Beveik už dviejų mėnesių, gegužės 26-27 dienomis Birmingame (Didžioji Britanija), Alexanderio stadione, kuriame nuolat rengiamas ir IAAF „Deimantinės lygos“ varžybų etapas, lengvosios atletikos „Cosma“ klubas kartu su 7-iais pajėgiausiais Senojo žemyno lengvaatlečių klubais stos į kovą dėl Europos čempionų klubų taurės.

Jei galingiausi krepšinio klubai varžosi Eurolygoje, futbolo klubų svajonė – Čempionų lygos turnyras, taip ir lengvosios atletikos klubai turi savo aukščiausio rango turnyrą – Europos klubų čempionų taurės (ECCC) varžybas.

Vietą jose „Cosma“ moterų ir vyrų komandos iškovojo 2015-aisiais, laimėdamos Slovakijoje vykusias Europos klubų taurės B lygos varžybas.

2016 m. sostinės klubo laukė daug rimtesnis iššūkis Turkijoje, Čempionų lygos taurėje. Ir lietuviai nepasišiukšlino: debiutas pavyko sėkmingai. Tiek vyrai, tiek moterys liko tik per plauką nuo medalių – ketvirti.

Žvelgia į krepšininkus ir futbolininkus

Nepaisant to, kad „Cosma“ 2016 metais tarptautinėse varžybose pasirodė sėkmingiausiai iš visų Lietuvos sporto klubų, vilniečiai sulaukia žymiai mažiau savivaldybės paramos nei kiti klubai.

Šiemet dėl lėšų stygiaus nuspręsta į prestižines varžybas deleguoti tik vyrų komandą. Jos gretose – pasaulio čempionas Andrius Gudžius, Lietuvos rekordininkas ieties metikas Edis Matusevičius, Europos čempionatų dalyviai Ugnius Savickas, Kostas Skrabulis, Justinas Beržanskis, Šarūnas Banevičius, vidutinių nuotolių distancijose dominuojantis Simas Bertašius bei legionieriai iš Latvijos, geriausias 2017-ųjų kaimyninės šalies lengvaatletis, šuolių į tolį specialistas Elvijas Misanas bei Janis Leitis.

Iš esmės per pastaruosius metus tik 2016-aisiais savivaldybė „Cosma“ klubui skyrė 1600 eurų paramą dalyvauti ECCC varžybose.

Anot dabartinės klubo direktorės Kristinos Vengrytės, tokia suma – tai lašas jūroje.

Ji beda pirštu į išskirtinius sostinės sporto klubus – Vilniaus „Lietuvos rytą“, FK „Žalgirį“, „Kibirkštį ir „Šviesą“, kurie sulaukia atskiro finansavimo iš savivaldybės biudžeto, bei klausia – kokius kriterijus turėtų atitikti „Cosma“ klubas, kad galėtų pretenduoti į solidesnę paramą?

„Iš privačių rėmėjų gaunamų lėšų šį kartą užteko tik vyrų komandai finansuoti, – apgailestavo K. Vengrytė, – Bandėme prisikalbinti miestą, kad jis taptų klubo rėmėju ar dalininku, kad galėtų startuoti ir vyrai ir moterys, bet nesulaukėme jokio atsako iš miesto savivaldybės“, – teigė K. Vengrytė, kuri klubui vadovauja nuo 2017 m. pabaigos.

Ji teigia, kad ir moterų komanda būtų pajėgi kovoti dėl aukštų pozicijų, tačiau šiuo metu dėl skirtingų aplinkybių joje yra nuostolių lyginant su vyrų ekipa.

„Jei būtų finansų, būtų galima pastiprinti moterų ekipą legionierėmis ir siekti aukščiausių vietų“, – kalbėjo klubo vadovė, pabrėžusi, kad vien dalyvavimas tokio rango varžybose yra didelis klubo pasiekimas.

Klubo vadovė labiausiai pasigenda aiškių finansavimo kriterijų – kodėl kelių sporto šakų klubai turi išskirtinį savivaldybės palaikymą?

„Jei žinotume kriterijus, kaip savivaldybę įtraukti į klubo valdymą, padaryti ją dalininke ir sulaukti solidesnės paramos, pasistengtume juos atitikti, o ne priekaištauti, kodėl vienas sportas yra remiamas, o kitas – ne. Norime bendradarbiauti, o ne pavydėti, kad kažkas gauna daugiau.

Klubas vienija šalies lengvosios atletikos elitą, jo gretose – olimpiečiai, geriausi metų lengvaatlečiai, pasaulio čempionas. Turime klubo viziją, ruošiame pamainą, pritraukiame jaunimą. Lengvoji atletika yra nuskriausta, nors ji – visų sporto šakų pagrindas.

Dar daugiau – klubas vienija ir moterų, ir vyrų komandas. Šioje vietoje esame pranašesni už „Lietuvos rytą“, kuris neturi mergaičių komandų“, – tvirtina K. Vengrytė, įžvelgusi „Cosma“ pranašumą prieš sostinės krepšinio klubą.

