aA
„Žmogus – fenomenas“, 76 metų Petras Silkinas, per gyvenimą nubėgęs 247 maratonus veržiasi ne tik į pasaulines trasas. Veteranas birželį nubėgtų kilometrų skaičių didins „Kauno maratone“, vyksiančiame jau šeštus metus iš eilės. Ištvermingiausias pasaulio bėgikas ultramaratono rekordą užkėlė taip aukštai, kad jis neįveikiamas jau 20 metų. Bėgimas jam – didžiausias laimės šaltinis, nuo kurio prasideda kiekviena diena.
Petras Silkinas
© Organizatorių nuotr.

Guinnesso rekordininkas, per vienas varžybas pagerinęs net 10 pasaulio rekordų, pasakoja apie laisvės pojūtį, įspūdingiausius nubėgtus maratonus bei dalijasi geležinės stiprybės paslaptimi.

– Bėgiojate turbūt visą gyvenimą. Papasakokite, kaip viskas prasidėjo?

– Plaukimu ir bėgimu pradėjau domėtis nuo vaikystės, bet anksčiau bėgiodavau trumpesnes distancijas. Tarnaudamas armijoje pamėgau ilgas distancijas, o nuo 1988 m. maratonai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi.

– Jūs dažnas svečias „Kauno maratono“ trasose. Ar žadate bėgti šiais metais?

– Žinoma. Kadangi Lietuvoje vyksta mažai maratonų, labai smagu bėgti savo šalyje. Į draugiją pasiimsiu ir pažįstamą kauniškį daktarą, mes kartu dalyvaujame Kauno maratonuose.

– Galbūt „Kauno maratonas“ bus šimtasis Jūsų nubėgtas maratonas – Lietuvos šimtmečio proga?

– Ką čia šimtasis, per visą gyvenimą aš jau nubėgau 247 maratonus. Taip išeina, kad Lietuvos šimtmetį pagerbiau dvigubai (juokiasi). Savo kojomis jau maždaug 10 kartų apkeliavau aplink žemės rutulį.

– Kaip laisvę galėtumėte susieti su bėgimu?

– Kai laisva šalis – laisva siela veržiasi pirmyn. Manau, kad ne tik sportą reikia atrasti, bet ir jis turi tave surasti – juk čia gyvenimo būdas, kuris išlaisvina.

– Ką Jums reiškia būti lietuviu?

– Aš visada buvau ištikimas Lietuvai. Būtent 2003 m. išsipildė mano svajonė apibėgti aplink Europą, o šį bėgimą paskyriau būsimai Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Idėja buvo nutiesti simbolinį kelią tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių narių. Bėgimo „Per Europą už Lietuvą 2003“ maršrutas driekėsi per 25 Europos šalių sostines, jo metu nubėgau 13 386 km. Manau, kad tai pakankamas įrodymas, ką man reiškia Lietuva.

– O kaip Jūsų bėgiko karjerą paveikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas?

– Anksčiau važinėdavau į triatlono varžybas, o po maratonus Europoje ir visame pasaulyje pradėjau važinėti nuo 1990 metų, kai atsivėrė laisvi keliai į plačiuosius vandenis.

– Kuo dabartiniai bėgimai skiriasi nuo ankstesnių laikų?

– Anksčiau labiau orientuodavomės į greitį, o šiuolaikiniai sportininkai atsilieka nuo praeities tempų. Galiu pasakyti, kad tikrai sumažėjo greitis.

– Jūs esate patyręs bėgikas. Pasidalinkite, kaip vystėsi bėgimo kultūra Lietuvoje?

– Žmonės, norėdami sveikiau gyventi, pradėjo bėgioti (juokiasi). Pradėjo vieni kitus kopijuoti, domėtis sportu. Teko pastebėti, kad Lietuvoje bėgikų padaugėjo nuo 1990 metų, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

– Per gyvenimą Jums teko sudalyvauti svarbiose varžybose. Kurios buvo įsimintiniausios, suteikusios daugiausiai laimės?

– Daugiausiai laimės turbūt suteikia pirmieji kartai. 1989 m. vyko pirmasis mano bėgimas aplink Lietuvą, o 1990 m. – bėgimas aplink Baltijos jūrą. Tačiau ryškiausią pėdsaką mano istorijoje paliko 1998 m. pasaulio 1000 mylių (1609 km) bėgimas Australijoje. Tada tapau pasaulio čempionu ir pagerinau net dešimt planetos rekordų.

– Jūsų rekordo niekas nepagerina jau 20 metų, šis pasiekimas puikuojasi ir Guinnesso rekordų knygoje. Turbūt sulaukiate daug dėmesio iš kitų sportininkų?

– Aš turiu daug pasekėjų, kuriems skleidžiu bėgimo misiją. Man per visus metus pavyko išsiugdyti bėgimo ritmą, todėl labai daug Lietuvos bėgikų kreipiasi patarimų, jais pasidalyti man didelė garbė. Džiaugiuosi, kad bėgimas vienija sielos brolius.

