Priims apie 200 svečių

„Šios žaidynės yra būtinybė. Labai svarbu ir tai, kad šiuo metu esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Būtent sportininkai yra tie žmonės, kurie galėtų padėti apginti Lietuvos laisvę, jei, neduok Dieve, to prireiktų“, – Delfi sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Laurynas Misevičius.

Portlande (JAV) gyvenantis lietuvis yra ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos (ŠALFASS) prezidentas.

Sovietmečiu būtent ši organizacija atgaivino tarpukarį siekiančias žaidynių tradicijas, o nuo 1991 metų lietuviai iš viso pasaulio kas ketverius metus renkasi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Anot L. Misevičiaus, sportas nėra svarbiausia istorinio renginio tema, o veikiau tik priemonė, padedanti po trispalve suvienyti lietuvių kilmės žmones, išsibarsčiusius po tolimiausius kraštus.

Būtent dėl to dvigubai keistai atrodo faktas, jog prezidento Gitano Nausėdos globojamų žaidynių dalyviai Druskininkuose gyvena po stogu, priklausančiu režimui, kurį Lietuva įvardija kaip pradėjusį prieš ją nukreiptą hibridinį karą.

Kyla klausimų, ar čia yra paprasčiausiai biurokratinis neapsižiūrėjimas, ar deklaruojamų užsienio politikos principų nesilaikymas.
Ramūnas Vilpišauskas, politologas

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Delfi pateikta informacija, sanatorija „Belorus“ šią savaitę turėtų priimti apie 200 PLSŽ dalyvių.

ŠMSM dengia keturias dienas truksiančių žaidynių svečių apgyvendinimo išlaidas arba jų dalį – iki 30 eurų parai.

Kaip nutiko, kad iš viso 1 mln. eurų žaidynių organizavimui skyrusi ministerija turės apmokėti ir Baltarusijos respublikiniam gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio gydymo centrui priklausančios įmonės sąskaitas?

Nematė reikalo įsikišti

Šiemet PLSŽ pirmą kartą organizuoja privati bendrovė – verslininko Gedimino Žiemelio valdoma „Seven Live“.

Praėjusį balandį ji laimėjo ŠMSM pavaldaus Lietuvos sporto centro paskelbtą renginio organizavimo paslaugų viešojo pirkimo konkursą, iš trijų dalyvių pasiūliusi mažiausią kainą – 875 tūkst. eurų.

Delfi pasiteiravus, kodėl pasitelkti privatūs renginių organizatoriai, ŠMSM atsakė pati „tokio masto renginių neorganizuojanti“.

Savo ruožtu, „Seven Live“ teigia pati neužsakinėjanti viešbučių žaidynių svečiams – pasak bendrovės direktoriaus Tomo Inčiko, dalyviai galėjo laisvai pasirinkti iš Druskininkų savivaldybės pateikto apgyvendinimo įstaigų sąrašo.

„Organizatoriai nieko nenurodė ir nenukreipė nė vieno dalyvio. Jungtinės Karalystės, JAV delegacijos pačios rinkosi šitą įstaigą („Belorus“ – Delfi), pačios su ja susiderino apgyvendinimo klausimus. Mes tik užtikrinome kompensavimo mechanizmą, tokia šiemet nustatyta tvarka.

Čia turbūt kliūva tik pats pavadinimas. Mes traktuojame, kad dirbame su visomis įstaigomis, kurios turi teisę veikti Lietuvoje. Man labai sunku vertinti kitus dalykus, jei jie atitinka visus reikalavimus ir nepažeidžia jokių įstatymų. Rinka yra laisva, mes negalime kažko uždrausti, o žmonės renkasi, kas kaip nori. Visame mieste viešbučiai dabar užpildyti, o šita įstaiga pagal savo kategoriją yra viena pigesnių Druskininkuose“, – kalbėdamas su Delfi, samprotavo T. Inčikas.

Tomas Inčikas

Žaidynes finansuojanti ŠMSM „Belorus“ pavadinimu, sprendžiant iš ministerijos pateiktų atsakymų, išties nėra patenkinta.

„Nors sanatorija „Belorus“ veikia teisėtai, o visos jos uždirbtos pajamos ir mokesčiai lieka Lietuvoje, ministerija mano, kad tai nėra tinkamiausias apgyvendinimo pasirinkimas, turint galvoje dabartinę situaciją ir santykius su Baltarusija bei Rusija, šių šalių agresiją Ukrainoje.

