Atleto kūnas – vienas geriausiai išvystytų visame pasaulyje.
Pats Lazaras tikina, viso to jis pasiekė be steroidų vartojimo, o dėka sunkaus darbo, griežto režimo, puikios mitybos. 29-ių metų L. Angelovas sportuoja daugiau kaip dešimt metų ir sako, jau pasiekęs savo natūralių galimybių viršūnę, tad didelių pokyčių išvaizdoje ir raumenų prieaugio nepasiekia. Atleto kūne yra viso labo 2-3 proc. riebalų.
Vakarėliai ir alkoholis yra svetimas pasaulis bulgarui. Jis taip pat nešvenčia savo gimtadienių – per juos ne pats laukia dovanų, o jas dalina kitiems. 28-o gimtadienio proga jis paaukojo pinigų našlaičiams.
„Noriu būti pavyzdžiu savo fanams ne tik sporto salėje, bet ir už jos ribų. Mano manymu, žmonės išleidžia per daug pinigų nereikalingiems ir bereikšmiams dalykams“, – DELFI teigė atletas, savo Facebook paskyroje turintis beveik 800 tūkst. fanų.
Lazaro vaikystė nebuvo lengva – dėl pinigų stygiaus jis neturėdavo už ką pavalgyti, dėl to nekartą buvo nualpęs viešose vietose. Jis išbandė įvairius darbus, kol pagaliau tapo ne tik nacionaliniu Bulgarijos pasididžiavimu, bet ir geidžiamiausiu fitneso modeliu pasaulyje. Jis įkūrė savo puslapį lazarangelov.com, kuriame galima ne tik užsisakyti asmenines treniruotes, bet ir sulaukti patarimų. Anksčiau sportininkas dalyvavo ne vienose kultūrizmo varžybose, kurias laimėjo, tačiau dabar teigia nematantis tikslo varžytis.
DELFI pokalbis su L. Angelovu – apie kelią į viršūnę, krepšinį, šiuolaikinį kultūrizmą, draudžiamus preparatus ir kitą.
– Kada ir kaip susidomėjote kultūrizmu? – DELFI paklausė L. Angelovo.
– Sportuoti pradėjau jaunas. Norėjau atrodyti kaip Jeanas Claude’as Van Dammas ir Bruce'as Lee. Tai buvo pirma mano motyvacija sportuoti. Turėjau kelis svarmenis namuose, o mano visas kambarys buvo iškabintas Arnoldo Schwarzeneggerio, J. C. Van Dammo ir B. Lee plakatais. Tada pirmą kartą pamačiau NBA rungtynes. Jeigu gerai pamenu, mano pirmas mėgstamiausias žaidėjas buvo Charlesas Barkley. Tai buvo laikai, kai Michaelas Jordanas pasitraukė iš Čikagos „Bulls” ekipos.
Aš susižavėjau krepšiniu ir 10 metų žaidžiau profesionaliai. Sugrįžęs iš armijos, kuri tais laikais vis dar buvo privaloma, praradau formą, mane pradėjo kankinti chroniškos kelių traumos. Turėjau apsispręsti: iškęsti operacijas ar nustoti žaisti. Nusprendžiau pasirinkti pastarąjį variantą, nes supratau, kad mano forma nėra tokia gera kaip anksčiau. Tada sugrįžau prie sunkumų kilnojimo.
– Kaip klostėsi karjera krepšinio aikštelėje?
– Buvau jaunių komandų kapitonas. Būdamas 17-18 metų žaidžiau Bulgarijos krepšinio lygoje, bet negaudavau daug laiko aikštelėje. Sėdėdamas ant atsarginių žaidėjų suolelio nesijaučiau labai gerai. Sugrįžau į žemesnį divizioną, kur ir vėl buvau komandos lyderis.
– Atradęs naują pašaukimą – fitnesą, vis dar domitės krepšiniu?
– Taip, vis dar žiūriu krepšinį, bet neturiu laiko jį žaisti. Seku NBA naujienas. Taip pat žinau, kad krepšinis yra populiariausias sportas Lietuvoje. Žiūrėjau keletą jūsų rinktinės rungtynių. Pamenu 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių pusfinalio dvikovą. Tada pirmą kartą kažkuri rinktinė buvo taip arti pergalės prieš amerikiečius, bet Šarūnas Jasikevičius prametė tritaškį paskutinėmis sekundėmis.
– Koks sportas populiariausias Bulgarijoje?
– Populiariausia sporto šaka mūsų šalyje – futbolas. Krepšinis nėra itin mėgstamas, žmonėms nelabai įdomus ir kultūrizmas. Jis nėra gerai išvystytas, bet fitnesas yra mėgstamas – turime gausybę sporto salių ir dauguma jų – sausakimšos.
