– Prieš prasidedant pasaulio čempionatui dalyvavote IAAF (Tarptautinė lengvosios atletikos federacija) kongrese. Kokie svarbiausi jo akcentai ir kiek jie aktualūs Lietuvai?

– Pirmas įdomus dalykas – žmonės kongreso metu jau nebemiega. Šis kongresas nėra tiek svarbus kaip tas rinkimų, tačiau džiaugiuosi, kad pasaulinė lengvoji atletika sveiksta ir sparčiais žingsniais juda į priekį. Liga, kuri buvo ją apėmusi, traukiasi. Daug apie ką nėra kalbama, nes pasakyti viską, yra kenkti sporto šakai. Pažeista yra ne tik ji. Pažeistas visas sportas.

Džiaugiuosi, kad mūsų sporto šaka yra flagmanas pasaulyje. Ji įvardijo problemas ir skaudulius. Formaliai kongresas pritarė valdybos sprendimui pratęsti Rusijos kaip šalies diskvalifikaciją dėl nesuvokiamo masto pažeidimų. Ateis laikas, kai Rusijai leis vėl startuoti, kai ji atitiks standartus, taps pasaulietiška, kaip ir visos kitos šalys.

Ne mažiau svarbu, kad tai yra signalas kitoms šalims – su tuo nebus taikstomasi. Jei sugebėjo suspenduoti tokią šalį kaip Rusija, tai ir kai kurioms Afrikos, Azijos ar Karibų regiono šalims gali tas pats grėsti. Arba jūs tvarkotės namuose, arba mes jums padėsime.

Džiaugiuosi, kad IAAF prezidento Sebastiano Coe politika yra teisinga ir duoda šansą, kad sportas išliks. Garbinga kova lygiomis sąlygomis.

Eimantas Skrabulis

– Kodėl buvo pratęsta Rusijos lengvosios atletikos federacijos diskvalifikacija?

– Rusijos federacijai ir Rusijos antidopingo agentūrai buvo iškeltos sąlygos, kad atitiktų visus standartus. Kalbame apie dopingo vartojimą. Problema, kai sportininkai vartoja dopingą ne varžybų metu ir atitinkamai yra nekontroliuojami, o dar blogiau, manipuliuojama testais. Varžybose „įkliūna“ tik kvailiausi. Gilioji problema – ne varžybų metu.

Kodėl pavyzdžiui Lietuvos sportininkai per pusmetį kontroliuojami nuo 5-ių iki 8-ių kartų. Nepykstame, svarbiausia, kad tai būtų taikoma visiems. Taip Lietuvos lengvajai atletikai bus tik geriau.

Rusija neatitinka tų reikalavimų, gal per trumpas laikas, gal išlindo ir naujų, nežinomų faktų. Ji turi tuos trūkumus pašalinti. Čia nėra jokio politinio nusiteikimo, kaip mėgina ne vienas teigti. Po Marijos Lasickienės apdovanojimo IAAF sulaukė daug grasinimų, o prezidentas S. Coe tapo vienu nemėgstamiausių, bet žinome kitą tiesą. Tai kas vyksta – labai teisinga.

Pasakysiu nepopuliariai, bet aiškiai – vyrai turi startuoti su vyrais, moterys – su moterimis. Kartais gamtoje būna nestandartinių sprendimų ir neturime teisės diskriminuoti tų moterų, kurios yra moterys.
Eimantas Skrabulis

– Kaip galime vertinti Lietuvos rinktinės pasirodymą Londone, jei neįskaitytume paskutinės dienos pasirodymų?

– Sėkmingas čempionatas mūsų rinktinei, kuri šįmet – viena gausiausių per istoriją. Sporto visuomenė vertina ir pagal rezultatus. Šie nuteikia optimistiškai. Nekalbu apie Andriaus Gudžiaus aukso medalį. Anksčiau mus pliekdavo, kad yra tik Virgilijus Alekna, Austra Skujytė, jie išeis ir lengvosios atletikos nėra. Ne kasdien gimsta čempionai.

Aukso medalį iškovojo labai jaunas žmogaus pagal disko metimo rungtį. Airinės Palšytės užimta vieta objektyvi. Aišku, tikėjomės daugiau, kai patys iškeliame kartelę. Po fantastiško žiemos sezono ji turėjo traumą. Kai suskubome ją kartu spręsti, buvo jau gegužės mėnuo. Jai sunku buvo net laiptais lipti. Reabilitacija pavyko, bet jai „iškrito“ du ar trys mėnesiai. Sakyčiau, 4-a vieta galėjo būti jos, gal net apie medalį galėjome pasvajoti.

A. Gudžiaus auksas manęs nenustebino. Jis mane pradžiugino. Mane nustebino Dovilė Dzindzaletaitė. Trišuolininkė net nepraėjus metams po vaiko gimimo įvykdė normatyvą. Asmeniškai netikėjau tuo, bet jai tik kelių centimetrų trūko iki finalo. Pareiškimas ateičiai labai rimtas. Turime labai talentingą trišuolininkę.

Ietininkai mūsų labai jauni. Edžiui Matusevičiui reikia sustiprėti, suvyriškėti. Su traumomis alkūnės susiduria visi ieties metikai. Liveta Jasiūnaitė „sudegė“. Mačiau ryte, kad ji jau sudalyvavo varžybose. Bet labai talentinga mergaitė.

