200 m plaukimo krūtine finale A. Savickas tapo Europos jaunimo čempionu. Finišavęs per 2 min. 13,35 sek. jis taip pat pagerino ir asmeninį rekordą.
Puikiai lietuviui sekėsi ir 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Trečiuoju rezultatu (1:01.41) į finalą patekęs lietuvis nuotolį įveikė per 1 min. 1,29 sek., taip pat gerino asmeninį rekordą ir tapo Senojo žemyno jaunimo vicečempionu.
Iškovoti medaliai pačiam plaukikui nėra didelė sensacija ir staigmena. Kylanti šalies plaukimo žvaigždutė prieš čempionatą jautėsi gerai pasiruošęs aukštiems rezultatams bei žinojo galintis nustebinti ir save, ir kitus.
Dabar – poros savaičių atostogos, po jų – žvilgsnis į antrą sezono pusę: galbūt pasaulio taurės etapai bei pasiruošimas planetos pirmenybėms (25 m baseine).
Trenerių Žilvino Ovsiuko bei Inos Paipelienės auklėtinis su nekantrumu laukia olimpinių žaidynių, kuriose startuos jo vyresni draugai. A. Savickas labai gerai žino, kiek darbo, laiko, jėgų negailėjo olimpinėms žaidynėms besirengę Danas Rapšys, Simonas Bilis ar treniruočių partneris Andrius Šidlauskas. Senojo žemyno jaunimo čempionas įsitikinęs, jog olimpinėse žaidynėse šalies plaukimo meistrai gali labai maloniai nustebinti.
A. Savickas pasidalijo mintimis apie pergalę Romoje, patirtį treniruojantis su šalies plaukimo lyderiais bei realiomis viltimis žvelgiant į 2024-aisiais vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes.
– Kokių lūkesčių turėjote Europos jaunimo čempionate Romoje? Kėlėte tikslus patekti į finalus, iškovoti medalius?
– Prieš varžybas buvo paskelbtas tarptautinis reitingas, jame buvau priskirtas prie lyderių. Toks ir buvo planas, pateisinti tą statusą, tačiau prieš startus stengiamės nekalbėti apie konkrečias pozicijas ir tikslus, nes tai psichologiškai labai apkrauna.
Labiau koncentruojamės į techninius plaukimo dalykus. Tikrai žinojau, jog esu pasiruošęs aukštiems rezultatams bei galiu nustebinti ir save, ir kitus.
– Čempionatas Romoje vyko atvirame baseine, o tai Lietuvos plaukikams nėra labai įprasta aplinka. Ar yra skirtumas varžytis atvirame ir uždarose patalpose esančiame baseine?
– Tokio lygio varžybose dar neteko varžytis atvirame baseine, bet savaitė prieš Europos jaunimo pirmenybes teko jame plaukti komercinėse varžybose. Tai nebuvo kažkokia naujiena.
Čempionato metu netrūko kitų iššūkių, tas vasariškas Romos karštis alino visus, tačiau sąlygos visiems vienodos, laimėjo stipriausi.
Plaukimo portaluose skaičiau komentarus, jog yra skirtumas plaukti atvirame ar uždarų patalpų baseine.
Mano nuomone, viskas slypi galvoje. Negaliu kalbėti apie ilgąsias 800 m ar 1500 m distancijas, bet jei startuoji 100 m ar 200 m, nemanau, jog tai turi didelės įtakos rezultatui.
Tai nebent gali būti pasiteisinimas pasiekus prastą rezultatą.
Beje, šiame baseine 2009 metais galbūt amžiams pagerintas 200 m plaukimo laisvu stiliumi pasaulio rekordas, vokietis Paulas Biedermannas nuotolį įveikė per 1 min. 42:00 sek. Vargu, ar kada nors, kas nors jį pagerins. Tad plaukdamas tame baseine negali turėti jokių pasiteisinimų (šypsosi).
– Neretai tenka treniruotis su Danu Rapšiu, Andriumi Šidlausku, kiek padeda, kiek motyvuoja darbas tokioje aplinkoje šalia olimpinės rinktinės narių?