– Kaip atrodo Jūsų dienotvarkė?

– Kiekvieną dieną nubėgu nuo 20 iki 40 kilometrų nepriklausomai nuo oro sąlygų. Arba ankstyvą rytą, arba per pietus prasibėgu, be šito aš – niekaip.

– Kas Jums padeda išlaikyti gerą savijautą?

– Bėgimas man – didžiausia laimė. Turbūt dėl to ir sveikata nešlubuoja, tikrai ja nesiskundžiu. Bet jeigu nepasiseka sudalyvauti kokiame maratone, jaučiuosi labai nepatenkintas, tada prasideda visos problemos (juokiasi).

– Atskleiskite paslaptį – kas Jūsų stiprybės šaltinis?

– Aš išbėgu, pabendrauju su gamta, visos mano nuoskaudos ir problemos ten pasilieka. Visada sakau, kad gamta – mano bažnyčia, mano didžiausias stiprybės šaltinis.

Šeštasis „Citadele Kauno maratonas“ startuos Kauno Rotušės aikštėje, Senamiestyje, šių metų birželio 10 d. Didžiausio vasaros bėgimo šventės organizatoriai VšĮ „Kauno maratono klubas“ kviečia dalyvauti ne tik profesionalus, bet ir mėgėjus. Taip pat ragina aktyviai palaikyti bėgančius tiek prie starto linijos, kur vyks tradicinė sporto mugė, bet ir trasoje išdėstytose sirgalių stotelėse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Planuojama olimpinių žaidynių maratono ir ėjimo varžybas rengti ne Tokijuje

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė planuojantis 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių...

Anglickas „Bellator“ turnyre kausis su dar nenugalėtu amerikiečiu

Lietuvos kovotojas Julius Anglickas lapkričio 8 dieną debiutuos antroje pagal pajėgumą pasaulio...

Buvęs futbolo vartininkas Čechas sužibėjo ant ledo

Buvęs Londono „Chelsea“ ir „Arsenal“ vartininkas Petras Čechas įrodė, kad jam visai...

Europos dviračių treko čempionate – šeši Lietuvos atstovai

Trečiadienį Apeldorne (Nyderlandai) prasidėsiančiame Europos dviračių treko čempionate Lietuvai...

Pagaliau: gruodį Kavaliauskas kovos dėl pasaulio čempiono diržo (6)

Pirmadienį oficialiai paskelbta, kad gruodžio 14-ąją „ Madison Square Garden “ arenoje...

Top naujienos

Gyvai / Finansų ministras Šapoka – apie naujus ir didesnius mokesčius bei kam iš biudžeto nubyrės daugiausiai vyksta apklausa (2)

Už ką kitąmet mokėsime daugiau ir kam gyvenime gerės labiausiai? DELFI Dienoje – finansų...

Itin pavojinga situacija Alytuje: ugniagesiai vis dar kovoja su liepsnomis, gyventojams išplatintas pranešimas atvyko kariškiai (331)

Alytuje dėl kilusio milžiniško gaisro evakuojama reabilitacijos ligoninė. Ugniagesiai praneša,...

Iš Erdogano – akibrokštas amerikiečiams: nesusitiksiu su jais (2)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad per JAV viceprezidento...

Šaltiniai: po slapto susirinkimo prezidentūroje ruošiamasi „šnipų mainams“ su Rusija (2)

Lietuva ir Rusija susitarė apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, BNS patvirtino...

Strazdauskaitės budelio advokatas: jis siūlė paleisti, nežudyti (27)

Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme ketinama toliau nagrinėti vieną kraupiausių pastarojo meto...

Aistros dėl Pranckiečio nerimsta – Seimo etikos sargai imasi tirti ar procedūros buvo teisėtos (33)

Seimo Etikos sargai trečiadienį svarstė, ar teisėtai antradienį buvo surengtas Seimo valdybos...

Rusijos žurnalistai – amerikiečių karinėje bazėje: Manbidžas mūsų (41)

Rusijos žurnalistai dalijasi filmuotais vaizdais iš paskubomis amerikiečių apleistos karinės...

Euro 2020 atranka: įprasti favoritai, nesustabdomas suomis Pukki ir skenduoliai prie Baltijos (2)

„Žaidėjams priekaištų nėra, jie atsidavė 110 procentų“, - pirmadienį po pralaimėjimo...

Pristatė kitų metų biudžeto projektą: 3 nauji mokesčiai ir didesni atlyginimai (360)

Vyriausybė parengė 2020 metų biudžeto projektą. Jame atsidūrė daug diskusijų sukėlę 3...

Klausimas šešių nulių zonoje: kodėl Panevėžyje gydymas pigesnis nei Vilniuje ar Klaipėdoje (9)

Klaipėdos gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos kainuoja pigiau ir jas gauti galima greičiau....