Dovilė Dzindzaletaitė

Laukiau Eglės Balčiūnaitės geriausio metų starto. Kai kas ją buvo nurašę. Kiek per anksti. Džiaugiuosi jos kovingumu, rezultatas aukštas. Dukart gerino sezono rezultatą ir nenusileido pirmosioms niekuo. Jei būtų toje rungtyje bėgę vien tik moterys...

– Ar apie Caster Semenyos ir kitų panašių „vyriškų“ moterų problemą buvo kalbėta kongrese? Ar yra siūlomi kažkokie sprendimo būdai?

– Užkulisiuose kalbama daug ir su tuo kovojama. Pasakysiu nepopuliariai, bet aiškiai – vyrai turi startuoti su vyrais, moterys – su moterimis. Kartais gamtoje būna nestandartinių sprendimų ir neturime teisės diskriminuoti tų moterų, kurios yra moterys.

Moterų leidžiamas testosterono lygis yra pakeltas, o jei ir tas aukštesnis, tuomet varžybose dalyvauti turėtų būti draudžiama. C. Semenya buvo nušalinta, bet įsikišo politikai. Tokių kaip Caster yra ne viena. Kiekviename bėgime po vieną. Taip negali būti. Nėra trijų lyčių, yra dvi lytys. Labai tikiuosi, kad ateityje jų nematysime startuojant su moterimis.

– Pasaulio čempionate Londone bilietai buvo šluojami. Ar yra tekę kažką panašaus matyti?

– Britai labai myli ir supranta lengvąją atletiką. Atmosfera fantastiška. Tokios pagarbos sportui ir sportininkams sunku surasti. Maskvoje vežė vaikučius, prezidentą, bet tai nepadėjo. Ten nėra tokios sporto kultūros. Londono stadione matėme šeimas su vaikais. Už savo sportininkus serga – vulkanas išsiveržia, tačiau jie gerbia ir kitų šalių atletus. Kiekvienam sportininkui čia svajonė varžytis. Tikiuosi, kad kitais metais panašiai bus Berlyne Europos čempionate.

– Su didžiuoju sportu atsisveikino Usainas Boltas, Mo Farah ir kitos žvaigždės. Savotiškas lūžis. Kas juos pakeis?

– Kiekvienai sporto šakai reikalingos žvaigždės. Pakeisti U. Boltą bus nepaprastai sunku. Net nežinau, ar įmanoma. Galvojome, kad bet Jamaikos nėra sprinto, be Kenijos ir Etiopijos – ištvermės. Dabar turime lygesnių galimybių kovos areną.

Liūdna, kad paskutinis U. Bolto bėgimas buvo tragiškas – jo nuopelnai lengvajai atletikai nepamatuojami. Jis irgi negimė per dieną. Iki 2008 metų jo nematėme. Mūsų tikslas, kad tokių būtų daugiau, taip įdomiau. Iš vienos pusės gaila – U. Bolto eros pabaiga, bet galbūt atsirado šansas ir atsiras daugiau „boltukų“? Gal net geriau 10 „boltukų“ nei vienas U. Boltas? Laikas parodys.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionato 100 m finalas

– 12 metų Lietuva laukė medalio pasaulio čempionate. Ar dabar prasideda pakilimas?

– Ji niekada nebuvo nukritusi, tiesiog konkurencinė kova pasaulio lengvojoje atletikoje milžiniška. Tegul nepyksta mano kolegos iš kitų sporto šakų, nėra didesnės konkurencijos kaip individualiose sporto šakose.

Kiek trijų milijonų gyventojų šalyje atletų? Normatyvus atskirose rungtyse yra itin sunku pasiekti. 12-a metų laukėme, bet 10-12 metų reikia sportininkų kartai užauginti. Tai nauja karta, kurią bendromis jėgomis su tėvais, treneriais, rėmėjais užauginome. Jie dar nepadarė visko, ką gali.

A. Gudžius net nebuvo patenkintas savo auksiniu metimu. Jei tas vaikis bus sveikas, galės realizuoti savo planus ir pateisinti mūsų lūkesčius. Andrius pernai olimpiadoje galėjo būti penkete, bet nebuvo sveikas ir užtikrintas, prieš finalą perdegė.

– Iki Londono Lietuvoje buvo kalbama, kad mūsų šalies lengvoji atletika „mirė“. Ką galite į tai atsakyti?

– Lietuvoje yra trys milijonai trenerių, specialistų ir ekspertų. Taip buvo ir bus. Spalvos sporte yra ryškesnės. Tie, kurie taip sakė, didesnė jų dalis yra kvaili ir visiškai neišmanantys sporto. Jei neturėjome medalių plaukime, tai reikėjo baseinus „išleisti“, vaikų neleisti treniruotis ir nelaukti tų Rūtos Meilutytės ir kitų medalių?

Reikia suvokti, kad esame mažytė šalis. Jei treneriai sugeba surinkti vaikus, treniruoti ir laukti tiek metų laimėjimų, jie yra didvyriai. Jie dirba ne tik dėl savęs. Jie dirba dėl likusių trijų milijonų, kad neliktų tik du milijonai, kad į čempionatą atvažiuotų ne 15-a, o 20 sportininkų. Kritikuoti yra lengviausia.

A. Gudžius pasaulio čempionato disko metimo finale

– Šios planetos pirmenybėse nuteikė optimistiškai?

– Galime lengviau atsikvėpti. Optimizmas be medalių yra juokingas. Esame realūs optimistai – turime labai daug talentingų atletų. Tiems, kurie neiškovojo aukštų vietų, ar liko namie, tai parodys, kad nieko nėra neįmanomo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)