– Viską, ką pasiekėte, padarėte be steroidų pagalbos. Kokia Jūsų nuomonė apie šiuolaikinį kultūrizmą, siejamą tik su draudžiamais preparatais ir nuomone, kad be jų nieko nepasieksi?
– Jeigu nori varžytis profesionaliai prieš sunkiasvorius kultūristus – be steroidų nieko nepasieksi. Niekas negali išvystyti tokių didelių raumenų natūraliai. Jeigu tavo tikslas yra turėti gražų ir proporcingą kūną, gali to pasiekti natūraliai. Nesu didelių kultūristų fanas. Nors ir gerbiu jų įdėtą darbą, bet man tokie kūnai yra toli nuo tobulo sudėjimo. Manau, daugelis žmonių sutiks su manimi. Blogoji viso to pusė yra ta, kad žmonės kultūrizmą sieja vien tik su steroidas ir nesupranta, kiek daug sunkaus darbo yra įdėta į šiuos didelius kūnus.
– Turite vieną geriausiai išlavintų fitneso kūnų pasaulyje. Kokia Jūsų paslaptis?
– Paslaptis yra ta, kad per tiek daug metų puikiai pažinau savo kūną, žinau ką man reikia daryti. Kai tik pradėjau užsiimti šiuo sportu, daug ko nežinojau ir išbandydavau skirtingus dalykus. Prireikė nemažai metų, kol supratau kaip reikia taisyklingai maitintis ir treniruotis.
– Kaip išliekate motyvuotas?
– Klausausi daug muzikos sportuodamas, tačiau mano fanai yra pagrindinė priežastis, leidžianti man išlikti motyvuotam. Labai daug žmonių vis man kartoja, kad esu jų įkvėpimas. Jie dėkoja man už tai, kad pasiryžo pradėti sportuoti. Jų motyvacija ir užsidegimas paliečia mane ir verčia judėti į priekį, motyvuojant dar daugiau žmonių sportuoti. Aš pasiekiau tokią fizinę formą, kurios visada norėjau ir dabar jaučiu, kad mano misija – padėti kitiems pasiekti to paties.
– Kuris sportinės karjeros apdovanojimas Jums yra vertingiausias?
– Turiu keletą medalių ir įvairių asmeninio trenerio sertifikatų, bet tai nėra taip svarbu man. Didžiausias mano pasiekimas – meilė tam, ką darau ir tai, kad atradau savo kelią. Aš tvirtai tikiu, kad kiekvienas žmogus yra labai geras kažkurioje srityje. Kiekvienas turi atrasti savąja sritį.
– Nuotraukose atrodote piktas, grėsmingas. Koks Lazaras yra tikrovėje?
– Esu paprastas vaikinas. Tikrai nežiūriu taip į visus, kaip nuotraukose. Daug šypsausi. Daugelis žmonių manęs klausia, kodėl nesišypsau dažniau. Tai paprasta – nemėgstu suvaidintų šypsenų, o nukreipta į mane kamera nėra priežastis šypsotis.
– Papasakokite apie savo gyvenimą už sporto salės ribų.
– Nelabai turiu gyvenimo už salės ribų. Esu visiškai atsidavęs savo darbui, tad sporto salė yra mano gyvenimas.
– Kartą paaukojote pinigų vaikų namams. Galbūt yra daugiau panašių istorijų?
– Taip, esu panašiai pasielgęs ne kartą, tačiau neskelbiau to viešai. Tik savo 28-o gimtadienio auką našlaičiams padariau viešą, nes norėjau pažiūrėti ar tai įkvėps kitus žmones taip pasielgti. Noriu būti pavyzdžiu savo fanams ne tik sporto salėje, bet ir už jos ribų. Šiais metais paaukojau pinigų šunų prieglaudai. Mano manymu, žmonės išleidžia per daug pinigų nereikalingiems ir bereikšmiams dalykams. Todėl nutariau bent jau per savo gimtadienius išleisti pinigus geriems tikslams.
– Ką dar norėtumėte pasiekti kaip asmeninis treneris ir fitneso modelis?
– Pasiekiau daugumą dalykų, kuriuos norėjau. Dabar tenoriu padėti fitnesui išpopuliarėti kaip gyvenimo būdui, ypač jaunų žmonių tarpe. Taip pat noriu įkvėpti kuo daugiau žmonių, kad šie pradėtų sportuoti. Tai yra mano gyvenimo misija ir aš ją šiuo metu atlieku.
– Ar planuojate sugrįžti į varžybų sceną?
– Ne, tikrai ne. Nemanau, kad man to reikia ir nemanau, kad turėčiau tą daryti.
– Ką Jums davė sunkumų kilnojimas?
– Kultūrizmas mane išmokė būti kantriu ir sunkiai dirbti. Šis sportas mane išmokė, kad tu gauni tiek, kiek pats duodi. Anksčiau ar vėliau, darbas, kurį įdėjai, atsipirks.
