aA
Jeigu po ketverių metų Tokijo olimpinėse žaidynėse tokie atletai kaip Lukas Kubilius, Valdemaras Gudauskas ar Inga Mikštaitė kautųsi pagal sau įprastas taisykles, vidutinį Lietuvos medalių derlių būtų galima išauginti kone dvigubai. Tačiau į olimpinę programą „įšventinta“ buvo karatė atšaka, iki šiol apskritai neturėjusi lietuviško kvapo. Lietuviai ryžosi transformacijai, bet ar įmanoma ją atlikti per vieną olimpinį ciklą?
Romas Vitkauskas
Romas Vitkauskas
© A. Barzdžiaus nuotr.

Dominuoja neolimpiniame kieme

Europos japonai – taip kiokušin karatė pasaulyje kartais vadinami Lietuvos kovotojai.

Kokį svorį šioje sporto šakoje turi lietuviai, galima įsitikinti per kiekvieno tarptautinio čempionato atidarymą: vora paskui vedlį su trispalve paženklinta lentele visada būna kone ilgiausia.

Ir nesvarbu, ar žygiuoja jaunučių pirmenybėse dalyvaujantys 16-mečiai paaugliai, ar elitinės suaugusiųjų rinktinės atstovai.

Panašus vaizdas paprastai būna ir turnyrui pasibaigus – kuomet reikia išdalinti apdovanojimus.

Tiek masiškumu, tiek meistriškumu Lietuvos komandas lenkia vien karatė pradininkai iš Japonijos. O Senajame žemyne tik kelios ryškiausios žvaigždės sugeba atsilaikyti prieš konvejerį, kuriuo į tarptautinę areną be perstojo keliauja vis nauji ir nauji Lietuvos kovotojai.

Šeštadienį Sofijoje (Bulgarija) lietuvių laukia jau trečias Europos čempionatas per metus. Ir tik mažesnei daliai rinktinės atstovų ant tatamio teko lipti visus tris kartus – konkurencingų kovotojų šalyje yra tiek, kad ne visi gali kaskart įsisprausti į nacionalinę komandą.

Gegužę Tbilisyje (Gruzija) pirmenybėse, kurių dalyviai buvo suskirstyti į keturias vyrų ir tiek pat moterų svorio kategorijų, Europos čempionais tapo I. Mikštaitė ir V. Gudauskas.

Birželį Belgrade (Serbija) surengtas eksperimentinis turnyras, kuriame pirmąsyk išskirtos net 14 svorio kategorijų – auksu tuomet pasidabino I. Mikštaitė, Rita Pivoriūnaitė ir Antanas Klibavičius.

Sofijoje nugalėtojų taurių bus tik dvi – po vieną stipriausiam kovotojui ir kovotojai. Kas dvejus metus vykstančiame Europos čempionate be svorio kategorijų rungsis 11 lietuvių.

2014-aisiais Kaune šeimininkai pelnė penkis medalius iš aštuonių (bronza kiokušin karatė varžybose atitenka abiems pusfinaliuose kritusiems konkurentams), bet nė vieno auksinio.

Nukeliauti iki finalo ir jį laimėti Bulgarijos sostinėje bandys I. Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė, Nora Vaznelytė, Diana Balsytė, Jonas Eimontas, Vytautas Cėpla, Kęstutis Radvila, Juras Sokolovas, Edgardas Sečinskis, Eventas Gužauskas ir A. Klibavičius.

Vyrams tai padaryti bus sunkiau, nes prieš juos stos vietos herojus Valerijus Dimitrovas – 35-erių bulgaras jau seniai yra tikras baubas jo įveikti nepajėgiantiems lietuviams.

Vytautas Cėpla (kairėje) ir Valerijus Dimitrovas
Vytautas Cėpla (kairėje) ir Valerijus Dimitrovas
© R.Tenio nuotr.

Bet priekyje laukia dar sunkesnė užduotis, dėl kurios net įvyko mažas stebuklas. Painesnis už garsiųjų „Sostų karų“ scenarijų Lietuvos karatė pasaulis ėmė vienytis, kuomet pajuto istorinę galimybę.

Ispanų valdžia

Praėjusį rugpjūtį abejonių nebeliko – Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) formaliai patvirtino, kad karatė jungiasi prie olimpinių sporto šakų būrio.

