Lietuviai ir jų varžovai į naktinį dangų kilo iš Vokietijos miesto Gladbeko. Kada ir kur nusileis Lietuvos ekipažas ir dar 23 Gordono Bennetto taurės varžybose dalyvaujančių dujinių balionų įgulos – nežino niekas.
JAV žiniasklaidos magnato Gordono Bennetto sumanytų ir 1906 m. Paryžiuje pirmą kartą surengtų taurės varžybų dalyvių tikslas – nuskristi kuo toliau. Lenktynių rekordas nuo 2005 m. priklauso belgų ekipažui Bobui Berbenui ir Benoit Simeons‘ui, JAV vykusiose varžybose per 64 val. 59 min. nuskridusiems net 3400,39 km.
Nuo pirmųjų skrydžio akimirkų tėvo ir sūnaus Komžų skrydį akylai seks ir jų komanos nariai.
Mindaugas Juozauskas ir Arūnas Bronušas įkandin baliono keliaus automobiliu su priekaba. Jų užduotis – parvežti oreivius ir balioną atgal į Gladbeką, kai tik šie nusileis ant žemės. Jei pasiryžę įveikti bet kokias kliūtis – jei reikės, važiuos kalnų serpantinais arba keltais per jūros bangas kelsis į Viduržemio jūros salas.
Komandas vadovas Rimvydas Baranauskas, skrydžio strategas Vytautas Rudžianskas ir R.Komžos jaunesnysis sūnus, L.Komžos brolis Danielius su įgula mobiliuoju ir palydoviniu ryšiu bendraus iš Vilniaus. Į čia įkurtą savotišką skrydžio štabą keliaus ir Lenkijoje šiuo metu esančio Virmanto Šmato oro prognozės.
Meteorologas yra vienas svarbiausių komandos narių. Nes būtent pagal jo prognozes bus sprendžiama, kokį skrydžio scenarijų iš daugybės numatytų rinktis.
„Žinodami prognozes mes iš Vilniaus bandysime patarti, ar aukščiau kilti, ar pasileisti žemiau. Jau aišku, kad pakilus teks skristi į pietus. Tai tikrai sunkus išbandymas, nes pietų kryptimi yra Alpės. Jei nutartume skristi per jas, tektų kilti labai aukštai, maždaug į 6 km aukštį. Čia ne tik labai šalta, bet ir trūksta deguonies. Žinoma, įgula pasiruošusi tokiems išbandymams, tačiau už Alpių yra Italijos dalis, kur daugybė oro uostų, o tuo pačiu – ir draudžiamų skristi zonų.
Dauguma dalyvių gali rinktis mistralį – didžiulio greičio oro srautą, kuris iš žemyno per Prancūziją, Marselį, Genujos įlanką ir toliau neša per Viduržemio jūrą Afrikos link. O Afrika – neįskaitinė zoną, jei atsidursi ten, tavo rezultatas nebus įskaitytas. Be to, atsidurti Afrikoje pavojinga ir dėl tenykščių valstybių požiūrio į jų oro erdvės kirtimą. Aišku, nešami mistralio oeriviai bandys leistis anksčiau, tačiau kuo arčiau Viduržemio jūros, tuo šio vėjo greitis didesnis, tad net dujiniais balionais leistis labai pavojinga.
Manau, kad čempionato nugalėtojai bus tie, kurie surizikuos, skris per Viduržemio jūrą ir taikysis nusileisti Korsikoje, Sardinijoje, Sicilijoje ar šoks per Adrijos jūrą į Graikijos salas. Bet tokių gali būti tik keli ekipažai, labiausiai patyrę, turintys dideles komandas.
Dauguma sutūps prieš Viduržemio jūrą arba Alpes. Čia vietas rikiuotėje gali lemti keli kilometrai.
Mes norėtume pataikyti apskristi Alpes per Elzasą, kad nereikėtų kilti per Monblano kalnyną. Nes ten Alpės aukščiausios. Tad labai svarbu apskaičiuoti vėjo kryptį ir greitį, kad tam tikru laiku atsidurtum tam tikroje vietoje. Mes esame paskaičiavę, kad ryte Robertas ir Laurynas turėtų būti virš Liuksemburgo. Šiąnakt stipresnis vėjas bus žemiau. Tad mūsų tikslas – skristi 500-700 m aukštyje, netoli leistinos žemiausios ribos. Jei įgula skris lėčiau, ieškosime kito scenarijaus“, - aiškino Komžų komandos vadovas R. Baranauskas.
Gordono Bennetto taurės varžybas ir lietuvių skrydį galima sekti gyvai internetu: http://gordonbennett.aero/live
