Treneris – nebe darbuotojas
Olimpiečius rengiančiame trenerių korpuse bręsta rimti pokyčiai, bet pertvarkos įgyvendintojai apie juos kol kas kalba ne itin noriai.
„Gali būti, kad taip gali būti. Kol kas tai tėra projekto projektas“, – DELFI teigė LOSC direktorius Linas Tubelis.
Sudėti galutinių taškų nesiskubinama, nes trenerių reakcija sužinojus apie planuojamas naujoves nebuvo entuziastinga.
Po praėjusią savaitę įvykusio susirinkimo klausimų pastariesiems liko daugiau nei atsakymų.
LOSC yra biudžetinė įstaiga, pavaldi Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD). Per ją paskirstomas valstybės finansavimas geriausiems individualių sporto šakų atletams ir jų pagalbininkams. Šiemet tam išleista beveik 4 mln. eurų.
Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių KKSD nurodė LOSC administracijai rasti būdų, kaip efektyviau panaudoti biudžeto asignavimus. Vienas siūlymų – keisti trenerių darbo apmokėjimo tvarką.
Iki šiol daugumą aukščiausio meistriškumo šalies sportininkų treniruojančių specialistų ir LOSC siejo įprasti darbo santykiai. Po Naujųjų metų juos turėtų pakeisti paslaugų sutartys, dar vadinamos kontraktais.
Pagal naują modelį, LOSC taptų paslaugų užsakovu, o treneriai – teikėjais. Pastariesiems tektų registruoti individualią veiklą ir savarankiškai mokėti pajamų, sveikatos, socialinio draudimo mokesčius.
Bendra jų suma būtų mažesnė, tačiau kartu toks liberalizavimas reikštų prarastas garantijas dėl santykių tęstinumo. Be to, trenerių pečius užgultų papildoma apskaitos tvarkymo našta – kokia būtent, tiksliai negali pasakyti nė patys LOSC vadovai.
Ciklui įpusėjus laukia „atestacija“
Nors būsimi trenerių kontraktai dar tik rengiami, specialistus jau nugąsdino pagarsinta jų trukmė – dveji metai. Jiems prabėgus LOSC spręstų, ar pratęsti bendradarbiavimą, atsižvelgdamas į sportininkų pademonstruotus rezultatus.
„Baimė kyla – liekame be elementarių garantijų. Mūsų, trenerių, nuomone, kontraktas turėtų galioti visą olimpinį ciklą – ketverius metus. O jei kažkas nepasiseks, jei trauma, jei burtai ar teisėjai bus nepalankūs? Treneris gali būti išmestas be jokios kompensacijos. Dėl to nerimo yra“, – kalbėdamas su DELFI, neslėpė Londono olimpinį prizininką, boksininką Evaldą Petrauską treniruojantis Vladimiras Bajevas.
Jam antrina Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas, pajėgiausių šalies sportinio ėjimo atstovų treneris Kastytis Pavilonis.
„Ruošiantis olimpiadai, pirmais ciklo metais visada atliekamas bazinis juodas darbas, dėl kurio nukenčia trumpalaikiai rezultatai. Jeigu antrais metais sportininkas neįsibėgės, viskas, eisi namo?“ – stebėjosi K. Pavilonis.
L. Tubelio teigimu, toks kontraktų galiojimo terminas pasirinktas atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išaiškinimą.
„Buvome raštu informuoti, kad paslaugų sutartis negali būti sudaroma ilgiau nei trejiems metams. Tokia trukmė mums visai nei į tvorą, nei į mietą. Geriau jau dveji metai – pusė olimpinio ciklo. Logika tokia: matant tarpinius rezultatus, bus galima spręsti, ar treneris dirba efektyviai“, – aiškino LOSC direktorius.
Bet logiškų išeičių, kaip išspręsti kitus naujos tvarkos keliamus probleminius klausimus, dar nerado nė pati LOSC vadovybė.
Turės atsiskaityti už kiekvieną kąsnį?
Vienas galvosūkių – trenerių išlaidos, patiriamos per stovyklas ar varžybas užsienyje.
„Kyla visokių neaiškumų. Kadangi nebėra darbo santykių, treneriai nebegali būti siunčiami į komandiruotes. Tarsi ir galėtume išmokėti jiems išlaidų kompensaciją, bet reikėtų visų jas pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, čekių“, – svarstė L. Tubelis.
K. Pavilonio nuomone, būtų absurdiška, jeigu treneriams reikėtų atsiskaityti už kiekvieną vakarienę arba, jo žodžiais tariant, raustis po šiukšlių konteinerius ieškant čekių.
„Jei taip padarys, skelbsime karą“, – kategoriškas sportinio ėjimo veteranas.
Anot jo, treneriai yra pasipiktinę, nes planuojama pertvarka esą pristatyta pernelyg vėlai, anksčiau nebuvo derinama su profesine sąjunga.