– Su kolega Tomu Navikoniu turime galimybę treniruotis prestižinėje aplinkoje. Įkvepia tie vyrai, jaučiasi, kad visiškai kitas plaukimo lygis, nekalbu apie fizinius dalykus, greitį, ištvermę, bet visa ta psichologija, kaip valdomas stresas, kaip išlaikomas aštrus protas spaudimo metu. Tokioje aplinkoje mokaisi ir mokaisi iš tų vyrukų, jie didžiausi mano autoritetai.
A. Šidlauskas yra mano tiesioginis treniruočių partneris, būtent jis svariai prisidėjo prie mano tobulėjimo.
Kiekvieną treniruotę vienas prieš kitą kovojame kuris greičiau, kuris geriau, tas progresas visai kitoks.
Rinktinėje mes ne tik kolegos, bet ir geri draugai, puikiai vienas su kitu sutariame, kartu leidžiame laisvalaikį, jei kas neaišku, drąsiai klausiame labiau patyrusių, nesvarbu, plaukimo technikos, ar psichologiniais klausimais.
Apskritai, nesu plaukęs greta pasaulinio lygio lyderių ir nesu matęs didesnių žvaigždžių už D. Rapšį ar A. Šidlauską, tad galiu kalbėti tik tai, ką žinau, ką mačiau. Jie man abu didžiausi autoritetai.
– Planuose – Panevėžyje ilgo baseino statybos, ar tikite, jog pats turėsite galimybę treniruotis gimtajame mieste 50 m ilgio baseine?
– Kaip čia atsakyti (šypsosi)… Dar šeštoje klasėje man sakė, jog kai būsiu dešimtokas, plauksiu naujame Panevėžio 50 m baseine.
Dabar aš būsiu dvyliktokas, po metų mokyklą baigsiu. Aš patikėsiu juo tada, kai pamatysiu stovintį baseiną, dabar nieko nekomentuosiu (juokiasi).
– Mokotės J. Balčikonio gimnazijoje, ar sunku suderinti mokslus ir sportą?
– Tai pati geriausia gimnazija! Puikiai sutariu su mokytojais, jie ir visa gimnazijos bendruomenė mane labai palaiko, mačiau, kad džiaugėsi mano pergalėmis.
Noriu padėkoti J. Balčikonio gimnazijai, jog suteikė tokias geras sąlygas treniruotis stovyklose ir mokytis tuo pačiu metu. Nėra lengva derinti pamokas ir sportą, ypač kai treniruojamės aukštikalnėse, kur jaučiamas deguonies trūkumas, protas ne taip veikia, o ir po treniruočių norisi tik kristi į lovą, o ne galvoti apie mokslus.
Bet visada su mokytojais pavyksta rasti kompromisus ir išspręsti kažkokias situacijas.
– Kokie jūsų planai baigus J. Balčikonio gimnaziją, planuojate likti Panevėžyje, kaip D. Rapšys, o gal ketinate patraukti už Atlanto, ten studijuoti viename iš JAV universitetų ir tęsti sportinę karjerą?
– Kaip tik šiuo metu bandau priimti šį sprendimą, turiu gerą savaitę tam apsispręsti.
Su federacija ir treneriais ieškosime pačių geriausių variantų tiek sportui, tiek mokslams.
– Pirmoji jūsų trenerė Židrūnė Budrienė, gal pamenate savo pirmąją treniruotę?
– Buvau pirmokas, kai mama po mokyklos pirmą kartą mane atvedė į plaukimo treniruotę. Žadėjo, jog bus smagu, tačiau grįžus namo po baseino verkiau, nenorėjau daugiau jokio plaukimo.
Pirmi metai prabėgo su ašaromis, tačiau vėliau baseinas tapo antraisiais namais.
Apskritai man šis sportas patinka, nes vis galima atrasti vidinių iššūkių, kuriuos turi įveikti. Taip tobulėja ne tik kūnas, bet ir asmenybė.
Manau, čempionais tampama tik tuomet, kai savo viduje giliau pasikrapštai. Man patinka plaukimas dėl to, jog niekada nepasieksi gerų rezultatų, gerai nesuplauksi, jei dėmesio neskirsi savo mintims, mąstymui, nusiteikimui, psichologijai.
Plaukimas nėra tik ateiti, papumpuoti štangą salėje, praplaukti, tai kartu didelis darbas su savo vidiniu „aš“.
– Kada ir kaip supratote, jog plaukiant krūtine galite pasiekti geriausių rezultatų?
– Kai buvau jaunesnis, išbandžiau ir plaukimą peteliške, ir laisvą stilių. Prieš kokius 3-4 metus Alytuje vyko gal Lietuvos jaunučių čempionatas. Trenerė Židrūnė patarė užsirašyti plaukimo krūtine rungtims, nes man visai neblogai sekdavosi kompleksinio plaukimo rungtys.
Plaukiant krūtine kone visus varžovus nugalėjau, trenerė suprato, jog čia turiu potencialo, pasižymiu ilgu grybšniu, nuo to laiko tai mano pagrindinis plaukimo stilius.
– Ką labiausiai norėtumėte patobulinti savo plaukime?
– Sunku atsakyti, labai daug erdvės tobulėjimui. Norėčiau dar labiau pagerinti „išėjimą“ po posūkių, čia nemažai rezervo, bet esminis dalykas – tiesiog rankų grybšnis. Norėčiau turėti galingesnį, aštresnį rankų grybšnį ir jį išlaikyti visos distancijos metu.
Tai bus mano vienas svarbiausių dalykų – akcentuoti grybšnio galingumą, aštrumą.
– Jei turėtumėte galimybę susitikti su plaukimo krūtine etatiniu čempionu ir pasaulio rekordininku Adamu Peaty, ko norėtume jo paklausti?
– Domintų psichologija, kaip jam pavyksta eilę metų išlaikyti aukščiausią koncentraciją daugelyje varžybų.
Jei žiūrėtume į kitus aukšto lygio plaukikus, galime pastebėti sportinės formos svyravimus, kažkokius blankesnius etapus sportinės karjeros metu.
Bet A. Peaty nuolat sugeba būti pirmu, žvelgiant į rezultatus nėra gilesnių duobių, plaukime išvengia ekstremalių plaukimo technikos laviravimų. Būtų įdomiausia sužinoti iš jo, kaip jam taip pavyksta?
– Jums 18-a, Adamui – 26-eri, kas žino, po metų, kitų gal kažkada dar spėsite susitikti gyvai kuriame nors baseine?
– Negali žinoti. Tai sportas, vieną dieną – čempionas, kitą kartą gali nepatekti į pusfinalį. Tai priklausys nuo mano fizinio ir psichologinio darbo.
Manau, mano pagrindinis dėmesys bus ne 100 m, o 200 m distancijai, o Adamas paprastai neplaukia 200 m nuotolyje.
Kalbant bendrai, Peaty yra viršūnių viršūnė, absoliutus čempionas. Bus labai įdomu pačiam per artimiausius trejus metus tobulėti ir žiūrėti, ką galiu nuveikti šiame sporte.
– Ko norėtumėte palinkėti D. Rapšiui, A. Šidlauskui, S. Biliui ir visai Lietuvos plaukimo rinktinei olimpinėse žaidynėse?
– Aš jiems asmeniškai esu tai pasakęs. Tiesiog norėčiau, jog jie žiauriai mus nudžiugintų. Dalyvavau kartu treniruočių stovyklose, mačiau visą pasiruošimo procesą, mačiau, kiek įdėta laiko, jėgų, darbo. Tad tikrai galiu pasakyti, jog jie gali sukurti kažką nuostabaus, nustebinti visą pasaulį. To ir palinkėsiu mūsų rinktinei – nustebinti mus.
– Neabejoju, jog ir jūsų planuose – olimpinės žaidynės?
– Taip, po Tokijo žaidynių prasidės naujas etapas, su treneriu Žilvinu planuojame visą artėjantį olimpinį ciklą. Manau, labai realu ne tik 2024-aisiais plaukti Paryžiuje, bet ir gerai pasirodyti. Tad visas dėmesys bus nukreiptas 2024-iesiems.
