aA
Lietuvos irklavimo sporto talentai, džiuginę sidabro ir bronzos medaliais Rio de Žaneiro olimpiadoje, netrukus baigs treniruočių sezoną Trakų irklavimo bazėje ir trauks į jau išbandytas stovyklas Italijoje, Graikijoje arba ieškos naujų krypčių. Pasak irklavimo federacijos generalinės sekretorės Ingos Daukantienės, žiemos treniruočių geografija labiausiai priklauso nuo finansinių galimybių, o jos šiuo metu nėra aiškios.
Į piniginę žvilgčiojantys Lietuvos irkluotojai dar nežino, kur treniruosis žiemą
© A.Pliadžio nuotr.

Prieš keliaujant – žvilgsnis į piniginę

Vasarą Lietuvoje praleidę sportininkai atšalus orams traukia į pietus. Tiesa, kur šalies irklavimo rinktinė treniruosis šiais metais – nėra aišku, nes nežinoma, kiek pinigų bus skirta olimpinius medalius namo parvežusiems sportininkams. Irklavimo federacijos generalinė sekretorė I. Daukantienė sako, kad šiais metais irkluotojai žvalgosi į Italiją, bet galutinį sprendimą priims tik sužinoję savo biudžetą.

Treniruotis pietuose rinktinei būtina, nes gamtinės sąlygos Lietuvoje to daryti neleidžia. „Turime neužšąlantį Drevernos kanalą, taip pat Nerį, bet dėl vėjų ir kitų gamtinių pokyčių žiemą negalime čia treniruotis“, – sako I. Daukantienė.

Atvėsus orams sportininkai pirmiausia traukia slidinėti į kalnus, o vėliau – treniruotis į Graikijos ar Italijos ežerus ir kanalus.

Išvykę į užsienį irkluotojai ilgisi Galvės ežero ir vos nutirpus ledams skuba namo. „Lietuvoje treniruočių sąlygos yra tikrai puikios. Vasarą ir rudenį treniruojamės Trakuose, net atvėsus orams vis dar būname Lietuvoje. Čia pasiliekame tiek, kiek leidžia gamta“, – sako I. Daukantienė.

Ieško patogumo, o ne prabangos

Pastaraisiais metais Lietuvos irkluotojai dažniausiai vyko į Graikiją. Kitąmet sportininkai mėgins keisti savo žiemos treniruočių vietą.

„Norime rasti tokią erdvę, kuri būtų kiek atokesnė, galbūt ne kanalas, o atviras vandens telkinys. Atvirame telkinyje psichologiškai lengviau treniruotis, nes kasdien reikia nusiirti po 40 kilometrų, o kanale plaukti pirmyn atgal yra nuobodu, vargina tas pats vaizdas. Nenorime savo pasirengimo paslapčių atskleisti kitoms rinktinėms, todėl siekiame rasti ramią bazę, kur nebūtų kitų rinktinių“, – ateities planus dėsto Irklavimo federacijos vadovė.

Rasti uždaresnę bazę nėra paprasta, nes treniruotėms tinkamų vietų Pietų Europoje nėra daug, o ir ne visur svetimos rinktinės yra laukiamos. „Italų nacionalinė irklavimo rinktinė treniruojasi Pieduliko ežere ir ten nenori nieko įsileisti. Bazės šeimininkai atsisako kitų rinktinių siūlomų pinigų, kad tik italai galėtų ramiai ruoštis ir išsaugoti savo pasirengimo sistemą paslaptyje“, – irklavimo pasaulio subtilybes pasakoja I. Daukantienė.

Užsienio treniruočių stovyklose lietuviai neieško prabangos, tik patogumo ir gero klimato: „Neskaičiuojame žvaigždučių, bet norime tinkamų sąlygų darbui ir kokybiškam poilsiui. Svarbu, kad treniruočių vieta būtų greta gyvenamosios vietos, maisto racionas subalansuotas sportininkui, rami vandens akvatorija ir gera bendro fizinio pasirengimo infrastruktūra“.

Svarbus ir valstybės, ir rėmėjų indėlis

Pasak Irklavimo federacijos generalinės sekretorės, žiemos sezono treniruočių sąlygos, kelionių kryptys ir profesionalų pagalba priklauso nuo finansavimo.

„Irklavime, kaip ir daugelyje kitų sporto šakų, gerų rezultatų nepasieksi be nuolatinių treniruočių. Esame pirmieji Lietuvoje pagal pasiektus sportinius rezultatus, tačiau kol kas galime tik tikėtis didžiausio finansavimo. Jau yra taip buvę, kad rinktinė per metus dvigubėja, rezultatai yra geri, bet finansavimas federacijai didėja maždaug dešimčia procentų“, – sako I. Daukantienė.