Be to, kai kurie specialistai ėmė būgštauti po Naujųjų metų gausiantys mažesnius atlyginimus, nors LOSC administracija teigia jų dydžio nekeisianti.
„Nežinome, kaip tas kontraktas atrodys – niekas jo mums dar nerodė. Reikės labai atidžiai perskaityti. Iš principo, žiūrime į šią idėją skeptiškai. Ne tik aš – dauguma trenerių. Tokio modelio niekur kitose šalyse nesu matęs – būna arba valstybinė sistema, arba klubinė. O šitos aš nesuprantu“, – guodėsi V. Bajevas.
„Išrinktas naujas Seimas, nauja valdžia, kalbamės su ja. Gali būti, kad tie jų norai taip paprastai nepraeis“, – stabdyti pertvarką nusiteikęs K. Pavilonis.
Ką pasakys mokesčių inspektoriai?
Prieš naujoves besišiaušiantiems treneriams į pagalbą gali stoti stiprus sąjungininkas.
Nors biudžetinėms įstaigoms teisės aktai nedraudžia sudaryti paslaugų sutarčių, kyla klaustukų, ar tokios trenerių „paslaugos“ neturėtų būti prilygintos darbo santykiams.
LOSC teigimu, rengiant naują tvarką konsultuotasi su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais – pastarieji prieštaravimų esą neįžvelgė.
Bet savo žodį gali tarti ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kai gyventojas pats pasirenka savo darbo laiką, priemones, nusistato savo taisykles. Jeigu darbo grafiką jam nurodo paslaugas perkanti įstaiga, jeigu ji aprūpina darbo priemonėmis, organizuoja visą procesą, tai, be abejo, jau yra darbo santykiai. Kartais taip gudraujama siekiant sumažinti mokesčių dalį. Nustačius tokius atvejus, turi būti įvykdytos visos prideramos mokestinės prievolės“, – DELFI aiškino VMI atstovas Darius Buta.
Naujųjų trenerių kontraktų pavyzdžius ketinama parengti iki gruodžio pradžios. Šiuo metu LOSC dirba keturios dešimtys trenerių. Daugumos darbo sutartys – terminuotos ir nustos galioti metų pabaigoje. Tad rūpintis darbuotojų atleidimu ir išeitinėmis kompensacijomis nusprendus pereiti prie kontraktų LOSC administracijai nereikėtų. Tiesa, neatmetama ir galimybė, kad nauja atsiskaitymo tvarka iš pradžių bus išbandyta su pavieniais savanoriais.
Lengvesnė našta
Individualios veiklos pažymą turinčių gyventojų mokestinė našta lengvesnė: pajamų mokesčio tarifas yra 5, o ne 15 proc., socialinio draudimo mokesčiai 2,5 proc. mažesni nei dirbančių pagal darbo sutartis (skaičiuojant tiek darbuotojo, tiek darbdavio dalį).
Be to, individuali veikla leidžia sumažinti mokesčių bazę: apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos atėmus tiesiogines veiklos išlaidas (mažiausiai 30 proc.), valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, tūkstantį eurų „į rankas“ gaunančio asmens darbo vieta iš viso kainuoja 1726 eur. Individualios veiklos atveju, tokį patį uždarbį savo sąskaitoje treneris rastų sumokėjęs daugiausiai 200 eurų mokesčių.
Kita vertus, tokia veiklos forma neužtikrina visų socialinių garantijų, pavyzdžiui, ligos pašalpos, ją vykdantys asmenys nekaupia apmokamų atostogų.
Treneriai piktnaudžiauja?
KKSD generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus teigimu, LOSC vadovai turi patys pasirinkti, kaip efektyviausia išnaudoti gaunamą finansavimą.
„Tai – direktoriaus apsisprendimo reikalas. Kontraktų trukmė, visos kitos sąlygos – taip pat. Jeigu jam atrodo, kad geriausia dirbti pagal senas darbo sutartis, tegul taip ir lieka. Bet mes paskui pažiūrėsime, kokie veiklos rezultatai“, – DELFI sakė KKSD vadovas, kuris neslėpė pats galvojantis priešingai.
E. Urbanavičius regi tris pagrindinius pertvarkos privalumus.
„Pirma, dėl mažesnių individualios veiklos mokesčių atsiranda galimybių treneriams mokėti šiek tiek didesnį atlyginimą. Antra, sukuriame būdą, kaip treneriams kelti konkrečias užduotis, susijusias su rezultatu. Dėl savo funkcijų neatliekančių trenerių girdime skundų ir iš savivaldybių, ir iš federacijų atstovų, nepasitenkinimo buvo ir dėl kai kurių LOSC trenerių darbo. Trečia, nauja tvarka leistų federacijoms turėti didesnę įtaką olimpiečių rengimui“, – dėstė E. Urbanavičius, žadantis rekomenduoti trenerių kontraktus kaip efektyvesnę priemonę visoms sporto biudžetinėms įstaigoms.
