R. Milevičius Lietuvos garbę gynė ir 2012 metais vykusiose Londono olimpinėse žaidynėse. Tada jam pavyko aplenkti septynis varžovus ir galutinėje įskaitoje užimti 42-ą vietą.
Būtent šis 28-erių metų buriuotojas Lietuvos krepšinio rinktinei Kuršių mariose pravedė treniruotę ant vandens ir mokė juos valdyti jachtą.
R. Milevičius DELFI pasakoja apie karjeros iššūkius, ambicingus planus bei prisiminimus iš Londono olimpinių žaidynių.
„Nuo naujų metų sausio ir vasario mėnesių manęs laukia nauji iššūkiai ir naujas sezonas, tačiau konkretaus kontrakto dar neturiu, todėl nieko skelbti negaliu. Šią vasarą ir rudenį planuoju ilsėtis ir praleisti kuo daugiau laiko Lietuvoje“, - kalbėjo R. Milevičius.
- Dabar, kai viskas jau spėjo susigulėti, kokie įspūdžiai išlikę po dalyvavimo tokio lygio varžybose?
- Įspūdžiai liko iki šiol, iš pradžių jie buvo dideli, po to prie visko pripranti ir tampi viso to dalimi. Bet iš tiesų šios varžybos paliko neišdildomą įspūdį visam mano gyvenimui.
- Esi pakankamai jaunas buriuotojas, o jau pasiekei tiek daug, kokių dar tikslų liko šiame sporte?
- Vienas iš pagrindinių mano tikslų buvo pakliūti į „Volvo Ocean Race“, ten atsidūrus, žinoma, atsirado tikslas laimėti ir mes buvome labai arti, sakyčiau, kad net per arti to, kad dabar lengvai galima būtų visa tai palikti. Todėl stengsiuosi tobulėti, pakliūti į naują komandą ir vėl bandyti laimėti.
- Apie buriavimo sportą Lietuvoje mažai kas daug žino. Kas jame yra svarbiausia?
- Buriavimas yra truputėli kitokia sporto šaka nei kitos, tai yra pakankamai intelektualus sportas. Jis turi tris kategorijas: olimpinis buriavimas, kurį aš irgi praėjau, tuomet yra buriavimas, kuriame dabar esu, kai plaukiame per vandenynus ir dar aukšta klasė yra Amerikos taurė. Tačiau buriavimas yra neatsiejamas nuo to, kad turi būti labai stiprus fiziškai, žinoma, tai pasiekiama treniruotėmis. Bet taip pat turi būti labai stiprus psichologiškai, nes plauki per vandenynus.
- Ar jau nebeketini siekti olimpinio kelialapio?
- Ne, tačiau į šią olimpiadą teoriškai šansų dar yra, bet nemanau. Jeigu atsirastų galimybė prisidėti prie jaunųjų sportininkų ir padėti jiems gauti kelialapį, galbūt sutikčiau. Bet manau, kad tai būtų per didelis įsipareigojimas man ir aš negalėčiau tam skirti tiek laiko.
- Tačiau Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavai. Kokie prisiminimai likę iš olimpiados?
- Olimpinės žaidynės yra labai įspūdingas renginys ir tikrai per uždarymo ceremoniją sakiau, kad labai noriu sugrįžti ir darysiu viską, kad būčiau Rio de Žaneiro olimpiadoje, bet gyvenimas pasisuko truputį kitokia, įdomesne, vaga ir pasiekiau daugiau nei tuomet galėjau įsivaizduoti.
