Pirmąją dieną, keliant varžybų atidarymo vėliavą, iš dangaus pasipylė lietus, vėliau peraugęs į nieko gero nežadantį griaustinį. Sekmadienį čempionato dalyviai pusę dienos atkakliai laukė, kol išsisklaidys rūkai ir debesų padas pakils iki reikiamo aukščio, kad būtų suskrista bent pirmasis ir antrasis pratimai. Pasirodžiusios properšos danguje teikė didelių vilčių, todėl popiet buvo ištraukti skridimo eilės burtai ir teisėjų sprendimu dalyviams leista visose programose daryti po vieną nutraukimą, jei debesys prispaustų lėktuvą prie žemės. Didžiumai dalyvių pavyko tarp debesų ištaikyti privalomąjį figūrų kompleką.
Pertraukos iki antrojo pratimo metu buvo iš anksto numatytas ne mažiau svarbus renginys, į kurį suvažiavo didelė dalis Lietuvos akrobatinio skraidymo elito, veteranų ir svečių. Buvusiam ilgamečiui Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės treneriui, pilotažininkų mokytojui, instruktoriui, federacijos prezidentui Pranui Vinickui garbaus 70 metų jubiliejaus proga buvo pasakyta daug tikrų sveikinimo žodžių, kuriuos lydėjo šmaikštus paties jubiliato neišsenkantis humoras. Aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas Pranui Vinickui įteikė 1-ojo laipsnio Lietuvos Aeroklubo garbės ženklą už nuopelnus aviacijos sportui.
Varžybų teisėjų kolegija per tą laiką suskaičiavo rezultatus, kuriuose paaiškėjo, kad trečiąją vietą privalomoje programoje laimėjo R. Eriksonienė, atstovavusi Kauno aeroklubui. Ji skrido JAK-52 tipo lėktuvu. Geriausiai pasirodė Su-26M lėktuvą pilotuojantys Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubo atstovai – viršininkas Donaldas Bleifertas ir lakūnas instruktorius Eltonas Meleckis.
Laisvos programos, kurios rezultatai buvo paskelbti jau visiškai sutemus, trečiosios vietos laimėtoju paskelbtas kitas Kauno aeroklubo lakūnas Arvydas Kačanauskas. Pirmuoju vėl buvo Donaldas Bleifertas, šiuo savo rezultatu galutinai išplėšęs iš Eltono Meleckio 7 metus turėtą absoliutaus Lietuvos čempiono titulą.
Orai sutrukdė galutinai įvykdyti visą varžybų planą. Tačiau pagal taisykles pakanka dviejų programų čempionui išaiškinti. Todėl neįvykusią vadinamąją „tamsiąją“ programos dalį, kuri paprastai įneša kardinalių pokyčių tarp visų dalyvių vietų pasiskirstymo, net asai ramiai „atidėjo“ kitiems metams, o galbūt rudenį Kauno aeroklube vyksiančioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno taurės varžyboms.
Šiemet pirmąkart tokio aukšto lygio varžybose debiutavo net trys sportininkai, tarp kurių išryškėjo T. Maciulevičius ir Š. Staniulis, skridęs nuosavu lėktuvu „Extra 300L”.
Drauge su aukščiausio lygio akrobatikos meistrais, vakare pagal numatytą varžybų programą dar varžėsi 4 žemesnės, A kategorijos dalyviai dėl pereinamosios Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto taurės. Šios kategorijos sportininkai paprastai iš antrosios kabinos yra prižiūrimi saugos instruktorių. Tačiau šįkart vienam iš dalyvių buvo padaryta reta išimtis. Tai ypač patyrusiam lakūnui Arūnui Zakarui, įvaldžiusiam ne vieno tipo orlaivį ir į varžybas atskriejusiam lėktuvu “Cirrus SR20” drauge su žmona Rigonda ir dukra Denisa tiesiai iš Frankfurto. Varžybose jis skrido savo draugo Š.Staniulio lėktuvu „Extra 300L”. Kad ir kaip keista, jam nepavyko aplenkti santūrios ir puikiai skridusios kauniškės Dainos Oržekauskaitės. Galiausiai taurę pasiglemžė lakūnas Massimo Spiga, keleiviniu lėktuvu atlėkęs iš Italijos, ir atitinkamai šias varžybas paversdamas tarptautinėmis.
