30-metis Londono olimpinis vicečempionas, daugkartinis Europos čempionas ir pasaulio pirmenybių prizininkas ar 21-erių Europos žaidynių nugalėtojas ir planetos jaunimo čempionas?
Šalies baidarių ir kanojų irklavimo mėgėjai laukia atsakymo į klausimą, galbūt vertą olimpinio medalio.
Kiekviena valstybė gali deleguoti tik po vieną sportininką į vienviečių kanojų 200 m sprinto rungtį Rio de Žaneire, todėl dviems Lietuvos galiūnams pirmiausia reikia tarpusavyje išsiaiškinti, kuris vertesnis vietos žaidynėse.
„Dabar suprantame, kas vyksta, pavyzdžiui, Rusijos rinktinėje, nes ten dar daugiau lygiaverčių pretendentų konkuruoja tarpusavyje. Smagu bent dėl to, kad, kuris iš mūsų belaimės, į Rio de Žaneirą važiuos kovoti dėl medalio“, – galva lingavo J. Šuklinas.
Ant kortos pastatyta labai daug – abiems atletams. J. Šuklinas yra nusiteikęs po šio sezono baigti karjerą irklavimo kanale. Bent jau irkluodamas vienvietę.
„Šiemet sueina lygiai dvidešimt metų, kai sportuoju. Aš seniai apsisprendęs – dar prieš dešimt metų esu pasakęs, kad irkluosiu iki trisdešimties. Jei kam nors reikės mano pagalbos dvivietėje, galbūt galėčiau pabandyti. Bet tai – galutinis mano atsisveikinimas su vienviete, todėl ir atsakomybė yra labai didelė. Man norisi karjerą baigti aukso medaliu“, – žodžių į vatą nevyniojo olimpinis vicečempionas.
H. Žustauto situacija – ir kitokia, ir panaši. Nors pastarajam visa karjera prieš akis, gali būti, kad po Rio de Žaneiro žaidynių 200 m nuotolio olimpinėje programoje nebeliks. O savo galimybių 1000 m distancijoje apsigimęs sprinteris dar nė pats dorai nežino.
Tad lygiai taip pat H. Žustautui pirma ir kartu paskutinė reali proga tapti olimpiniu čempionu gali laukti Brazilijoje.
Kol kas būtent jis nacionalinėje atrankoje laikosi žingsneliu priekyje, mat pernai pats iškovojo Lietuvai olimpinį kelialapį. Praėjusiame sezone H. Žustautas visiškai užgožė labiau patyrusį tautietį, bet tą patį reikės pakartoti šiais metais.
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija (LBKIF) nustatė taisykles, pagal kurias laukia mažiausiai dvi, o daugiausiai – net keturios J. Šuklino ir H. Žustauto tarpusavio dvikovos.
Pirmoji įvyks šį sekmadienį Lietuvos taurės varžybose Trakuose. Tuomet lietuviškas kanojininkų „derbis“ kelsis į pasaulio taurės etapą Duisburge (Vokietija), o birželį tęsis Lietuvos čempionate.
H. Žustautas į olimpiadą iškeliaus bent dusyk aplenkęs J. Šukliną, pastarajam reikalingos visos trys pergalės.
Jei dvi akistatas laimės J. Šuklinas, o vieną – jo varžovas, kitą dieną po Lietuvos čempionato konkurentai vienudu paskutinį kartą susitiks akis į akį lemiamame plaukime.
Tiesa, tai dar ne viskas. Į atrankos kautynes teoriškai gali įsijungti ir „tamsusis arkliukas“ – perspektyvusis Vadimas Korobovas. Pastarajam, kaip ir J. Šuklinui, kelialapį atneštų trys pergalės prieš vyresnius tautiečius iš eilės.
„Labai gaila, kad olimpiadoje galės startuoti tik vienas iš mūsų. Man atrodo, kad mes net visi trys galėtume išsidalinti prizines vietas Rio de Žaneire. Gaila, kad taip yra, bet, iš kitos pusės, tai motyvuoja dar labiau stengtis Lietuvos varžybose“, – situaciją įvertino H. Žustautas.
Bet ar tokios ilgos ir atkaklios grumtynės vietiniame fronte vėliau nepakiš kojos jų nugalėtojui – kas jis bebūtų?
Pavyzdžiui, akademinio irklavimo rinktinė griežtai nusprendė siųsti į Rio de Žaneirą tuos atstovus, kurie ir iškovojo šaliai kelialapius, taip užgniauždama bet kokią vidinę konkurenciją – esą kad sportininkai visą dėmesį galėtų sutelkti pasiruošimui žaidynėms.
Patys kanojininkai tvirtina, kad sugebės pasirengti tiek atrankos varžyboms, tiek olimpiadai.
„Pernai turėjau dešimt tarptautinių startų, todėl tos kelios atrankos varžybos – nieko baisaus. Dar ir atsisakiau visų jaunimo pirmenybių prieš olimpiadą. Tik psichologinis spaudimas dabar smarkesnis“, – sakė H. Žustautas.
„Kažkada per vieną mėnesį esu 27 kartus varžybose nuirklavęs savo nuotolį. Man toks grafikas – nieko nauja, neturėtume pervargti. Planuojame taip, kad formos piką šiemet pasiektume kelis kartus“, – aiškino J. Šuklinas.
Sportininkų įsitikinimų, bekompromisė konkurencija jiems abiems netgi išeina į naudą, nes verčia nesitaupyti per treniruotes.
Kanojininkai kartu dalyvavo dviejose stovyklose Portugalijoje ir Kroatijoje, kur tikrino savo jėgas. Tiesa, tik neakivaizdžiai – lygindami laiką, per kurį nuirkluoja 200 m.
„Kiekviena treniruotė būdavo kaip neblogos varžybos. Vieną kartą greitesnis būdavo vienas, kitą – kitas“, – pasakojo J. Šuklinas.
O H. Žustautas pridūrė, kad su tokiu treniruočių partneriu jo pasirengimas išėjo „dešimtkart stipresnis“.
Lietuvos taurės finalus sekmadienį nuo 14 val. transliuos DELFI.
Primename, kad į Rio de Žaneirą vyks gausiausia baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė Lietuvos istorijoje.
Be H. Žustauto arba J. Šuklino, kelialapius iškovojo 200 m vienvietė baidarė (Ignas Navakauskas), 1000 m dvivietė baidarė (Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekrošius) ir 200 m dvivietė baidarė (Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas).
Visos šios įgulos gali jaustis ramios dėl vietų žaidynėse, nes tokių stiprių konkurentų Lietuvoje neturi.
