DELFI kalbintas J. Zimnickas sakė, kad pastarosiomis dienomis susilaukia labai daug dėmesio ir juokėsi, nes jį išgarsinusios „Miami UK Pro“ fitneso varžybos vyko prieš šešias savaites.
„Kadangi turiu savo verslą, paprašiau laikraščių, kad parašytų apie mane, nes tai man naudinga. Jie parašė gal po trijų savaičių, o paskui viskas ir prasidėjo... Kalbina įvairūs laikraščiai, vakar buvau televizijoje, šiandien - radijuje, moterų žurnalui pardaviau savo istoriją, esu dar sutaręs kelis pokalbius. Kažkokios nesąmonės!
Aš juk pasaulio neišgelbėjau, atrodo nieko nepadariau, kodėl jie visi susidomėję... (juokiasi). Labai malonu, kad žmonės ir iš Lietuvos susidomėjo. Parašė nemažai žmonių su panašiomis traumomis, klausia patarimų. Jeigu galiu padėti žmonėms iš savo tėvynės, tai labai faina ir labai tuo džiaugiuosi“, – šypsosi vyras.
Niekada negyveno Lietuvoje
Punskas yra šiaurės rytų Lenkijos gyvenvietė, turinti kiek daugiau nei tūkstantį gyventojų. Dauguma jų – lietuviai. Čia esančiame Burokų kaime gimė ir augo J. Zimnickas. Burokai dar prieš Pirmą pasaulinį karą buvo padalinti į dvi dalis. Viena jų priklausė Lietuvai, kita - Lenkijai. Vėliau kaimas priklausė tai Lietuvai, tai Lenkijai. Dabar čia jau likę nedaug sodybų.
„Gimiau Punske, mažame Burokų kaime, netoli Marijampolės. Visi ten lietuviai, turime lietuvišką mokyklą ir save laikome lietuviais“, – pasakojo J. Zimnickas.
Kiekvieną kartą pravėręs savo namų duris jis matydavo sieną, skiriančią Lietuvą ir Lenkiją. Kaip pats sako, šeimos ūkį nuo valstybių sienos teskiria 500-600 metrų. Atletas jau devynerius metus gyvena Anglijoje. Čia jis įsikūrė Kembridžo mieste. Į gimtąjį kraštą sugrįžta du kartus per metus, paskutinį kartą lankėsi rugsėjį, kai atsivežė grupę anglų, kuriems surengė treniruočių stovyklą.
„Apsigyvenome namelyje prie ežero ir treniravome juos su dar vienu treneriu. Bėgiojome po miškus, buvome saunoje kas vakarą, jiems labai patiko. Kitą tokią išvyką darysiu pavasarį, kai sniegas pradės tirpti. Jiems įdomu, nes pas mus čia sniego nėra“.
Gimė su trumpesne koja
J. Zimnickas jau gimė su deformuota pėda ir trumpesne dešine koja. Kai buvo mažas, skirtumas tarp kojų nebuvo didelis. Tačiau vėliau jis vis didėjo. Sulaukus 19-os metų, kojų ilgis jau skyrėsi 22 cm. Nesveika koja stūmėsi į kūno vidų. Tada Jonas ryžosi kojos amputavimui iki kiek žemiau nei kelio. Po operacijos reikėjo įsigyti protezą, kuris brangiai kainavo. Pinigų paskolino sesė, tačiau po metų lietuvis nusprendė vykti į Angliją pas ten jau dirbusį pusbrolį, kad galėtų grąžinti pinigus.
„Gyvenau su pusbroliu kempinge, dirbau du darbus – valytojo ir indų plovėjo restorane. Turėjau dviratį, su kuriuo visur važinėjau. Nesupratau, ką aplinkiniai šneka, nes visiškai nemokėjau anglų kalbos“, – pradžią svečioje šalyje prisiminė vyras.
Supratęs, kad nemokėdamas kalbos turės dirbti šiuos darbus visą gyvenimą, Jonas išmoko anglų kalbą per dvejus metus. Nors iš pradžių planavo Anglijoje užsibūti tik tol, kol užsidirbs ir grąžins skolą, 31-erių metų atletas čia užsibuvo iki šių dienų.
