Plimuto mieste, Anglijoje, su šeima gyvenanti R. Meilutytė šią savaitę trumpam grįžo į Lietuvą. Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė talentingai plaukikei Prezidentūroje įteikė valstybinį apdovanojimą ir padėkojo už vasaros pabaigoje Trabzone, Turkijoje, vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovotus tris medalius.
Prieš šią iškilmingą ceremoniją R. Meilutytė sutiko duoti išskirtinį interviu portalui DELFI, kuriame papasakojo ne tik apie jau pelnytas pergales, bet ir apie didžiausias ateities svajones bei savo požiūrį į Lietuvos pilietybę.
- Jaunimo olimpiniame festivalyje buvai bene ryškiausia žvaigždė tarp visų sportininkų. O ar tu tikėjaisi tiek medalių ir tokių puikių rezultatų Turkijoje? Kas tai lėmė ir ar pati spėjai skaičiuoti, kiek Lietuvos rekordų pagerinai?
- Na, nežinau, nelabai galvojau, kad turiu būtinai tuos medalius laimėti. Svarbiausia man buvo pagerinti savo asmeninius rezultatus. Treniravausi labai atkakliai, tad giliai tikėjau, kad galiu tai pasiekti. Manau, rezultatus lėmė treniruotės ir nusiteikimas – vienos sėkmės priežasties tikrai nėra. Žinau, kad kiekviename plaukime pagerinau Lietuvos rekordus, bet to nesureikšminu.
- Tavo rezultatas 100 m plaukimo krūtine finale buvo 1 min. 07,96 sek. Jis net dviem sekundėms geresnis nei tavo rezultatas 2010 metais (1 min. 09,95 sek.). Kaip tau pavyko tiek daug patobulėti? Ar šis progresas nesustos ir toliau didės? Kiek per metus, likusius iki olimpiados, dar gali pagreitėti šioje distancijoje?
- Per tuos metus pasunkėjo treniruotės ir aš pati nemažai paaugau nemažai, tai turbūt irgi lėmė gana daug. Tačiau kuo rezultatas yra geresnis, tuo sunkiau jį dažnai pagerinti, todėl nemanau, kad kitą vasarą sugebėčiau šią distanciją nuplaukti per 1 min. 05 sek. Man bus svarbiausia pagerinti savo asmeninį rezultatą ir dar kartą įvykdyti olimpinį normatyvą (Trabzone įvykdytas normatyvas nebuvo įskaitytas, nes Europos jaunimo olimpinis festivalis nebuvo įtrauktas į olimpinę atrankos programą – aut. pastaba).
- 2008 metų Pekino olimpiadoje 100 m plaukime krūtine bronzos medalį laimėjusi austrė Mirna Jukič atplaukė per 1:07,34. Tau iki šio rezultato jau dabar trūksta tik pusė sekundės. Ar tai reiškia, kad Londone gali laimėti medalį? Kiek tai realu? Kokios bus tavo pačios viltys ir tikslai olimpiadoje?
- Šiuo metu plaukimo rezultatai labai sparčiai gerėja ir kiekvienais metais rezultatai vis geresni ir geresni. Nemanau, kad Londono olimpiadoje tam, kad laimėčiau medalį, pakaktų atplaukti ir per 1 min. 06 sek. Man didžiausias laimėjimas Londone būtų patekti į į finalą, o paskui – tiesiog atiduoti visas jėgas ir, kaip jau bus, taip. Bet jei papulčiau į finalą, būtų daugiau nei nerealu!
- Ar nebus keista dalyvauti olimpiadoje būnant tik 15 metų amžiaus ir varžytis su suaugusiomis plaukikėmis? O dar jei laimėtum medalį, turbūt būtum viena iš jauniausių visų laikų sportininkių, olimpiadoje tapusių prizininkėmis?
- Dar negaliu pasakyti, ar bus keista, ar nebus, nes pirma turiu dar kartą įvykdyti normatyvą, taigi nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Bet jeigu patekčiau, manau, be abejo, būtų keista ir jaudulys stovint tarp elito plaukikių būtų žymiai didesnis.