Tiesa, tai dar negarantuoja nuolatinės vietos olimpinėje programoje – kaip ir banglenčių, riedlenčių, laipiojimo sportas, vyrų beisbolas bei moterų softbolas, karatė gali būti rami tik dėl 2020 metų Tokijo žaidynių.

Šias penkias sporto šakas pasirinko patys japonai, pasinaudoję nauja IOC žaidynių šeimininkams suteikta teise.

Tankiame skirtingų Okinavos saloje gimusio kovos meno atšakų medyje olimpinius žiedus sukrovė bekontaktė karatė, atstovaujama Pasaulinės karatė federacijos (WKF).

Skirtumas tarp pastarosios ir lietuviams daugiausiai medalių nešančios pilno kontakto karatė – kaip tarp futbolo ir regbio.

Jei kiokušin karatė taisyklės artimos realiai kovai (draudžiami tik smūgiai kumščiu į galvą), WKF varžybose dominuoja greitesni ir vikresni sportininkai, kuriems jėga nėra būtina.

Panašesnės į olimpines yra šotokan karatė taisyklės – pagal jas, grumiantis ranką ar koją taip pat privalu sulaikyti vos palietus varžovą. Skirtumas tas, kad teisėjai čia laukia vienintelio „tikro“ smūgio, o WKF kovos vyksta iki aštuonių taškų.

WKF – daugiausiai valstybių vienijanti ir masiškiausia iš tarptautinių karatė organizacijų. Bet IOC pasirinkimui ne mažesnę įtaką turėjo ir 1970-aisiais įsteigtos federacijos ryšiai. Madride įsikūrusi ir ispano Antonio Espinoso vadovaujama WKF artimus santykius su olimpiniu judėjimu užmezgė dar tuomet, kai pastarąjį vairavo kitas ispanas Juanas Antonio Samaranchas.

Juanas Antonio Samaranchas
Juanas Antonio Samaranchas
© Reuters/Scanpix

Turi susigrąžinti prarastus dešimtmečius

Žvelgiant iš lietuvių pozicijų, sprendimas olimpinius antpečius prisiūti WKF turėtų atrodyti košmariškai.

Spalio pabaigoje Lince (Austrija) vykusiame WKF pasaulio čempionate grūmėsi per tūkstantį sportininkų iš 118 valstybių, bet tarp jų nebuvo nė vieno lietuvio.

WKF pirmenybėse Lietuvos atstovai paskutinį kartą dalyvavo prieš du dešimtmečius.

Teisėjavimo skandalas, kuomet komandų kumitė varžybose pergalė abejotinu sprendimu buvo atimta iš lietuvių, ir kone dešimteriopai sunkesnė finansinė našta paskatino ieškoti kitų alternatyvų. O pastarųjų susiskaldžiusiame karatė gaublyje – apstu.

Lietuvos kiokušin karatė federacija (LKKF) priklauso Pasaulinei karatė organizacijai (WKO). Nors pastaroji valdoma iš Japonijos, WKO prezidiume yra lietuvis – Romas Vitkauskas.

Vienas karatė Lietuvoje pradininkų jaunystėje pats dalyvavo WKF varžybose.

Dabar R. Vitkauskas ieško bendraminčių, norinčių sugrąžinti Lietuvą po WKF, o kartu – olimpiniu skėčiu.

Prieš metus registruota Lietuvos karatė federacija (LKF), kuriai kol kas vadovauja pats R. Vitkauskas, skirta atkurti šalies narystę WKF.

Gruodžio pradžioje turėtų įvykti skirtingų stilių karatė klubų suvažiavimas, rinksiantis atkuriamos federacijos valdžios organus.

Dar šiemet ketinama surengti šalies jaunių ir jaunimo pirmenybes, kuriose bus varžomasi pagal olimpines taisykles, o kitais metais laukia pirmasis nacionalinis suaugusiųjų čempionatas.

„Visi Lietuvos karatė klubai turi teisę dalyvauti varžybose pagal olimpines taisykles. Pirmas uždavinys – nuo nulio suformuoti federacijos organus, išsirinkti trenerių, teisėjų, sportininkų komitetus. Paskui reikės sudaryti nacionalines rinktines. Pabandysime ir žiūrėsime, ką konkurencingo pasauliniu mastu per trejus metus galime paruošti“, – kalbėdamas su DELFI, olimpinio plano gaires nužymėjo R. Vitkauskas.

Romas Vitkauskas
Romas Vitkauskas
© A. Barzdžiaus nuotr.

