Disproporcijos gimdo sąmokslo teoriją
Nuo šio rudens bendrojo ugdymo įstaigų sporto bazes ir kitas patalpas galima išsinuomoti centralizuotai per platformą „Active Vilnius“.
Pirmosios tai padaryti galėjo sporto mokyklos ir būreliai, nuo spalio 1 d. ateis eilė visiems miestiečiams.
Nauja sistema padidino aikštynų ir salių pasiūlą bei supaprastino jų paiešką. Tačiau kai kuriuos neformaliojo švietimo veiklą vykdančius nuomininkus suglumino staiga keleriopai išaugusios kainos.
Savivaldybos tarybos sprendimu buvo nustatyta tik minimali nuomos mokesčio riba – 0,35 euro už 100 kvadratinių metrų valandai.
Vienos mokyklos į ją ir orientavosi, tuo metu kitos nepasidrovėjo net iki 20 kartų didesnių įkainių.
Vasarą ruošiant naująjį švietimo įstaigų valdomų stadionų, sporto salių ir kitų patalpų nuomos tvarkos aprašą, į skirtingus paklodės kampus buvo įsikibusios biudžetinės ir privačios sportininkų kalvės.
Po virtinės skundų, jog savivaldybė proteguoja savas sporto mokyklas, garantuodama joms pirmumo teisę renkantis bazes, aprašas buvo pakoreguotas.
Tačiau dabar gimė kita sąmokslo teorija – esą nuomos kainos specialiai padidintos, mat krapštyti pinigines reikės tik privatininkams: biudžetinėms įstaigoms salėmis ir aikštynais leidžiama naudotis nemokamai. Tad tokiu būdu nuo bazių neva siekiama nubaidyti nepageidaujamus konkurentus.
„Tam tikros mokyklos sporto sales nuomoja žymiai didesnėmis kainomis. Ir būtent šiose salėse, kaip galima spręsti iš viešai prieinamos informacijos, veiklas vykdo biudžetinės sporto įstaigos. Ar tai ir yra priežastis, dėl kurios kainos kyla, ar yra kitų motyvų – niekas mums nei patvirtina, nei paneigia.
Bet galvojant logiškai, nei geografinis faktorius, nei salių būklė nepaaiškina, kodėl kai kuriose mokyklose kainos didesnės nei kitose“, – Delfi kalbėjo Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė.
Mokyklas skiria kilometras, o kaina skiriasi 25 kartus
Pernai, kuomet bendrojo lavinimo mokyklos taip pat galėjo pačios sudaryti kainoraštį, sporto salės nuomos kaina valandai įprastai siekė nuo 1 iki 3 eurų už 100 kvadratinių metrų. Atskirai reikėdavo atsiskaityti už komunalinius mokesčius, kurie nuo šiol įskaičiuoti į bendrą sumą.
Dauguma mokyklų įkainius išlaikė panašius arba net sumažino, tačiau kitos elgėsi priešingai. Todėl dabar kai kurių salių kainos skiriasi net 25 kartus.
Pavyzdžiui, valanda Pašilaičiuose esančios „Gabijos“ progimnazijos sporto salėje privačioms sportininkų ugdymo įstaigoms šiais mokslo metais kainuos 38,85 euro.
Vos už kilometro salę galima išsinuomoti už 1,57 euro – ne brangininkė Fabijoniškių gimnazija.
Vilniaus širdyje esančios Salomėjos Neries gimnazijos įkainis – 5,33 euro. Arba 1,14 euro už 100 kvadratinių metrų.
Septyniskart brangesnis yra Justiniškėse įsikūrusios „Sietuvos“ progimnazijos salės kvadratinis metras. 100 jų čia atsieina 7,2 euro. Tai – dvigubai daugiau nei savivaldybės nustatytas minimalus mokestis komercinio laiko nuomininkams, nekalbant apie neformaliojo švietimo įstaigas.
Į šią salę pretenduoja keturios sporto mokyklos. Kokios – „Sietuvos“ progimnazijos direktorė Daina Valackienė neatskleidė.