O medalių olimpiadoje yra laimėję ir jaunesni sportininkai nei 15 metų. Esu girdėjusi, kad buvo 11 ar 12 metų berniukas, kuris laimėjo medalį Graikijoje (1896 metų Atėnų olimpiadoje 10-metis graikų gimnastas Dimitrios Loundras su šalies rinktine užėmė trečią vietą tarp trijų komandų – aut. pastaba). Tik žinoma, tai buvo prieš labai daug metų.
- Kokios artimiausios varžybos tavęs dabar laukia? Kuriose iš jų tikiesi įvykdyti tą olimpinį normatyvą?
- Dabar bus visokių nelabai svarbių varžybų. Spalio 22-23 dienomis dalyvausiu Tarptautinės vandens sporto federacijos pasaulio taurės („FINA/ARENA Swimming World Cup 2011“) etape Berlyne, bet šios varžybos vyks 25 metrų baseine. O paskui kitų konkrečių dar nežinau.
Kitų metų kovo mėnesį Londono olimpiniame baseine vyks atviras Didžiosios Britanijos plaukimo čempionatas („British Gas Swimming Championships 2012“). Ten ir bandysiu įvykdyti olimpinį normatyvą (kadangi R. Meilutytė nėra D. Britanijos pilietė, ji galės varžytis tik parengiamuosiuose plaukimuose, o finaluose dėl medalių nekovos – aut. pastaba).
- Ar tai, kad dabar žmonės į tave dės labai daug vilčių, tavęs neslėgs?
- Kai žmonės per daug tikisi, kartais atsiranda spaudimas, bet, kaip jau sakiau, jeigu aš ir nieko nepasieksiu Londono olimpiadoje (į kurią man dar reikės patekti), bet nors truputį pagerinsiu savo geriausią asmeninį rezultatą, nebūsiu nusivylusi – man juk bus tik 15 metų ir visos olimpiados dar tik prieš akis.
- Lietuvoje vienu metu sklandė gandai, kad tu neva gali priimti Didžiosios Britanijos pilietybę ir atstovauti šalies, kur dabar ir gyveni, rinktinei. Ar tame yra nors kiek tiesos?
- Galiu nuraminti ir pasakyti, kad taip tikrai niekada nebus - aš to niekada negalėčiau padaryti. Man atstovauti Lietuvai yra didžiausia garbė ir aš noriu užaugusi garsinti Lietuvos vardą, o ne kokios Didžiosios Britanijos. Ir niekas manęs net nebando įkalbinti arba siūlyti keisti pilietybę – juk treneriui, kuris su manimi dirba, visai nesvarbu, ar aš anglė, ar aš lietuvė.
- Kokie tavo santykiai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir Lietuvos plaukimo federacija (LPF)? Ar palaikai ryšius su jais?
- Su LTOK ir LPF ryšį palaiko mano tėtis ir treneris. Jie derina visokius dalykus dėl varžybų ir taip toliau.
- Tavo treneris Johnas Ruddas - britas. Ar jis daug prisideda prie tavo rezultatų? Kaip treniruojatės? Ką jis sako apie Londono olimpiadą?
- Esu labai patenkinta savo dabartiniu treneriu. Jis, be abejo, prisideda prie mano rezultatų. Treniruojamės visada taip pat: atkakliai, kiekvienoje treniruotėje vis ką nors naujo pridedu arba stengiuosi pagerinti tai, ką jau moku. Treneris tiki, kad Londone aš galiu patekti į finalą.
- Nuo kelerių metų užsiimi plaukimu? Kaip manai, iš kur tas tavo neįtikėtinas talentas?
- Lankyti plaukimą pradėjau, kai man buvo 7-eri metai - taigi lygiai prieš septynerius metus.
Na, aš pati nelabai galiu atsakyti, nes pati nežinau, tiesiog darau tai, ką sugebu geriausiai, skiriu tam labai daug laiko ir taip jau išeina, kad rezultatai yra tokie, kokie jie yra dabar. O šiaip tai nežinau: manau, norit ką nors pasiekt, visada reikia įdėti labai daug pastangų ir laiko.
Įdomus faktas: R. Meilutytė teigia, kad ją labiausiai įkvepia Chuckas Norrisas, o jos mėgstamiausi sportininkai yra Michaelas Jordanas, Usainas Boltas, Cristiano Ronaldo, Ianas Thorpe‘as ir Michaelas Phelpsas.