Savivaldybės atsakas: neatlikti namų darbai

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Evaldas Martinka gūžčioja pečiais: pats klubas nepadaro visko, kad galėtų pretenduoti į miesto skiriamas lėšas sportui.

Štai 2017 m. vykusiame sporto klubų ir renginių finansavimo konkurse „Cosma“ klubas net neteikė savo paraiškos ir jame nedalyvavo.

„Jau trys metai nebėra taip, kad bet kada galima pasibelsti į savivaldybę ir prašyti pinigų. Sostinėje sporto klubai yra finansuojami pagal du šaltinius: savivaldybė yra keturių klubų sporto klubų dalininkė, KK „Statybos“ (valdanti „Lietuvos ryto“ klubą“), FK „Žalgirio“, „Kibirkšties“ ir rankinio klubo „Šviesos“, šie yra finansuojami atskira eilute iš savivaldybės biudžeto.

Visi kiti klubai ir sporto renginiai yra finansuojami pagal sporto klubų ir renginių finansavimo konkursą. 2018-iems metams konkurso paraiškas buvo galima teikti nuo lapkričio pradžios iki gruodžio 8 d. Paraiškas vertina samdomi ekspertai.

„Cosma“ klubas 2016 m. pabaigoje net nesugebėjo užpildyti paraiškos konkursui. Buvusi klubo direktorė Ana Ambrazienė pernai tik liepą ėmė mus atakuoti ir prašyti pinigų.

Dabar esu peržiūrėjęs paskutinio konkurso dokumentus, klubas yra užpildęs paraišką finansuoti savo „Cosma“ varžybas, vykstančias manieže ir vasarą Vingio parko stadione, bet ne tarptautinių varžybų išlaidoms kompensuoti.

Klubas galėjo pasirinkti tarptautines varžybas ir tą darė ne vienas sostinės klubas: tinklininkai, žolės riedulininkai teikė paraiškas tarptautinių varžybų dalyvavimui“, – pasakojo E. Martinka.

Anot jo, nelabai realu „Cosma“ klubui tikėtis, kad savivaldybė artimiausiu metu galėtų tapti klubo dalininke ir aktyviau dalyvautų klubo valdyme, nes nuo kitų metų keisis sporto klubų finansavimo sistema.

„2018 m. baigiasi trejus metus trunkanti paramos sutartis tarp savivaldybės ir minėtų keturių klubų. Galiu pasakyti, kad ruošiame visiškai naują klubų rėmimo aprašą, nes buvo daug klaustukų, kodėl būtent tie keturi klubai, kodėl po milijoną gavo ir panašiai.

Šie metai yra paskutiniai ir nuo 2019 m. sporto klubai bus finansuojami pagal naują sistemą. Analizuojame ir kitų miestų pavyzdžius, jų gerąsias puses ir minusus“, – teigė savivaldybės specialistas.

Anot E. Martinkos, tai nereiškia, kad Savivaldybei, kaip dalininkei, bus būtina trauktis iš tų keturių klubų valdymo, tačiau sprendimus priims politikai.

Didžiausias pyrago gabalas – krepšiniui

Primename, kad pagal sostinės politikų patvirtintą šių metų biudžetą numatyta daugiau kaip 2,6 mln. eurų tęstinė parama keturiems profesionaliems sporto klubams.

Šiuo metu Vilniaus taryba pagal 2016 metų kovo 23 dieną patvirtintą „Sporto klubų rėmimo ir finansavimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų 2016-2018 metų tvarkos aprašą“ skiria lėšas keturiems reprezentaciniams sostinės klubams.

Priimant šį sprendimą, skelbta, kad skiriamų lėšų sporto klubams dydis priklausys nuo jų rezultatų, pasiektų svarbių tarptautinės ar nacionalinės reikšmės laimėjimų.

Nuo sutarties įsigaliojimo pradžios 2016-aisiais didžiausia paramos dalis atitenka viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ (nuo praėjusių metų rudens – „KK Statyba“), valdančiai vyrų krepšinio komandą „Lietuvos rytas“.

Šįmet šiam klubui numatyta 1,386 mln. eurų parama, iš viso per trejus metus skirta beveik 3,5 mln. eurų. Vilniaus miesto futbolo draugijai „Žalgiris“, valdančiai to paties pavadinimo vyrų futbolo komandą, per trejus metus skirta 2,6 mln. eurų, Sostinės moterų krepšinio klubui, kuriam priklauso moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“, – kiek daugiau kaip 0,5 mln. eurų, Vilniaus rankinio centrui (vyrų rankinio komanda VHC „Šviesa“) – 165 tūkst. eurų.

2018 m. sostinės sporto klubų ir renginių finansavimo konkurso rezultatai dar nepaskelbti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (88)