Apie sporto svarbą visuomenei „Olimpinė panorama“ kalbėjosi su olimpine čempione, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.

– Nors šiais metais Tarptautinė olimpinė diena Lietuvoje buvo minima neįprastu virtualiu bėgimu, renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo. Ar tai reiškia, kad žmonės buvo išsiilgę sporto renginių?

– Pandemija ir karantinas paskatino kitaip pažvelgti į daugelį dalykų. Buvome įpratę nevaržomai judėti, rinktis iš daugybės veiklų, renginių, varžybų. Ir staiga vieną dieną šios laisvės netekome. Natūralu, kad išgyvenę tokią patirtį žmonės ėmė labiau vertinti tai, ką anksčiau laikė savaime suprantamu dalyku.

Olimpinė diena kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. Tai šventė, į kurią žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos. Paradoksalu, bet šiemet lietuviškos olimpinės mylios bėgime dalyvavo lietuviai iš viso pasaulio. Tie 1988 metrai tapo vienybės sunkiu metu simboliu.

– Kaip manote, ar pandemija paskatins atkreipti didesnį dėmesį į judėjimo svarbą sveikatai?

– Visame pasaulyje kalbama, kad dėl koronaviruso pandemijos visuomenės sveikatos apsauga taps gerokai reikšmingesnė. Tarptautinis olimpinis komitetas ir Pasaulio sveikatos organizacija ėmė dar stipriau propaguoti sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, sportą ir aktyvų poilsį.

Tyrimai rodo, kad sportas padeda palaikyti ne tik fizinę, bet ir gerą psichologinę, emocinę savijautą. Būtent dėl to sportas bei aktyvi fizinė veikla, ko gero, yra pigiausia priemonė gerai visuomenės sveikatai užtikrinti.

– Vis garsiau kalbama apie sporto naudą ir kitoms sritims, pavyzdžiui, socialinei ar net ekonominei. TOK prezidentas Thomas Bachas yra sakęs, kad sportas – tarsi klijai, sulipdantys visuomenę.

– Tiesa. Kartais sportas tampa vienintele sritimi, vienijančia žmones nepriklausomai nuo jų socialinių, politinių ar religinių skirtumų. Kalbant apie ekonominę naudą, naujausias tyrimas rodo, kad Europoje sportas sukuria daugiau nei 2 proc. BVP. To paties tyrimo metu nustatyta, kad beveik 3 proc. visų Europos darbo vietų yra susijusios su sporto paslaugų teikimu.

Tai reiškia, kad sportas sukuria nemažai darbo vietų. O tai krizės akivaizdoje labai svarbu. Todėl turime palaikyti sporto renginius ir organizacijas.

– Sporto renginiai po truputį grįžta, o kaip vyksta pasiruošimas nukeltoms Tokijo olimpinėms žaidynėms?

– Toks žaidynių nukėlimas – pirmasis istorijoje, todėl ir TOK, ir visi olimpinės bendruomenės nariai susidūrė su sudėtinga užduotimi. Išskirtinės aplinkybės reikalauja išskirtinių priemonių, todėl šios krizės akivaizdoje labai svarbus visų mūsų solidarumas ir kūrybiškumas.

Žaidynių organizacinis komitetas jau pristatė veiksmų planą ir pagrindinius principus. Žinoma, svarbiausias prioritetas – saugi aplinka, kurioje būtų užtikrinta visų dalyvių sveikata ir saugumas.

Siekiama atidėtų olimpinių žaidynių rengimą paversti vienybės ir krizės įveikimo simboliu. Kaip sakė T.Bachas, olimpinė liepsna gali tapti šviesa šio tamsaus tunelio, kuriuo dabar keliauja visa žmonija, gale.

Jau olimpinių žaidynių pradininkai senovės graikai žinojo, kad kiekviena krizė suteikia naujų galimybių. Mums reikia jomis pasinaudoti, kad po krizės taptume dar stipresni.