aA
Biatlonininkų komanda Lietuvos olimpinėje delegacijoje ir vėl bus gausiausia. Keturi, penki arba šeši – tikslus olimpiečių skaičius paaiškės sausio viduryje, o dėl kelialapių bus kovojama tiek rytoj prasidėsiančiose pasaulio biatlono taurės varžybose, tiek antrosiose pagal rangą IBU taurės varžybose.
Arūnas Daugirdas
Arūnas Daugirdas
© Asmeninio albumo nuotr.

– Į Vankuverio olimpines žaidynes vyko tik Diana Rasimovičiūtė, į Sočį – du sportininkai, o paskutinėse žaidynėse Pjongčange jau turėjome keturių biatlonininkų komandą. Kokia tikimybė, kad ta tradicija išliks bei Pekine turėsime daugiau sportininkų nei buvo prieš tai?, – biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo.

– Istoriškai klostosi įdomiai ir kiekvienose olimpinėse žaidynėse sportininkų skaičius didėja. Esame įsitikinę, kad mažiau atletų nei Pjongčange neturėsime. Tikrai bus keturi vyrai, nežinau kas gali jiems sukliudyti patekti į olimpines žaidynes. Dar viltis dedame į merginas, iš kurių viena drąsiai sėdi dešimtuke (10 sportininkių iškovos individualius kelialapius – aut. past.), o kita yra ant ribos. Maksimalus tikslas – 6, vidutinis – 5, o minimumą – 4 – jau turime.

– Ar galime sakyti, kad per pastarąjį olimpinį ciklą Lietuvos biatlonininkų rezultatai išaugo, bendras sportininkų lygis yra pakilęs?

– Be abejonės. Lygis pakilęs, o kokybę parodo rezultatai. Matome ne tik iškovotas vietas, bet ir didesnį susidomėjimą, tarp rinktinės narių atsiradusią konkurenciją – tai veda prie geresnių rezultatų. Pagrindiniai A komandos nariai yra tie, į kuriuos buvo investuota prieš 12-13 metų. Šiandien jie artėja prie geriausių savo karjeros rezultatų. Jie visi yra pajėgūs varžytis dar ne vienerius metus ar olimpinį ciklą, bet šiai dienai jie jau yra subrendę ir patyrę kaip elito sportininkai.

– Pjongčange džiaugėmės geriausiomis vietomis istorijoje: Tomas Kaukėnas buvo 13-as, 17-as, tapo pirmu lietuviu patekusiu į bendro starto rungtį, Natalija Kočergina prasibrovė į 30-uką, o žaidynėse debiutavo mūsų estafetė. Tai kartelę užkėlė. Ar tenkintų tokios pozicijos, jei jos būtų iškovotos Pekine, ir ko trūksta, jog rezultatai būtų dar geresni?

– Visą laiką norisi, kad pozicijos būtų aukštesnės. Tikslas yra, kad kiekvieno sportininko rezultatai gerėtų. Daug vilčių dedame ne tik į individualius, bet ir į komandinius rezultatus. Iškovotos vietos praėjusiose olimpinėse žaidynėse kartelę užkėlė labai aukštai, bet tikime, kad potencialo pagerinti tuos rezultatus yra. Mes, kaip federacija, matome tą virtuvę iš vidaus ir žinome, kaip sunku tą tikslą pasiekti – tam reikalingas finansinis pagrindas.

Nuo 2018 metų iš esmės pasikeitė žaidimo taisyklės Lietuvos sporto finansavime. Buvo abejonių ir tam tikros baimės, ar bus geriau, ar blogiau, tačiau po tais pačiais metais vykusių Pjongčango žaidynių įvyko lūžis, nes federacija pradėjo gauti prognozuojamą, stabilų ir aiškų finansavimą, kurį lėmė pasiekti rezultatai. Kiekvienais metais rezultatai gerėja, o finansavimas didėja.

Didelę įtaką federacijos biudžetui turi ne aukštos individualios vietos, bet ir tos, kurias iškovojo estafetės komandos (šių metų pradžioje mišri estafetė Europos čempionate finišavo ketvirta – aut. past.). Kai atsiranda didesnis krepšelis, atsiranda galimybė daugiau investuoti į sportininkus ir jų aplinką, pasirengimo kokybę, specialistus. Viso to pasekmė yra šios dienos rinktinės.

– Girdime diskusijas apie lietuvių dalyvavimą žaidynėse Kinijoje. Keli politikai išreiškė poziciją boikotuoti žaidynes. Kokia jūsų nuomonė?

– Čia gal kažkas iš politikų pajuokavo, nes nenoriu tikėti, kad sveiko proto žmonės kalbėtų tarsi diktatoriai, jog tu važiuosi ar tu nevažiuosi. Aš pritariu Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Tomo Bacho pasisakymui: kai buvo kalbos, ar tikrai įvyks žaidynės Kinijoje dėl jos vedamos politikos, jis pasakė nepainioti sporto ir politikos, nes sportas kaip tik sutaiko žmones, tarsi taikos balandis. Manau, kad teiginys boikotuoti žaidynes ir nesiųsti ten sportininkų buvo nevykęs pokštas.

– Rytoj prasidės pasaulio taurės varžybos. Ko tikėtis iš startų ten? Ar visuose etapuose dalyvaus pajėgiausi Lietuvos biatlonininkai?

– Sezonas oficialiai prasidėjo vakar, pirmu startu IBU taurės varžybose. Skirtingai nuo vyrų, merginos sezoną turėjo pradėti nuo starto ten, nes atranka į olimpines žaidynes, kai kovojama dėl asmeninių kvalifikacinių taškų, vyksta tiek per pasaulio taurę, tiek per IBU taurę. Be galo svarbu dalyvauti pasaulio taurės varžybose, nes Nacijų įskaita lemia kvotų skaičių, Tarptautinės biatlono sąjungos finansinę paramą ir, kaip žinote, tai turi tiesioginės įtakos kelialapių į Pekino olimpines žaidynes skaičiui. Norėtųsi išlaikyti pozicijas, o su olimpinėmis žaidynėmis sezonas dar nesibaigs.