„Į kainą įskaičiuotas ir aptarnavimas, ir elektra, ir vanduo, ir visi kiti dalykai, už kuriuos atskirai nereikia mokėti. Tie dalykai susideda, ir dėl to, mūsų akimis žiūrint, ta kaina neatrodo didelė. Pamąstėme, realiai paskaičiavome – mums kaina kaip ir normali“, – Delfi sakė progimnazijos vadovė.
Tuo metu privačioms sporto mokykloms – kaip ir ne.
Savivaldybė dvejoja
„Kai iškėlėme šį klausimą savivaldybėje, atsakingi asmenys pateikė vienintelį paaiškinimą – mokyklos turi teisę savarankiškai nustatyti kainą. Jie problemos nemato ir nesikiša. Bet kai kurie tarybos nariai supranta, jog socialinių klausimų tokiomis sąlygomis spręsti neišeis“, – skundėsi N. Juškienė.
Savivaldybės sporto projektų vadovas Rokas Germanavičius Delfi pakartojo tą patį, ką jau girdėjo privačias krepšinio, futbolo, ledo ritulio, teniso, tinklinio, karatė akademijas vienijančios asociacijos vadovė.
„Mes tikrai nenorime, kad kainos kiltų. Bet jei kažkur salės brango, reikia kreiptis konkrečiai į tą mokyklą. Mokyklos turi teisę pačios nustatyti nuomos kainas, ir ta teise naudojasi.
Konkrečių atvejų aš negaliu komentuoti, niekas negali pasakyti, kas į tas sales pretenduoja, kas laimės konkursą. Tik gaila, kad tos privačios įstaigos, kurios dabar skundžiasi kainomis, ruošiant nuomos tvarką protestavo dėl neesminių dalykų, o šio klausimo visiškai nelietė“, – pastebėjo savivaldybės administracijos atstovas.
Vis dėlto savivaldybės sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas, šį postą užėmęs vidurvasarį, sutinka, jog staigi infliacija sostinės mokyklose kvepia nekaip.
„Nauja nuomos sistema yra reikalinga, ji duoda daugiau aiškumo. Bet visada atsiranda tokių, kurie nori pasinaudoti situacija, pagudrauti. Taip būti neturėtų. Mes irgi reaguojame: žmonės dirba, skambina, klausia, kodėl tokios kainos nustatytos“, – Delfi pasakojo buvęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas.
Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kuomet „Active Vilnius“ platformoje paraiškas galėjo teikti sporto mokyklos. Kitą savaitę paaiškės, kas laimėjo konkursus dėl bazių, kurių geidė daugiau nei vienas interesantas.
Nuomininkai bus rikiuojami į eilę pagal sudėtingą formulę, apimančią geografinius, masiškumo ir socialinius kriterijus.
Anot R. Germanavičiaus, realu, jog reikės skelbti papildomą konkursą, mat kai kurios neformaliojo švietimo įstaigos siekdamos apsidrausti pretendavo į visas bazes iš eilės.
Savivaldybės administracijos atstovas neatmeta ir galimybės, kad vos startavusi sporto salių ir aikštynų nuomos tvarka bus tobulinama.
„Jei miesto taryba nuspręs, bus galima visiems suvienodinti kainas arba jas labiau reguliuoti, pavyzdžiui, nustatyti ne tik apatinę ribą, bet ir lubas. Mums, kaip savivaldybės administracijai, nuo to būtų tik paprasčiau, nes išvengtume panašių interpretacijų, kokios gimsta dabar“, – svarstė R. Germanavičius.
Po 2014 metais atliktos pertvarkos sostinėje liko keturios biudžetinės sporto mokyklos, įskaitant likviduojamą Vilniaus futbolo mokyklą.
Beveik 2,5 tūkst. jaunųjų sportininkų treniruojasi Vilniaus miesto sporto centre, po 1,1 tūkst. – „Tauro“ ir Vilniaus krepšinio mokyklose. Šioms įstaigoms šiemet iš biudžeto bendrai skirta 5,9 mln. eurų. Savivaldybė taip pat yra dar keturių tenisą, futbolą ir rankinį vystančių viešųjų įstaigų dalininkė.