Ministerija jokiu būdu nebūtų rekomendavusi žaidynių dalyviams gyventi šioje sanatorijoje. Ši situacija susiklostė todėl, kad Druskininkuose nėra daug apgyvendinimo vietų už santykinai nedidelę kainą, todėl kai kurie dalyviai planuoja gyventi šioje sanatorijoje“, – informavo ŠMSM.

Tuo metu viceministras Linas Obcarskas neslepia, jog vos išvydus „Belorus“ Druskininkų savivaldybės sudarytame apgyvendinimo įstaigų sąraše kilo dviprasmiškų minčių. Vis dėlto nuspręsta ją ten ir palikti.

„Mums irgi kilo klausimas, ar turėtume teisinį pagrindą išbraukti „Belorus“. Jokiu būdu nebuvo skatinama rinktis šią sanatoriją. Kita vertus, ji veikia legaliai, žaidynių dalyviams pasiūlė patrauklias kainas. Kas nenusiteikęs daug primokėti, pasirenka ją.

Teisiškai, finansiškai čia kaip ir nėra nieko, dėl ko reikėtų įsikišti. Kaip atrodo vertybiniu požiūriu? Pasikartosiu, mes tikrai neskatinome ten apsigyventi, nors ir neuždraudėme“, – Delfi dėstė L. Obcarskas.

Linas Obcarskas

Dalyviai organizaciją vadina padrika

Per daugelį metų vienu PLSŽ veidų tapęs L. Misevičius pats „Belorus“ negyvena, tačiau sako suprantantis kitus JAV ir Jungtinės Karalystės lietuvius, kurie įsikūrė šioje sanatorijoje.

„Daug mūsų jaunimo ten apsistojo, taip pat dvi Jungtinės Karalystės krepšinio komandos. Situacija buvo sudėtinga – žaidynes pradėjo organizuoti tik maždaug prieš keturis mėnesius, didelėms delegacijoms laisvų vietų pasirinkimas už prieinamą kainą buvo ribotas. „Belorus“ sanatorija iš esmės vienintelė sutiko priimti žaidynių dalyvius už tokius įkainius, netgi specialiai atidarė vieną savo korpusą. Kadangi mūsų jaunimas – studentai, moksleiviai, jie savo pajamų dar neturi, primokėti nenorėjo arba negalėjo ir dėl to pasirinko tokį variantą.

Galbūt iš politinės pusės čia yra niuansų, bet kiek bendravome su sanatorijos administracija, personalas kalba lietuviškai, mus gražiai priėmė, surengė ekskursiją. Už tokią kainą sąlygos atrodo labai geros. Jeigu Vyriausybė leidžia jiems funkcionuoti, jeigu jie gali veikti pagal Lietuvos įstatymus, kol kas neatrodo, kad yra kažkokių problemų“, – svarstė L. Misevičius.

Laurynas Misevičius

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nario nuomone, panašių kontroversijų būtų galima išvengti, jei žaidynės nebūtų organizuojamos padrikai ir paskubomis.

Dėl pandemijos vienuoliktosios PLSŽ pernai buvo atidėtos metams, bet pasiruošti priimti svečius Druskininkuose vis tiek neskubėta kone iki paskutinio momento.

„Man asmeniškai labiausiai nepatinka tai, kad mūsų žaidynės yra stumdomos po visokias institucijas. Nuo 1991 metų mes niekaip negalime rasti bendro konsensuso, kad PLSŽ būtų įtrauktos į valstybinę programą kaip, pavyzdžiui, Dainų šventė. Norėtųsi, kad už tai būtų atsakinga viena institucija, kad ji turėtų aiškų planą – tuomet tokių klausimų kaip dabar nekiltų. Būtų tikrai paprasčiau viešbučius surasti centralizuotai ir pradėti tai daryti likus metams iki žaidynių, o ne keliems mėnesiams, kai jau reikia verstis per galvą ir gesinti visokius gaisrus.

Jei ne užsienio lietuviai, konkrečiai, Pasaulio lietuvių bendruomenė, drįstu teigti, kad šios žaidynės kažin ar būtų rengiamos. Kadangi praėjusią vasarą visi dar kratėsi tos atsakomybės, dangstėsi pandemija ir kitomis problemomis, buvo neaišku, ar išvis kas nors bus. Galų gale pinigai buvo paskirti tik sausį, o organizatoriai patvirtinti tik balandį. Jie bando daryti, kas įmanoma, bet tai yra komercinė įmonė, kuri su visuomeniniais sporto renginiais turi labai mažai bendro. Taip ir išeina situacija, kai atsiranda geopolitinių niuansų“, – kalbėjo L. Misevičius.