Turime antrą lygą – IBU taurę, kur tobulėja visas mūsų rezervas. Turime ir trečią lygą – IBU jaunimo taurę. Stengsimės sudaryti sportininkams galimybę startuoti ir ten. Mūsų laukia ne tik olimpinės žaidynės, bet ir Europos čempionatas, į kurį vyks tie, kurie neatsirinks į žaidynes. Galbūt sulauksime vieno kito pagrindinės komandos atstovo, bet tai bus sprendžiama prieš pat Europos čempionatą. Laukia pasaulio jaunimo čempionatas, vyksiantis JAV. Pagrindiniai sportininkai gali praleisti paskutinį pasaulio taurės etapą prieš olimpines žaidynes – tada startuotų mūsų rezervas.

– Kalbant apie rezervo sportininkus, kiek potencialiai naujų veidų šį sezoną galėtumėme išvysti pasaulio taurės varžybose? Ar jie sudarys Milano žaidynėms besiruošiančios komandos pagrindą?

– Kitam olimpiniam ciklui gali ruoštis visi dabartiniai lyderiai. Profesionalus sportas yra lygiai toks pat darbas: yra apmokamas, yra sutartys, kontraktai. Tai profesionalių sportininkų pragyvenimo šaltinis bei kaupimas ateičiai. Jei turi atitinkamą rezultatą, gali sportuoti iki ketvirtos dešimties vidurio. Manau, kad to malonumo sportuoti negalime atimti nė iš vieno sportininko, o jų gretos turėtų tirštėti.

Auga jaunimas, kuris nori kovoti dėl vietos A komandoje, dėl kelialapių į dar kitas olimpines žaidynes – tarp vyrų matome daug potencialių kandidatų. Tikime, kad vyrai išlaikys kartelę ir gal dar gerins pozicijas, tuo tarpu sportuojančių moterų yra mažai. Šiais metais tikimės pamatyti 3-4 naujus veidus, kurie tarptautinėse varžybose atstovaus Lietuvai nacionalinių suaugusiųjų bei jaunimo rinktinių sudėtyse.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
5.0000

Į prezidentą atviru laišku kreipėsi Drobiazko ir Vanagas: jie pataikė visus tritaškius, įmetė visas baudas ir nepaslydo (15)

Legendinė šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas atviru laišku kreipiasi į...

Įvertino antrąjį rinktinės debiutą: burtai buvo dėkingi, potencialo neišnaudojome specialiai Delfi iš Košicės (2)

Europos pirmenybių kovas Košicėje stebintis Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas...

Sensacija Lietuvos tinklinio čempionate – VU iškovojo istorinę pirmąją pergalę

Savaitgalis Lietuvos tinklinio čempionatuose pažymėtas Vilniaus universiteto (VU) atstovų triumfu....

Lietuviškoje šiuolaikinės penkiakovės padangėje – nesutarimų debesys: susikirto dėl valdžios perėmimo (4)

2021 metai Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai (LŠPF) buvo iš tiesų neeiliniai....

Žaidimas po Damoklo kardu: artimiesiems galima nebent pamojuoti, bet testai „privalomi“ tik kabutėse specialiai Delfi iš Košicės (1)

15 iš 24 Europos rankinio čempionate dalyvaujančių komandų dar prieš turnyro pradžią buvo...

Top naujienos

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (162)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Nauja tvarka gyventojus gena į vaistines: vienos rūšies prekė – ypač paklausi

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad nuo šio pirmadienio, sausio 17 dienos,...

Didelė avarija A1 kelyje: pranešama apie apsunkintą eismą, susidarė didelės spūstys (1)

Pirmadienį A1 kelyje įvyko didelė avarija . Policija praneša apie apsunkintą eismą.

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (76)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Vėjas siaubia Lietuvą: laužo medžius, kelia biotualetus ir stendus, 20 tūkst. vartotojų – be elektros (4)

Stiprus vėjas pirmadienį laužė medžius, vartė biotualetus ir be elektros paliko apie 20 tūkst....

D+Eugenija Grižibauskienė

Verslininkė Matulevičienė – apie dovanų prenumeratą, ten slypinčias žinutes ir tūkstantinius užsakymus

Šventės praėjo, darbai nesibaigia – taip būtų galima pasakyti apie „ Skani tradicija “...

Į prezidentą atviru laišku kreipėsi Drobiazko ir Vanagas: jie pataikė visus tritaškius, įmetė visas baudas ir nepaslydo (15)

Legendinė šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas atviru laišku kreipiasi...

Latvijoje siaučiant galingai stichijai, neramu ir Lietuvoje: sulauksime dar vienos pavojingo vėjo bangos (16)

Pranešama, kad šiandien daugumoje Latvijos dalių vidutinio stiprumo ar stipraus vėjo gūsiai...

D+Stefan Nicola

„Tesla“, lustai ir Kinija: automobilių istorijos, kurias reiktų stebėti 2022 metais

Pirmosiomis Naujųjų metų dienomis paprastai žvelgiama į ateitį – prie to dar prieisime, –...

D+Pranas Šarpnickis

Ištaškyti į šipulius visą mauzoliejų – taip rimtai nusiteikęs lietuvis 1967-aisiais kėsinosi į Leniną

Pirmasis pasikėsinimas į Leniną įvyko 1918 m. – į jį šovė ir vos ne mirtinai sužeidė...