Finansinė torpeda gali nuskandinti sporto reformos laivą dar neišplaukus iš uosto

Nepalankus metas

Tiek pagyrų, tiek prakeiksmų susilaukiančios Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pertvarkos kontūrai pamažu įgauna ryškesnius bruožus.

Bet tuo pačiu metu nežinomybėje pakibo klausimas, ar pokyčių apskritai bus imtasi.

Reformos iniciatoriui KKSD, kuriam pavaldus už olimpiečių rengimą atsakingas LOSC, koją kiša kitų metų biudžete nurėžti asignavimai.

DELFI jau rašė, kad pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, sporto finansavimas sumenks 10 proc. arba 3,5 mln. eurų.

Labiausiai trauksis valstybės investicijos į sporto infrastruktūrą, bet karpymo neišvengė ir einamųjų reikalų eilutės.

Tad 2018-ieji nebus palankiausias laikas įvairiai vertinamos reformos startui. O jei Seimas ir Vyriausybė liks kurti KKSD prašymams bent iš dalies kompensuoti finansinius praradimus, starto gali nė nebūti.

„Tikrai nieko nekeisime tokiu atveju, jei sportininkams ir federacijoms liks mažiau pinigų nei dabar. Skriausti sportą mažesniu finansavimu būtų neatleistina. Reforma tiesiog neįvyks, pinigai toliau bus dalinami be aiškių kriterijų, išblaškyti per skirtingus šaltinius. Ir Vyriausybės programa nebus įgyvendinta, nes nei skaidrumo, nei aiškumo tokiu atveju nepadaugės“, – fatališką scenarijų piešė E. Urbanavičius.

Veržiasi diržus ir prašo pagalbos

Pusmetį rengti nauji kriterijai, pagal kuriuos nuo kitų metų turėtų būti skirstoma parama sporto federacijoms, praėjusią savaitę pagaliau buvo išsiuntinėti suinteresuotoms šalims kartu su užuomina, jog didelio meistriškumo sportui bus atseikėti 6 mln. eurų.

Pasak E. Urbanavičiaus, būtent tokia yra bendra valstybės paramos suma, kurią federacijos ir sportininkai dabar kartu gauna iš įvairių šaltinių: KKSD biudžeto, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF), LOSC.

Bet praėjusią savaitę Seime pristatydamas kitų metų biudžeto projektą, KKSD vadovas federacijoms turėjo prastesnių žinių. Joms kol kas numatyti tik 3,8 mln. eurų.

„6 mln. eurų yra mūsų užduotis. Bandome visais įmanomais būdais užsitikrinti reikiamą finansavimą“, – teigė E. Urbanavičius.

KKSD kreipėsi į Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją bei Vyriausybę, prašydamas prie kitų metų asignavimų pridėti 1,2 mln. eurų – tokios sumos KKSD projekte neliko dėl baigtų vykdyti programų ir premijas kurčiųjų žaidynių dalyviams padvigubinusio premjero Sauliaus Skvernelio užmojo.

Net jei į prašymus būtų atsiliepta, KKSD biudžete dar stigtų milijono, bet tai, anot generalinio direktoriaus, būtų išsprendžiama problema.

„Yra visokių galimybių peržiūrėti vidinius resursus, esame numatę kelių“, – sakė E. Urbanavičius.

Savarankiškumas – ir angelas, ir demonas

Įgyvendinus reformą, nuo kitų metų LOSC būtų atsakingas tik už valstybės valdomų sporto bazių eksploataciją.

Sportininkų rengimo, medicininės priežiūros, mokslinio aptarnavimo funkcijas kartu su atitinkamu finansavimu išsidalintų federacijos.

75 proc. paramos dydžio pastarosioms lemtų sporto šakos atstovų rezultatai tarptautinėje arenoje, įvertinami balais pagal atnaujintą formulę, 15 proc. – nacionalinių įvairių amžiaus grupių pirmenybių apimtis, vertinama pagal dalyvių skaičių ir varžybų trukmę, 10 proc. – federacijų veiklos aktyvumas, apibrėžiamas tokiais rodikliais kaip teisėjų ir trenerių skaičius, surengti seminarai ir mokymai, tarptautinių čempionatų organizavimas, sugebėjimas pritraukti privačių rėmėjų lėšų ir pan.

Panaikinus LOSC kaip pasirengimo olimpinėms žaidynėms koordinatoriaus funkciją, tikimasi efektyvesnio lėšų panaudojimo ir konkurencijos tarp sporto šakų.

Vienos federacijos didesnį savarankiškumą laiko galimybe pasiekti geresnių rezultatų, kitos stoja piestu ir gina dabartinę sistemą.

„Seniai galėtume ruoštis žaidynėms be visokių perteklinių tarpininkų. Kiekvienas papildomas koštuvėlis nugriebia kažkiek pinigų. Realybėje LOSC neatliko jokios kitos funkcijos, tik kontroliavo pasirengimo procesą ir finansus. Bet normalios federacijos su šiais klausimais jau seniai išmoko pačios susitvarkyti. Manau, kad tiesiogiai valdydami lėšas sugebėsime pasiekti geresnę kokybę“, – DELFI kalbėjo Lietuvos dziudo federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas – priešingos nuomonės.

„Visos federacijos turės samdytis medicinos personalą. O kur dar visokios procedūros, ligos, traumos – viskuo reikės pasirūpinti. Mūsų federacijoje yra du darbuotojai: aš ir buhalterė. Taip neišsiversime, reikės dar vieno žmogaus vien tam, kad užsiimtų medicina. Bus tik daugiau vargo ir išlaidų“, – nuogąstauja V. Kalininas.

Sportininkų rengimą bei su tuo susijusias federacijų išlaidas iš dalies finansuoja ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Tam šiais metais pastarasis yra skyręs 2,4 mln. eurų.