Generalinės federacijos rėmėjos, riešutais bei džiovintais vaisiais prekiaujančios įmonės „Arimex“ direktoriaus Audriaus Janiūno nuomone, privataus verslo ir viešojo sektoriaus partnerystė remiant sportą galėtų užauginti dar ne vieną olimpinių medalininkų kartą.

„Irklavimo rungtyje pirmuosius medalius Lietuvos olimpiečiai iškovojo dar 1960 metais. Šiemet laimėti sidabras bei bronza rodo, kad esame teisingame kelyje. Tačiau siekiant pratęsti pergalių serijas, reikia ilgų ir intensyvių treniruočių, kantrybės ir deramo finansavimo. Sportininkams būtina sudaryti geras sąlygas treniruotis, gyventi“, – sako „Arimex“ vadovas A. Janiūnas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Stanionio dvikova dėl titulo su Ortizu atidėta dar kartą – amerikietis sunegalavo lietuvis neviltyje: pasiruošimui išleido 10 tūkst. dolerių

Balandžio 29-ąją JAV mieste Arlingtone turėjusi vykti Eimanto Stanionio ir Vergilo Ortizo dvikova...

Pasaulio plaukimo taurės „trigubą karūną“ Meilutytė gins Berlyne, Atėnuose ir Budapešte

Tarptautinė vandens sporto šakų federacija „World Aquatics“ skelbia naują Pasaulio plaukimo...

Iššūkį Sorokinui metantis Nyderlandų bėgikas: į Vilnių atvažiuosiu gerinti pasaulio rekordo

„Net neabejoju, kad ilgose distancijose rezultatas priklauso nuo fizinio pasirengimo, talento ir...

Pirmą kartą istorijoje stipriausios Lietuvos vyrų tinklinio komandos paaiškės Alytuje

Jau šį šeštadienį, balandžio 1 dieną, paaiškės stipriausia Lietuvos vyrų tinklinio komanda....

Rusams ir baltarusiams veriasi durys grįžti į pasaulio sportą (5)

Nepaisydamas smarkios kritikos, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) atveria duris Rusijos ir...

Top naujienos

Vilniaus centre – tikra žemgrobystės drama: valstybinė žemė atlaisvinta, o po to užimta vėl (1)

Vilniaus Žvėryno mikrorajone inspektoriai surado dar vieną žemgrobystės atvejį. Birutės...

Verslas PliusDainius Sinkevičius

Tenerifėje – dar neregėti NT kainų rekordai: Lietuvos milijonieriai – vilose, kiti – „juoduosiuose sąrašuose“

Lietuvos poilsiautojų pamėgtoje ir visus metus vasara alsuojančioje Ispanijos Tenerifės saloje –...

Žinių radijas

„Valstybė, kuri neegzistuoja“ – Padniestrė: kodėl Rusija kiša prie jos nagus?

Padniestrė – Moldovos dalis prie Ukrainos sienos, kuri yra neteisėtai paskelbusi savo...

Karas Ukrainoje. Ekspertas atkreipė dėmesį į svarbią rusų nesėkmę: akivaizdu, kad jiems nieko nepavyko

Rusijos kariai ir toliau patiria didžiulius nuostolius kare su Ukraina. Ypač mažėja karininkų...

Palangiškis iš draugo gavo dovaną ir ėmė kurti neįtikėtiną meną: išradingumas prikausto akis

Palangiškio menininko Vytauto Kuso dirbtuvėse verda darbai, o apie artėjančią Velykų...

Verslas PliusBloomberg News

Putino karas žlugdo darbo rinką Rusijoje: ekonomikai – papildomas smūgis

Prezidento Vladimiro Putino siekis išplėsti Rusijos ginkluotąsias pajėgas prisideda prie darbo...

„Išlaisvinti Vilį“ mažoji žvaigždė po 30 metų: smurtu kaltinto aktoriaus dabar nė nepažintumėte

Būdamas 13 m. Jasonas Jamesas Richteris aplenkė 4 tūkst. pretendentų ir gavo vaidmenį 1993 m....

Nedaugelis žino, kodėl į kavą reikia dėti lauro lapų, – nuo šiol taip elgsitės ir jūs

Kava jau seniai yra vienas mėgstamiausių daugelio žmonių gėrimų. Puodelis aromatingo gėrimo...

Optinė iliuzija, galinti patikrinti jūsų IQ: tik 2 proc. žmonių per 11 sekundžių randa paveikslėlyje paslėptas pirštines

Išspręsti šį optinės iliuzijos testą gali tik aukštą intelektą turintys žmonės. Tik 2...

Kaune prasideda paroda „Ką pasėsi… 2023“

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ą kartą prasideda...