„Čia visai kitoks gyvenimas. Nesinorėjo grįžti. Atrodė, kad čia yra visokių galimybių, jeigu stengsiuosi. Namie buvo viskas lengva ir paruošta. Aš galėjau laisvai matyti savo likimą po 30-40 metų, nes tokiose vietose mažai kas keičiasi. O čia, Anglijoje, buvo visokių galimybių, kažkaip atrodė, kad gyvenimas per trumpas, kad rinkčiausi lengvą kelią. Pasiryžau pasilikti ir pabandyti pradėti viską nuo pradžių“, – prieš devynerius metus pasirinktą gyvenimo kelią prisiminė J. Zimnickas.
Norėjo žaisti krepšinį, atrado fitnesą
Po kojos operacijos daktarai patarė užsiimti kokiu nors sportu. Lietuvis visada norėjo žaisti krepšinį. Žaisti jį vežimėlyje jis pradėjo dar gyvendamas Lenkijoje, vėliau susirado klubą Anglijoje. Vėliau J. Zimnickas pradėjo lankyti sporto klubą ir nuo tada siekia save realizuoti fitnese. Pasak jo, galbūt žmonėms ir keistas jo pasirinkimas, tačiau į akis to nesako niekas.
„Taip, yra kitoks požiūris. Gal žmonėms ir keista, bet jie nieko nesako man, todėl aš gerai nežinau, nes jie man nesako to į veidą. Dažniausiai susilaukiu gerų komentarų, kartais vedu pamokas ir pats dalyvauju jose. Kai kiti pamato, kad vyrukas su viena koja yra stipresnis nei jie sveiki, kartais susigėsta“, – juokavo DELFI pašnekovas.
Sportininkas juokiasi, kad kartais ir pamiršta apie koją, o prisimena tik tada, kai pastebi į jį nukreiptus žvilgsnius. Prieš šešias savaites jis lipo ant scenos Miami UK Pro fitneso varžybose. Tai jam buvo pirmas kartas, kai rungėsi su kitais sportininkais. Pasirodęs sveikųjų kategorijoje lietuvis užėmė 4-ą vietą iš 40-ies dalyvių.
„Kai išėjau ant scenos, visi gražiai priėmė, buvo malonu ir gera. Visada gera daryti tai, kuo nesi visiškai tikras ir išeiti iš komforto zonos, kad šiek tiek pastumtum save į priekį“, – neabejojo jis.
Planuose – plėsti verslą
J. Zimnickas su drauge augina vienerių metų dukrytę. Jis stengiasi jai skaityti lietuviškas pasakų knygas, kartu žiūrėti lietuvišką televiziją per internetą. Draugė taip pat stengiasi pramokti lietuviškai, tam, kad grįžusi į vyro gimtinę galėtų susikalbėti. Lietuvių kalbos Jonui nepamiršti padeda ir aplinkiniai lietuviai, giminės.
Sportininkas savo dieną pradeda anksti – 5 valandą ryto. Pabėgiojęs, sočiai papusryčiauja ir skuba į darbą. Lietuvis dirba asmeniniu fitneso treneriu, 7 valandą ryto jau pluša su pirmu klientu. Vėliau pats sportuoja, atlieka kitus darbus, o vakare dirba su kitais klientais, tad namo grįžta jau vėlai vakare. J. Zimnickas sportuoja po du kartus į dieną, ilsisi tik vieną savaitės dieną.
Dabar lietuvio planuose – užsiauginti raumeninės masės, patobulinti kai kurias atsiliekančias kūno dalis ir pavasarį vėl žengti ant scenos – vėl varžytis „Miami UK Pro“ varžybose, o birželio mėnesį jis ketina dalyvauti pasauliniame WBF kultūrizmo renginyje.
Anglijoje jis įkūrė savo verslą, „Fitness Jonas“, kuris tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Jis treniruoja žmones, rengia grupiniu užsiėmimus, fitneso klases bei turi įvairių planų ateityje, kaip praplėsti verslą.
