Abi porinės dvivietės: Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis bei Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, per olimpines žaidynes iškovojo medalius. Vyrai – sidabrą, moterys – bronzą.
Olimpinėse žaidynėse debiutavęs aštuoniolikmetis Armandas Kelmelis prieš kelionę į Rio tapo Europos jaunių (iki 18 m.) čempionu, o vos spėjęs grįžti iš olimpiados iškovojo ir pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionato auksą. Pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionės titulą apgynė Ieva Adomavičiūtė.
Gegužę Europos čempionate sidabro medaliais pasipuošė vienvietę irklavęs M. Griškonis ir keturvietės įgula: Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius. Rio de Žaneiro olimpiadoje jie liko devinti. Žemyno pirmenybėse bronzą iškovojo porinė dvivietė: Rolandas Maščinskas ir S. Ritteris. Pastaroji įgula buvo vadinama pretendente į medalius ir Rio de Žaneire, tačiau likus vos mėnesiui iki olimpiados traumą patyrė R. Maščinskas. Jo vietą dvivietėje užėmęs M. Griškonis kartu su S.Ritteriu tapo olimpiniais vicečempionais. Į atsilaisvinusią vienvietę sėdęs A. Kelmelis netikėtai gavo progą paragauti olimpiečio duonos ir Rio buvo devynioliktas tarp 32 dalyvių.
„Labai džiaugiamės tuo, ką olimpinėje Rodrigo de Freito lagūnoje pasiekė mūsų sportininkai. Bet, kaip dažniausiai būna, apetitas atsiranda bevalgant. Aprimus olimpinėms aistroms, manau, kad buvo galima padaryti dar geriau. Labai visus iš ritmo išmušė Rolando Maščinsko trauma. Skubiai reikėjo spręsti, kuo jį pakeisti porinėje dvivietėje. Sprendimas į valtį susodinti Saulių Ritterį ir Mindaugą Griškonį pasiteisino, tačiau mes praradome pajėgų vienvietininką M. Griškonį. Jis buvo pajėgus Rio laimėti medalį ir vienas, nes buvo žvėriškai gerai pasirengęs. Realų šansą patekti tiesiai į finalą turėjo jauna mūsų vyrų porinė keturvietė, bet jo neišnaudojo. Kelią užkirto patirties stoka“, – mano Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
– Mūsų irkluotojų rekordas, kai per pusę valandos buvo pelnyti bronzos ir sidabro medaliai, tikriausiai niekada nebus pagerintas?
– Rekordai nėra amžini, visada ateina metas, kada jie būna pagerinti. Matėme, kaip finaliniame plaukime kovojo S. Ritteris ir M. Griškonis. Jie metė drąsų iššūkį keturiskart pasaulio čempionams kroatams broliams Martinui ir Valentui Sinkovičiams. Be to, antroje distancijos pusėje kurį laiką pirmavo.
Jeigu gyvenimas viską būtų sudėliojęs kitaip, mūsų irkluotojai kartu būtų pairklavę ne dvi, o keturias savaites, rezultatas galėjo būti ir kitoks. Manau, kad mūsų vyrų porinės dvivietės įgula buvo verta čempionų titulų.
Porinę dvivietę irkluojančios Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė – pasaulio ir Europos čempionės, jomis mes visada tikime, nes žinome, kad jos visada yra pasirengus kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų.
Tikrai esu įsitikinęs, kad ir jos, ir mūsų vyrai gali padaryti daugiau, nei jie padarė Rio olimpinėse žaidynėse. Todėl tas savotiškas rekordas ateityje gali būti ir pagerintas.
– Kaip manote, ar po tokių svarių pergalių į mūsų irklavimą plūstelės daug jaunimo?
– Norisi tuo tikėti. Tikrasis Lietuvos irklavimas prasidėjo būtent po Romos olimpinių žaidynių, kada Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna dviviečių valčių varžybose pelnė sidabro medalius. Tada į irklavimo bazes plūstelėjo daug jaunimo, prasidėjo rimtas darbas, viena po kitos pasipylė irkluotojų pergalės per pačias svarbiausias metų varžybas.
Dabar, manau, tas irgi turėtų įvykti. Tačiau su krepšiniu mes nenorime konkuruoti, o norime būti kartu. Mes gerbiame visas sporto šakas, ne vien krepšinį. Jie yra mūsų draugai ir partneriai. Turime būti kartu, šalia vieni kitų.
– Visiems didelį įspūdį paliko skubiai sudaryta Rolando Ritterio ir Mindaugo Griškonio įgula. Kaip bus toliau: ar olimpiniai vicečempionai toliau irkluos kartu, ar bus ieškoma kitų variantų, nes Rolandas Maščinskas gerai irkluoja ir vienvietę, ir dvivietę, ir keturvietę?
– Manęs daug kas to klausia. Rudenį, kai irkluotojai pradės rengtis naujam olimpiniam ciklui, jie visi sės į vienvietes valtis ir tada galvosime, ką daryti. Turime labai didelę gerų porinio irklo meistrų grupę, auga perspektyvi pamaina. Patys irkluotojai turės įrodyti, ko jie verti. Kaip sakė M. Griškonis, galbūt kitąmet bus sudaryta gera porinė keturvietė. Tikrai turime puikių irkluotojų, yra iš ko rinktis. Žiūrėsime, kokias įgulas formuos mūsų pagrindiniai varžovai.
– Rodrigo de Freito lagūnos vanduo buvo sūrus. Ar tai turėjo įtakos irkluotojų greičiams, sportininkų rezultatams?
– Visiems irkluotojams sąlygos buvo vienodos, tai netrukdė irkluoti. Trukdė tik labai didelės bangos, dvi dienas buvo nutraukti plaukimai ir varžybos buvo nukeltos. Vieni irkluotojai moka su bangomis grumtis, o kiti nemoka ir palūžta.
Sąlygos buvo ekstremalios, bangos užpylė ne vieną valtį, ant jų reikėjo dėtis papildomą įrangą. Nevisiškai tinkamai buvo parinkta varžybų vieta olimpinėms kovoms. Tarptautinės irklavimo federacijos prezidentas Jeanas-Christophe'as Rolland'as vaikštinėjo labai susirūpinęs, kaip tokiomis sąlygomis gerai surengti varžybas.
Tačiau atskirų šalių irklavimo federacijos, žinodamos, kad iš olimpinių žaidynių programos ateityje gali būti išbrauktos kai kurių valčių klasių varžybas, neaštrino to klausimo ir sutiko su tuo, kas buvo pasiūlyta.
– Nepaisant puikaus pasirodymo, gausioje Lietuvos irkluotojų medalių kolekcijoje nėra to vienintelio olimpinio auksinio laimikio. Kada bus pralaužti ledai?
– Ketveri metai – labai ilgas periodas. Mūsų komanda jauna ir bet kuris irkluotojų per Tokijo olimpines žaidynes gali rimtai pretenduoti į olimpinį aukso medalį.
– Baigėsi olimpinis ketverių metų ciklas. Ar ir toliau mūsų rinktinę konsultuos italas Giovanni Postiglione?
– Į šį klausimą dabar negaliu atsakyti, mes su juo kalbėsimės. Ar mes norėsime, ar jis sutiks, paaiškės rudenį. Spalį planuojama LIF ataskaitos ir rinkimų konferencija, ten įvertinsime savo darbo rezultatus.