Nepataikė ant laimingos bangos

Be kiokušin karatė, naujos federacijos veikloje ruošiasi dalyvauti šotokan, JKA ir Mažeikiuose įsikūrusios Lietuvos karatė asociacijos atstovai – pastarieji geriausiai susipažinę su WKF taisyklėmis.

Tuo metu tradicinės karatė, vadovaujamos Giedriaus Dranevičiaus, ir fudokan, kurios prezidentas – Rytis Bublevičius, asociacijos pulti į olimpinių kelialapių medžioklę neskuba.

Nuomonės dėl karatė įtraukimo į olimpinių žaidynių programą nėra vienareikšmės: konservatyvusis flangas abejoja dėl tokio varžybų elemento sureikšminimo, labiau vertindamas filosofinį karatė foną – moralinės disciplinos saviugdą.

O olimpiniai entuziastai skaičiuoja galimybes prasimušti tarp 80 laimingųjų, 2020 metais atversiančių naują puslapį karatė istorijoje. Kumitė (kovos vienas prieš vieną) varžybose atletai kausis suskirstyti į tris vyrų ir tris moterų svorio kategorijas, kata (kovinės technikos demonstravimo) rungtyje dėl medalių rungsis dar po dešimt abiejų lyčių atstovų.

Apie permainas, kurias karatė pasauliui atnešė olimpinis pripažinimas, ir jų įtaką Lietuvai DELFI kalbėjosi su R. Vitkausku.

– Keliavote į Lincą stebėti WKF pasaulio čempionato, bet Lietuvos sportininkų ten nebuvo. Nusiųsti jų dar nebuvo galimybių? – DELFI paklausė karatė specialisto

– Ne. Vien norėti nuvažiuoti nepakanka – reikia turėti rinktinę, reikia į ją suburti stipriausius. Ne nukabinti „iš oro“, bet atrinkti tuos, kurie verčiausi tokios galimybės. Be to, reikia atkurti visateisę narystę WKF. Manau, artimiausiu metu viską susitvarkysime.

– Koks sprendimas priimtas dėl olimpinės atrankos formato?

– Jis dar bus paskelbtas, bet esmė paprasta: nuo kitų metų bus skaičiuojami reitingai, kuriems didžiausią įtaką turės 2018 metų pasaulio čempionatas. Iki galo dar viskas nėra aišku, bet reikės kuo geriau pasirodyti jame.

– Ar lietuviai turi realių vilčių iškovoti kelialapių?

– Palyginus su kitomis olimpinėje programoje esančiomis dvikovinio sporto šakomis, karatė atstovų skaičius žaidynėse bus pats mažiausias. Patekti tarp jų bus nelengva. Bet turime sportininkų, kurie yra unikalūs, kurie gali greitai prisitaikyti prie olimpinių taisyklių. Sakyti konkrečias pavardes dar anksti – tai būtų tik mano nuomonė, o ne objektyvūs faktai. Ne visus kitų karatė stilių kovotojus ir pats esu matęs. Po metų, kai regėsime realų vaizdą, kalbėti bus lengviau.

– Kodėl lietuviai daug metų nedalyvavo WKF turnyruose?

– Sunku pasakyti. Turbūt kitose federacijose sąlygos buvo palankesnės, nes dalyvauti WKF – brangu. Gal ir nepasitenkinimas dėl teisėjavimo turėjo įtakos.

– Kodėl būtent WKF tapo olimpiniu flagmanu karatė pasaulyje?

– Prieš maždaug 30 metų jie pirmieji užsibrėžė labai aiškų tikslą tapti olimpine sporto šaka. Turbūt buvo surinkti teisingi žmonės, teisinga vadyba. Labai svarbu tai, kad tie žmonės buvo iš Ispanijos – tuomečio IOC prezidento tautiečiai. Buvo klausimų dėl japonų – jie iš pradžių nenorėjo dalyvauti WKF veikloje. Bet dabar ši federacija turi savo pastangų rezultatą. O pilno kontakto karatė anksčiau nesidomėjo olimpinėmis žaidynėmis, tik per pastaruosius dešimt metų ėmė krutėti.

Romas Vitkauskas
Romas Vitkauskas
© A. Barzdžiaus nuotr.

– Išeitų, kad japonišką sporto šaką į žaidynes Japonijoje atnešė ne japonai.

