mikštaitė – kone pagrindinė pretendentė tai padaryti moterų varžybose.
34-erių kaunietė tapo planetos čempione 2009 metais, bet tuomet triumfavo savo svorio kategorijoje.
Vis dėlto įrodyti savo pranašumą prieš galingiau sudėtas varžovas Tokijuje – kur kas sudėtingesnė užduotis. Prieš ketverius metus 66 kg sverianti kovotoja liko apdovanojimų pakylos papėdėje užėmusi ketvirtą vietą.
„Visą laiką norisi aukščiausio rezultato, bent jau patekti tarp prizininkų. Buvo apmaudo, nusivylimo, bet paskui suvokiau, kad tuo laiku taip jau man buvo lemta. Noriu tikėti, kad tai nebuvo mano galimybių riba“, – prisiminusi praėjusį čempionatą, svarstė I. Mikštaitė.
Savęs rinktinės lydere trenerio Gedimino Varkalos auklėtinė nelinkusi tituluoti ir nuo prognozių susilaiko. Jos žodžiais, jau pirmoje kovoje vyks mažasis finalas, kuriame veikiausiai teks susidurti su 19-mete japone Juri Minamihara.
Nors I. Mikštaitė vengė tiesiai kalbėti apie teisėjus, leido suprasti, kad šeimininkai Japonijoje visada gali tikėtis jų palankumo.
„Reikės būti dvigubai stipresnei, dvigubai greitesnei ir techniškesnei, kad bent jau būtų paskelbtos lygiosios“, – įsitikinusi lietuvė.
Bet kartu ji pripažįsta, jog pasirengti pirmenybėms galėjo kone idealiai.
„Turėjome pačias geriausias sąlygas ruoštis čempionatui, gavome viską, ką galėjo duoti Lietuva. Federacija, treneriai stūmė mus, motyvavo. Bet kuri rinktinė gali mums pavydėti. Tačiau ant tatamio aš būsiu viena, pati atsakinga už savo pasirodymą“, – sakė kiokušin karatė meistrė.
Savęs nespaudžia
Lygiai kaip I. Mikštaitė, nuo skambių pareiškimų susilaiko ir Lukas Kubilius, į kurį vyrų varžybose pirmiausia akis kreips daugiau nei pusšimtis Lietuvos rinktinės gerbėjų, savaitgalį palaikysiančių savo numylėtinius 6 tūkst. vietų turinčioje „Metropolitan Gymnasium“ arenoje.
Tituluotas 32-ejų klaipėdietis į didįjį sportą vėl pasuko po pusantrų metų pertraukos, kurią paskelbė 2013-aisiais Vilniuje vykusiose pasaulio pirmenybėse (su svorio kategorijomis) pelnęs vicečempiono titulą.
Sugrįžimas nebuvo rožėmis klotas: šiemet Lietuvos pirmenybių finale L. Kubilius atsisakė kovos dėl traumos, o Europos čempionate tenkinosi bronza.
„Jeigu visas mano gyvenimas suktųsi vien apie varžybas, būtų kitaip. Bet yra ir šeima, ir kitų sportininkų treniravimas, vaikų auklėjimas klube. Po pasaulio čempionato norėjosi truputį atsipūsti, padaryti pauzę. Sunku pasakyti, ar ji išėjo į naudą. Aš sau neperšu kažkokių aukščiausių tikslų, nesureikšminu to sugrįžimo“, – kalbėdamas su DELFI, samprotavo 105 kg sunkiasvoris, dar nežinantis, kada antrą kartą tars „sudie“ kiokušin karatė.
Lietuviams prognozuoja vietą ketverte, sau – aštuonete
Jei patys lietuviai kuklinasi kalbėdami apie savo lūkesčius, jų konkurentai – kur kas tiesesni.
Pavyzdžiui, vienas Rusijos kiokušin karatė federacijos ir rinktinės vadovų Jurijus Šabajevas DELFI L. Kubilių įvardino tarp realiausių pretendentų į medalius kartu su bulgaru Valerijumi Dimitrovu ir japonais Yuji Shimamoto bei Kembu Iriki.
„Manau, stipriausių ketvertas susidės iš šių sportininkų“, – spėjo patyręs specialistas.
Įdomu, jog savo tautiečius J. Šabajevas prognozėse palieka už pusfinalio borto, nors Rusijos rinktinėje yra ir kylanti žvaigždė Nazaras Nasirovas.
„Prieš tai dviejose čempionatuose iš eilės rusai pelnė vietas geriausių penketuose. Mums tai buvo didžiulis pasiekimas. Labai sunku ir šįkart priartėti prie tokių aukštumų. Panašiai kaip Lietuvos rinktinėje, vyksta kartų kaita. Čempionai pasitraukė, jaunimui dar reikia juos vytis. Keli mūsiškiai turėtų susitikti ir su lietuviais, kuriuos įveikti labai nelengva. Tikiuosi, kad kam nors tai pavyks. Bet patekti į pirmą ketvertą mums – nerealu. Todėl viliuosi aštuntuko“, – dėstė J. Šabajevas.
Pirmasis iš Lietuvos kovotojų ant tatamio „Metropolitan Gymnasium“ arenoje šeštadienį 3.28 val. Lietuvos laiku užkops Edgardas Sečinskis, pirmame rate susitiksiantis su Honkongo atstovu Man Seng U.
Pakeliui į nugalėtojo titulą vyrams reikės laimėti aštuonias kovas, moterims – šešias. Čempionato prizininkai paaiškės naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
Pirmenybėse iš viso dalyvaus 207 sportininkai.
Lietuvos kiokušin karatė rinktinės sudėtis
Vyrai: Andrius Draugelis, Valdemaras Gudauskas, Lukas Kubilius, Eventas Gužauskas, Vytautas Cėpla, Edgardas Sečinskis, Antanas Klibavičius, Justinas Kvietka, Juras Sokolovas, Kęstutis Radvila.
Moterys: Inga Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė, Rita Pivoriūnaitė, Nora Vaznelytė, Rūta Brazdžionytė, Diana Mačiūtė, Diana Balsytė.