Tarpukariu Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą buvo surengtos 1938 metais Kaune, bet po okupacijos nebevyko 40 metų. Galiausiai 1978 metais renginį Toronte (Kanada) atgaivino ŠALFASS.

Druskininkuose turėtų susirinkti apie 2,6 tūkst. sporto entuziastų iš 26 šalių. Jie rungsis 27 sporto šakose.

2017 metų PLSŽ dalyvių eisena Kaune

L. Misevičius negalėjo pasakyti, ar šiemet žaidynėse bus tautiečių iš Baltarusijos.

„Šiaip Gervėčių krašte lietuvių bendruomenė yra gana didelė. Kalbėjausi su ten esančios lietuviškos mokyklos direktoriumi, jis sakė, kad sąlygos išlaikyti lietuviškumą pastaruoju metu pasidarė labai sudėtingos, atmosfera – labai įtempta. Užtat Rusijos lietuvių į žaidynes užsiregistravo gana daug, per 70. Bus labai įdomu pamatyti, ar jie iš tikrųjų atvyks, neaišku, kaip jiems pavyko susitvarkyti visus kelionės formalumus.

Šios žaidynės jau seniai peraugo sportinį interesą, pagrindinė jų reikšmė yra užsienio lietuvių bendrystė su Lietuva. Yra daug sėkmės istorijų, kuomet per žaidynes žmonės susipažįsta, sukuria visą gyvenimą tveriančius saitus, sugrįžta arba pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Pavyzdžiui, praėjusiose žaidynėse Kaune dalyvavo 76-erių teniso žaidėja iš Ohajo valstijos, kuri iki tol niekada nebuvo Lietuvoje. Dabar jai – jau 81-eri, ji vėl dalyvaus Druskininkuose. Per tą laiką ji įsigijo Vilniuje butą, iš pagrindų sustiprino savo ryšį su Lietuva“, – pasakojo L. Misevičius.

Biurokratinė klaida ar principų nesilaikymas?

Tuo metu sanatorijos „Belorus“ ryšiai su Minsku kaip buvo, taip ir liko – tik jau nebeparalyžiuoja kasdienės veiklos.

ES paskelbtos sankcijos Lietuvoje „Belorus“ atžvilgiu buvo pritaikytos 2020-ųjų pabaigoje – po skandalingų Baltarusijos prezidento rinkimų ir jų laimėtoju paskelbto Aleksandro Lukašenkos susidorojimo su šalyje kilusiais protestais.

Į naują sankcijų paketą tuomet pateko Baltarusijos prezidento administracijos vyriausioji ūkio valdyba, kuri buvo įmonės Druskininkuose savininkė.

"Belorus" sanatorija Druskininkuose

Įšaldžius sąskaitas banke, „Belorus“ pusmečiui užrakino duris, be pajamų liko apie 400 darbuotojų.

Antrą kvėpavimą sanatorija įgavo praėjusią vasarą. Birželį Minske buvo pakeistas „Belorus“ pavaldumas – įstaiga perėjo kitai žinybai, kurios galiojančios sankcijos jau neaprėpė. Formalios permainos leido atnaujinti veiklą, kuri išlieka pelninga nepaisant pandemijos ir sankcijų.

Tiesa, remiantis Registrų centrui teikiamomis ataskaitomis, sanatorijos finansinę pusiausvyrą palaiko Baltarusijos biudžeto dotacijos – pernai kaimyninės šalies valdžia tam skyrė 3,6 mln. eurų.

O per PLSŽ „Belorus“ kasą papildys ir Lietuvos iždas.

Delfi kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas faktą, jog prieš metus draudusi įstaigos veiklą, dabar ta pati Vyriausybė prisideda prie jos finansavimo, vertino dviprasmiškai.

Ramūnas Vilpišauskas

„Turbūt formaliai sankcijos nepažeidžiamos, bet žiūrint bendrai į šios Vyriausybės politikos turinį, situacija atrodo keistokai. Tokia aplinkybė kelia klausimų, ar čia yra paprasčiausiai biurokratinis neapsižiūrėjimas, ar deklaruojamų užsienio politikos principų nesilaikymas. Sunku pasakyti nežinant visų detalių, bet neatmesčiau ir pirmojo varianto“, – svarstė politologas.

Registrų centro duomenimis, „Belorus“ Lietuvoje valdo turto už 11,3 mln. eurų. Sovietmečiu statyta sanatorija susitarimu tarp vyriausybių Baltarusijai buvo perleista 1996 metais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės