Po praėjusio sezono, kuriame triumfavo Tampos „Bay Lightning” ekipa, NHL lygoje įvyko svarbus pokytis. Susikūrus naujam Sietlo „Kraken“ klubui, išsiplėtė lygos geografija – komandų skaičius 2021-2022 m. sezone išaugo iki 32 (25 komandos iš JAV ir 7 iš Kanados).

Šiuo metu lygoje yra registruotas 851 ledo ritulininkas, iš kurių 247 yra atvykę iš Europos. Vertinant procentine išraiška, europiečiai NHL jau sudaro beveik trečdalį – 29 proc. žaidėjų. Amerikiečiai sudaro 26,3 proc, o kanadiečiai – 44,7 proc. lygos sportininkų.

Pažymėtina, kad nors ir nežymiai, Europos ledo ritulininkų skaičius NHL lygoje nuolat auga. Palyginimui, praėjusį sezoną europiečiai sudarė 28,3 proc., o prieš dvejus metus – 27,8 proc. lygos žaidėjų.

Statistika atskleidžia, kad didžiausią skaičių žaidėjų iš Europos šalių į Šiaurės Ameriką deleguoja Švedija, Rusija ir Suomija. Apie šių valstybių ledo ritulininkų meistriškumo lygį už save kalba ir rinktinių rezultatai pasaulio elito diviziono pirmenybėse.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio čempionatuose šių trijų šalių rinktinės kartu sudėjus auksą iškovojo 7 kartus (3 sykius Švedija, po 2 – Suomija ir Rusija). Gyva Rusijos ledo ritulio legenda – 36-erių Aleksandras Ovečkinas, apskritai yra tapęs vienu iš visos NHL lygos simbolių. Superžvaigždė gerina vieną lygos rekordą po kito, jo veidas matomas ant NHL 07 ir NHL 21 kompiuterinių žaidimų viršelio.

Europiečiai NHL lygoje 2021-2022 m. sezone

Švedija83
Rusija47
Suomija47
Čekija28
Šveicarija10
Slovakija8
Vokietija6
Danija5
Latvija4
Prancūzija3
Baltarusija2
Norvegija1
Austrija1
Slovėnija1
Nyderlandai1


Elitiniame ledo ritulio rinktinių divizione nuolat žaidžianti Latvija šiuo metu NHL lygoje turi 4 atstovus. Už Atlanto rungtyniauja vartininkas Elvis Merzlikinas bei trys puolimo grandies žaidėjai – Teodoras Blugeris, Rūdolfas Balceris ir Zemgus Girgensonas.

Lietuva paskutinį sykį savo atstovą NHL turėjo 2015-2016 m. – būtent po to sezono karjerą lygoje baigė beveik dvidešimtmetį elite praleidęs puolėjas Dainius Zubrus. Ilgus metus lygoje žaidė ir Darius Kasparaitis, laikytas vienu iš „kiečiausių“ gynėjų visame pasaulyje.

Palyginimui, Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL), kur dauguma (19 iš 24) komandų atstovauja Rusijai, Europos ledo ritulininkai sudaro 88,9 proc. žaidėjų. Likę 11,1 proc. – Kanados, Kazachstano, JAV ir Kinijos atstovai. Ledo ritulininkų ne iš Europos pastaraisiais metais KHL lygoje šiek tiek daugėja.

Nerijus Ališauskas (kairėje) KHL čempionate

Be jau minėto D. Kasparaičio, spėjusio iščiuožti ant ledo inauguraciniame turnyro sezone 2008-aisiais, KHL lygoje yra žaidę vos keli lietuviai – vartininkas Mantas Armalis ir gynėjas, vis dar rungtyniaujantis Rygos „Dinamo“ ekipoje - Nerijus Ališauskas. Latvija, kurios „Dinamo” komanda lygoje žaidžia nuo pat įkūrimo, per visą laikotarpį KHL turėjo 122 žaidėjus, o dabar turnyre yra registruotas 21 latvis.

