Nors „Galvės taurėje“ turėjo dalyvauti 6 jachtos iš Latvijos, dar trys, matyt, susigundžiusios kolegų pavyzdžiu, sugalvojo į Trakus išvažiuoti ekspromtu. Ir ne be reikalo – atvykę kaimynai parodė, kaip reikia buriuoti ir davė į kaulus mūsiškiams.
Kapitono Matiso Alvikio jachta Malaita „Platu 25“ grupėje pirmą vietą atėmė net iš Vilniaus „Žalgirio“ jachtklubo veterano Algirdo Žižio, kuris su jachta „Bestija“ yra nuskynęs tiek pergalių, kad sudėjęs į vieną krūvą visus pirmos vietos medalius, turbūt galėtų ir tanklaivį užinkaruoti. Šįsyk A. Žižiui ir jo įgulai teko džiaugtis antra vieta ir kiek mažesniu prabangaus šampano „Mumm“ buteliu. Bronzos taurę „platūškių“ klasėje nuskynė latviai. Nustebinti gali nebent trečios vietos laimėtojos jachtos „Voodoo“ kapitono Ričardo Omanbriedžio pavardė.
Nevaikiškos vaikų pergalės
Pirmą regatos dieną, anot vieno jachtos „Yemaya“ komandos nario, visiems buvo sunku, bet vieni išgyveno, kiti – ne.
Ne vien „platūškės“, kaip žinia, dalyvavo „Galvės taurėje“ – nors „platūškės“ Galvėje yra įdomiausias ir sportiškiausias reikalas (grupėje varžėsi 23 jachtos, startai buvo įspūdingi, visiška mėsmalė), bet čia dar būta ir daugybės vaikų bei paauglių, iš kurių ateityje, be abejo, išaugs puikūs vairininkai.
„RS Feva“ grupės čempionu tapo Matas Petrauskas, „Laser Radial“ grupėje pirmą vietą nuskynė Augustas Pajarskas, o „RS Tera“ grupėje konkurentams nosis nušluostė Evelina Jokubauskaitė. „Omptimist A“ grupės geriausiuoju tapo Nojus Volungevičius (tiesa, konkurencijos būta nedidelės, nes šią grupę sudarė vos keturi laivai), o „Omtimist B“ – Jokūbas Mirinas. Toje pačioje vaikų grupėje, taip pat sudarytoje tik iš keturių laivelių, varžęsis Davidas Mažeika užėmė antrą vietą ir, negana to, gavo ir jauniausiojo regatos dalyvio apdovanojimą.
Suaugusių pergalės
Tiek apie vaikus. „ORC“ grupėje pirmą vietą iškovojo jachta „Barta“, kurią vairavo kapitonas Simonas Steponavičius.
„Open“ klasėje, kurioje gali užsiregistruoti įvairiausi laivai, didžiausią šampano butelį ir, aišku, pirmos vietos medalius, laimėjo jachta „Materialiste“, nors iš tiesų jos pavadinimas – „Dea Fortuna“. „Materialiste“ ją vadinti paprasčiau, kadangi auksinis užrašas ant juodų bortų šviečia iš tolo. Jachtos kapitonas Aleksas Buturlis.
Nuostoliai ir atmosfera
Pirma regatos diena buvo pražūtinga – pūtė stiprus ir gūsingas šiaurės vakarų vėjas, tad neoficialiais duomenimis remiantis, būta trijų lūžusių spinakergikų, trijų žmonių už borto, vieno lūžusio stiebo, daugybės susidūrimų ir suplėšytų spinakerių. Kaip taisykle jau tapo tai, kad per „Galvės taurę“ vėjo arba išvis nebūna, arba užpučia tiek, kad net ašaros akyse kaupiasi.
Antra diena buvo nepalyginamai ramesnė, todėl vakare išvargę buriuotojai šėlte šėlo. Latviai „neužmušami“, stebėjosi regatos dalyviai – juk tiek reikalų važiuoti vienam savaitgaliui iš Rygos, išsikelti laivą, praburiuoti, pasilinksminti, neišsimiegoti, vėl jį išsikelti ir dar grįžti namo, tačiau rezultatams nuovargis, kaip matome, įtakos neturėjo.
Sekmadienį, paskutinę regatos dieną, vėjas nurimo visai – tądien vyko navigacinis plaukimas, kurio metu teko plaukti į Trakų Bermudų trikampį – Skaisčio ežerą, kuriame vėjas išdarinėja tai, kas jam patinka ir ko niekas nesupranta. Keistas vaizdas, kai plauki su spinakeriu ir regi iš priešingos
Šiemet jau šeštos „Galvės taurės“ kartelė buvo kilstelėta dar aukščiau. Aleksandras Kučinskis, „Gero vėjo klubo“ narys ir vienas iš regatos organizatorių, dūsavo ir guodėsi, kokį dviratį reikės išrasti kitąmet, kad nenuleistų šios kartelės, o regata būtų dar geresnė ir sportiškesnė, ko, savaime suprantama, visi ir tikėsis.