Šiuo metu trenerių atlyginimai biudžetinėse įstaigose nustatomi atliekant tarifikaciją – įvertinant specialistų darbo krūvį, kvalifikacinę kategoriją, suteikiamą už auklėtinių pasiekimus, išsilavinimą ir šalies rinktinėms priklausančių sportininkų skaičių.
KKSD atliktoje sisteminės korupcijos sporte analizėje konstatuojama, kad neretai tie patys treneriai ir jų auklėtiniai būna tarifikuojami tiek LOSC, tiek savivaldybių sporto mokyklose, todėl algas už tą patį darbą taip pat gauna iš dviejų šaltinių. Be to, pasitaiko atvejų, kai siekdami padidinti savo darbo valandas, o kartu – ir uždarbį, specialistai treniruoja atletus „nuotoliniu būdu“ – pastariesiems būnant užsienyje. Nustatyta ir kitokių piktnaudžiavimo atvejų, pavyzdžiui, kuomet tarifikuojami nebesportuojantys atletai arba vienas sportininkas „užrašomas“ keliems treneriams.
Pastabų dėl LOSC trenerių darbo apmokėjimo tvarkos yra išreiškusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Olimpinė rinktinė – keturgubai mažesnė?
Kad ir koks būtų LOSC ruošiamos pertvarkos mastas po Naujųjų metų, vien treneriais ji gali neapsiriboti.
Iki šiol olimpinėms žaidynėms šalies sportininkai būdavo rengiami kooperuotomis valstybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), federacijų ir savivaldybių lėšomis. Jų panaudojimą prižiūrėdavo LOSC.
Olimpinės rinktinės kandidatų sąraše šiais metais buvo 119 atletų.
Bet sporto vadovų stalčiuose guli projektas, pagal kurį valstybės finansavimą nuo kitų metų dalintųsi keturiskart mažiau sportininkų – tik iki trijų dešimčių pačių pajėgiausių.
Tokiu būdu elitinių atletų žiedas būtų visiškai išlaikomas iš biudžeto, o likusiems tektų ieškoti nevyriausybinių organizacijų ar rėmėjų pagalbos.
„Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet toks variantas yra parengtas. Pagal dabartines turimas lėšas, valstybė šimtu procentų galėtų finansuoti 26 sportininkus. Bet yra ir kitokių alternatyvų“, – sakė L. Tubelis.
Į išrinktųjų gretą nepatekusių olimpiečių finansiniais klausimais veikiausiai turėtų rūpintis federacijos ir LTOK. Bet tokia perspektyva nežavi trenerių, šiame siūlyme įžvelgiančių vien tik platėjančią KKSD ir LTOK takoskyrą.
„Kas yra ta federacija? UAB'as, kuris už nieką neatsako, kurio niekas nekontroliuoja. Sėdi vadukai ir kaip nori, taip pinigus leidžia, dalina lojaliems, kurie žemiau nusilenkia. Tuo metu LOSC sistemoje yra metinis planavimas, yra krepšeliai, yra kuratoriai, kurie viską prižiūri.
Tokie pasiūlymai – nesąmonė. Visus mus nervina, kad KKSD ir LTOK nesugeba tarpusavyje susitarti, elgiasi kaip kokios konkuruojančios firmos“, – būtinybės ardyti dabartinį sportininkų rengimo modelį nemato K. Pavilonis.
Bent jau viešai jam pritaria ir E. Urbanavičius, radikalų olimpinės rinktinės kandidatų atrankos kriterijų sugriežtinimą vadinantis paties LOSC idėja.
„Mano nuomonė yra tokia, kad niekas neturi keistis. Čia yra grynai LOSC vadovo pirminis siūlymas, kurį jis ir mums buvo atnešęs, o dabar koreguoja. O kodėl reikėtų ką nors keisti, kodėl reikėtų finansuoti mažiau sportininkų? Pinigų juk nesumažėjo. Kalbėti ir gąsdinti žmones nelabai gražu ir neaišku, kam tai daroma“, – samprotavo KKSD generalinis direktorius.
LOSC sportinininkų sąrašai jau dabar yra trumpesni nei anksčiau – nebeliko perspektyvinės pamainos grupės, į kurią būdavo įtraukiami talentingiausi šalies jaunieji atletai.
Didžiausią potencialą turinčių sportininkų rengimo funkcija buvo atiduota sporto gimnazijoms. Tokios specializuotos mokyklos veikia Šiauliuose ir Panevėžyje, o nuo kitų mokslo metų prisijungs Vilnius.
Sostinės Ozo gimnazijoje jau suformuotos šešios specializuotos sporto ugdymo klasės, kurias lanko daugiau nei 30 buvusių LOSC auklėtinių iš visos Lietuvos ir dar pusšimtis vilniečių. Kitus mokslo metus Šeškinėje įsikūrusi mokykla turėtų pradėti jau kaip sporto gimnazija.