Europiečiai KHL lygoje 2021-2022 m. sezone

Rusija523
Baltarusija41
Švedija39
Suomija38
Latvija21
Čekija20
Slovakija8
Danija2
Vokietija2
Lietuva1
Estija1
Prancūzija1
Ukraina1


Didelis ir vis augantis švedų kiekis NHL lygoje – ne atsitiktinumas. Patys švedai pripažįsta, kad dar prieš 15 metų jų ledo ritulio sistema turėjo daugybę spragų, pradedant nuo jaunimo komandų komplektavimo ir vystymo programos trūkumo, baigiant pačių trenerių edukacijos stoka.

Kiekviename šalies regione specialistai netgi taikydavo individualiai sugalvotas ledo ritulio treniruočių sistemas, taip tarsi kaišiodami pagalius į ratus patys sau.

„Mes visa žinojome, kas yra svarbu norint ugdyti žaidėjus, tačiau nebendradarbiavome tarpusavyje“, – portalui NHL.com tvirtino Švedijos ledo ritulio asociacijos generalinis sekretorius Tommy Boustedtas. Anot jo, lūžis pasiektas į vieną darbo grupę sujungus 120 ledo ritulio specialistų – trenerių, skautų ir vadovų. „Pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų treniruočių, žaidėjų ugdymo ir jų tolesnio tobulėjimo analizavimo srityse“, – pridūrė T. Boustedtas.

Vos daugiau nei 10 milijonų gyventojų turinčioje valstybėje tai tapo raktu į sėkme. Pakoreguotos sistemos bei ledo ritulio departamentų bendradarbiavimas tarpusavyje suteikė galimybę išugdyti didelius kiekius elitinių ledo ritulininkų ir išsiųsti juos į stipriausią ledo ritulio lygą pasaulyje – NHL.

Sėkmingiausiai švedai NHL lygoje šiuo metu – Victoras Hedmanas (Tampos „Lightning“), Mika Zibanejadas (Niujorko „Rangers“), Gabrielis Landeskogas (Kolorado „Avalanche), Eliasas Lindholmas (Kalgario „Flames“) ir kt.

Victoras Hedmanas

Vaizdingai pačią Švedijos ledo ritulio kultūrą ir jos specifiką yra apibūdinęs minėtasis „Lightning“ gynėjas V. Hedmanas, savo asmenine patirtimi dalijęsis su „The Players Tribune“ platforma.

„Kai aš pagalvoju apie Švedijos ledo ritulio magiją, mintys sustoja ties vienu žodžiu – linksmumas. Galbūt taip yra todėl, kad fiziškumas nėra tokia svarbi žaidimo Švedijoje dalis, o gal ir dėl to, kad nėra bandomojo laikotarpio streso bet aš tiesiog prisimenu, kad ledo ritulys gimtinėje buvo labai smagus“.

Daugiau nei dešimtmetį „Lightning“ komandoje žaidžiantis pagrindinis gynybos ramstis patikina, kad skirtumas tarp švediško ledo ritulio ir to, koks žaidimas yra propaguojamas Šiaurės Amerikoje, yra labai didelis.

„Švedijoje žaidi ant didesnio ledo paviršiaus, todėl turi laiko ir erdvės būti kūrybišku ir drąsiu. NHL ne tik aikštės paviršiaus plotas yra mažesnis, bet ir žaidimo tempas yra greitesnis, nei tu gali įsivaizduoti savo galvoje. Todėl atvykus čia prireikia laiko prisitaikyti, o tam pokyčiui tu turi būti pasiruošęs“, – teigė V. Hedmanas.

Visgi, anot 30-mečio gynėjo, sėkmė ledo ritulio aikštėse švedus lydi ne tik savito žaidimo stiliaus, bet ir dėl skandinaviško charakterio niuansų.

„Mes mėgstame laimėti. Nuoširdžiai manau, kad mums, švedams, labiau nei bet kam kitam patinka laimėti. Be to, mes esame nepaprastai konkurencingi, o šią savybę suformuoja bendruomenė. Didžiąją vaikystės ir paauglystės dalį Švedijoje tu nežaidi su nepažįstamaisiais, tu žaidi su draugais. Ir ką labiau tu nori įveikti, jei ne savo draugą? , – pusiau rimtai, pusiau juokais teigė ledo ritulininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)