– Būtent. Iš kitos pusės, be japonų tai nebūtų pavykę. Prieš tai du kartus bandyta įterpti karatė į olimpinę programą – tiek 2008 metų Pekino, tiek 2012 metų Londono žaidynėms. Buvo organizuojamos didelės reklaminės kampanijos, bet nepavyko, viltys atrodė prarastos. Tuomet karatė prisiminė patys japonai. Tas penkias naujas sporto šakas rinko dvylika Tokijo žaidynių organizacinio komiteto atstovų – visi japonai. Jų vaidmuo buvo lemiamas.

– Kokia galimybė, kad olimpinė karatė Tokijuje pasirodys pirmą ir paskutinį kartą?

– Viskas priklausys nuo vaizdo Tokijuje. Kokie bus vertinimai, tokia bus ir olimpinės karatė ateitis. Gal ir gerai, kad dalyvaus labai mažai sportininkų – turnyras bus aukščiausio lygio.

– WKO, kurios prezidiumui priklausote ir jūs, liko olimpinio judėjimo nuošalėje?

– Žinoma, visi džiaugiasi ir palaiko olimpinę karatė. Bet, savo ruožtu, pati WKO toliau ieškos vietos pasaulyje pilno kontakto karatė. Juk, pavyzdžiui, greta olimpinio dziudo yra ir sambo imtynės. Tačiau reikia pripažinti, kad olimpinė banga WKF, lyginant su kitomis karatė atšakomis, nuplukdė labai toli.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Olimpietis sukūrė Tokijo olimpinėms žaidynėms skirtą dainą apie nemirštančias svajones

Antradienį, kovo 31 d., triskart olimpinis medalininkas amerikietis Willas Claye savo vardu...

Belgijoje likusi Lietuvos tinklininkė laukia galimybės grįžti namo (2)

Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė....

Italijoje gyvenančią Lietuvos dviratininkę sustabdė net tik koronavirusas (1)

Pajėgiausia Lietuvos plento dviratininkė Rasa Leleivytė dėl siaučiančios koronaviruso...

Nuo ligoninės lovos iki olimpinių žaidynių: nesustabdė ir rūsčios medikų išvados

Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas Mindaugas Bružas paauglystėje patyrė sunkią traumą, jam...

Židinys Vengrijos rinktinėje: susirgo pasaulio čempionė, Rapšio varžovas ir dar šeši plaukikai (2)

Devyniems Vengrijos nacionalinės plaukimo rinktinės atstovams diagnozuotas koronavirusas. Tarp jų...

Top naujienos

Rumunijos COVID-19 istorija – viena skaudžiausių visame ES rytų flange: kas čia nutiko?

Rumunijoje sparčiai auga koronaviruso aukų skaičius, o tokią situaciją lėmė masinis šalies...

Darbdaviai ir buhalteriai nežinomybėje: atlyginimai už kovą gali vėluoti (1)

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sako, kad dėl to, jog...

Lukašenka atkirto Nausėdai: tegu užsiima savo virusu (321)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies patirtis...

Mirčių nuo koronaviruso – jau 9 (288)

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius - 9, iš jų 6 iš Ukmergės. Visi mirusieji ukmergiškiai...

Policija pradėjo tyrimą dėl COVID-19 sergančios moters: rado lauke vedžiojančią šunį (147)

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl...

Skvernelis: tiems, kuriems prašymai ir raginimai nė motais, turėtų padėti baudos (57)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po ketvirtadienį Vyriausybėje įvykusio COVID – 19...

Ieškoma būdų, kaip Lietuvai įsisavinti ECB kuriamus 750 mlrd. eurų (75)

Sprendžiant valstybei strategiškai svarbių įmonių finansines problemas, reikia įsteigti...

Investuotojas Variakojis siūlo planą Lietuvai: mažinti PVM, pamiršti biurokratiją ir gyventojams išdalyti vienkartines išmokas (9)

„Naikinkime visas biurokratines užkardas ir, tebūnie, su rizika verslui ir žmonėms dalinkime...

Aštri situacija uostamiestyje: karščiavimo kliniką nori palikti tik miesto problema, o KUL prasidėjo patikros (30)

Klaipėdos miesto savivaldybė dėl Karščiavimo klinikos steigimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos...

Veryga: turime ruoštis, kaip išeisime iš karantino 14 pacientų reanimacijoje (238)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

|Maža didelių žinių kaina