„Jaunam žmogui stabilų gyvenimo pamatą pasikloti užsienyje vis dar lengviau nei Lietuvoje. Šios priežasties paskatintas ir išvykau. Tačiau tuos beveik penkerius metus visada ilgėjausi Lietuvos ir svajojau apie darbą čia“, – pasakoja vyras.
Šiandien M. Mačius teigia, kad ne tik žavingos didžiųjų pasaulio miestų sostinės, bet ir didieji Lietuvos miestai jo nevilioja. Su mylimąja Raimonda grįžę į tėvynę jie įsikūrė nedideliame mieste, kur nėra didmiesčio šurmulio.
„Perspektyvų ir pranašumų Naujojoje Akmenėje įžvelgėme daugiau nei bet kuriame didmiestyje. Iki mėgstamo darbo pėstute – 5 minutės. Vaikų darželiai renovuoti ir renovuojami, nėra eilių. Mokykla taip pat šalia. Miestas jaunas ir gražus, jame didžioji dalis gyventojų pažįstami. Tokiame mieste mums gera, todėl apie gyvenimą didesniame – šiandien net pagalvoti nesinori, – pasakoja bokso treneris. – Norisi atsikratyti susvetimėjimo ir tapti miesto, kuriame dabar gyvename, bendruomenės dalimi.“
Pradėjęs dirbti treneriu Mantas siekė formuoti kitokią aplinkinių nuomonę apie bokso sporto šaką. Anot jo, žmonėms labiausiai nepriimtina tai, kas nepažįstama, nežinoma, todėl, norėdamas tai pakeisti, jis turėjo būti daugiau nei treneris. „Įgyvendinome nemažai projektų, sėkmingų renginių. Jei nebūčiau to daręs, manau, ir mano pagrindinis tikslas – populiarinti boksą – atrodytų kaip iliuzija“, – apie aktyvią veiklą pasakoja M. Mačius.
Boksuotis važinėjo dviračiu
Iš Agluonų kaimo (Akmenės r.) kilęs vyras, dar mokydamasis kaimo pagrindinėje mokykloje, buvo aktyvus sportinių bei kultūrinių mokyklos renginių dalyvis, todėl, sužinojęs apie bokso treniruotes gretimo kaimo mokykloje, iškart susidomėjo.
„Šis sportas mane įtraukė, tad nekildavo jokių sunkumų po pamokų į treniruotes, vykstančias kitoje gyvenvietėje, važinėti dviračiu, o savaitgaliais – maršrutiniu autobusu į rajono centrą“, – pasakoja M. Mačius.
Jam pavyko įstoti į valstybės finansuojamą bokso trenerio studijų programą tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar Lietuvos sporto universitetas). Nuo studijų pradžios noras dirbti pagal specialybę vis augo. Šios aistros neužgesino net ir emigracija.
„Didžiausia pamoka – gyvenime, kaip ir sporte, viską lemia tai, kiek darbo įdedi, o sėkmė – tik maža dalelė rezultato“, – tikina M. Mačius ir neslepia, kad darbinė veikla yra pilna iššūkių, tačiau juos įveikti – smagiausia. Anot bokso srities specialisto, iššūkiai, kur siekiant sėkmės daug įtakos turi ir kitų žmonių veikla, verčia labiau susikaupti ir įdėti daugiau pastangų į šią veiklą įtraukiant kitus.
Mantas sako, kad dėmesys kūno kultūrai Lietuvoje šiuo metu yra per mažas. Anot jo, moksleiviai vis sunkiau motyvuojami judėti, ir tai turėtų kelti rūpestį ne tik sporto įstaigoms ir mokytojams ar treneriams, bet ir valstybei.
Vis dėlto bokso treneris viliasi, kad inovacijos pakeis Lietuvos veidą ir jauniems specialistams suteiks ne tik daugiau galimybių, bet ir daugiau noro bei vilties siekti svajonių gimtoje šalyje.
„Skaudu matyti, kaip tėvai išsiveža savo vaikus, todėl, manau, kad Akmenės rajone mums būtinos inovacijos, modernios, šiuolaikiškos idėjos ir sprendimai, kurie ateityje galėtų pritraukti jaunus žmones kurti savo ir Lietuvos ateitį mūsų rajone“, – įsitikinęs M. Mačius.
Jis tikisi, kad naujas sveikatingumo kompleksas, kurį rengiamasi statyti šalia centrinio Naujosios Akmenės stadiono, bei kitos investicijos – pėsčiųjų ir dviračių takai, paplūdimys, sutvarkyta karjero teritorija taps tuo impulsu jauniems žmonėms likti arba sugrįžti.
Taps „Išmaniuoju miestu“
Naujoji Akmenė prisijungė prie trečius metus rengiamo projekto „Išmanusis miestas“, kuriame studentų komandos, padedamos profesionalių specialistų, pateiks Naujosios Akmenės sporto ir rekreacijos komplekso viziją.
Projektas žada daug pozityvių pokyčių – planuojama apšviesti daugiau gatvių ir pastatų, sukurti dviratininkų ir pėsčiųjų infrastruktūrą, įrengti informacinę sistemą ir mažosios architektūros elementus – suoliukus, gėlynus, stogines, šiukšliadėžes parko teritorijoje.
„Svarbu, kad visi inžineriniai, architektūriniai ir netgi meniniai sprendimai, skirti Akmenei, būtų šiuolaikiški, inovatyvūs, ekonomiškai pagrįsti, energiškai efektyvūs.
Geras pavyzdys – bibliotekos. Galima sename, niūriame pastate palikti knyg lentynas ir vadinti tai biblioteka. Bet šiuolaikinės bibliotekos – šviesios, erdvios ir jose svarbu ne tik knygos. Svarbiausia, kad žmonės norėtų čia ateiti, būti, jaustis komfortiškai šiuolaikiškoje aplinkoje – kad tai būtų vieta labiau iš ateities nei iš praeities.
Investicijos mieste skirtos ateities kartoms, kurios šiais dalykais naudosis dešimtmečius. Labai svarbu, kad žmonės matytų, jog Lietuva keičiasi, kad čia kiekvienas, kad ir kokias pareigas eitų, yra reikalingas, kad infrastruktūra pritaikoma įvairaus amžiaus žmonių grupėms“, – sako projekto „Išmanusis miestas“ partnerės intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės FIMA atstovas Šarūnas Liktoravičius.
Pasak jo, kad pokyčiai iš tiesų būtų jaučiami, reikia investuoti į šiuolaikinius išmaniuosius sprendimus, kurie padeda žmonėms pasitelkti technologijas, suteikia daugiau žinių ir komforto ir kartu yra tvarūs, taupantys energiją.
„Prie „Išmaniojo miesto“ projekto FIMA prisijungė, nes mes žinome, kaip pritaikyti intelektualius sprendimus kasdieniame gyvenime, pastatams ir gatvėms. Norime padėti kurti modernų miestą, kuris turi ateities viziją ir į kurį norisi sugrįžti“, – sako Š. Liktoravičius.
Akmenės r. sporto centro direktorius M. Mačius, paklaustas, koks miestas jam yra tobulas, atsako, kad Naujoji Akmenė beveik tobula, tačiau labiausiai norėtųsi, jog žmonės turėtų daugiau galimybių dirbti ir uždirbti čia, o ne svetur.
Į klausimą, kas ką keičia – miestai žmones ar žmonės miestus, bokso treneris nusišypso, sakydamas, kad tai – sudėtingas klausimas, nes miestas ir žmonės vienas kitą papildo, tačiau miestus juk ir kuria žmonės.
