aA
Vilniaus miesto savivaldybei parduodant sklypą prie Neries Žirmūnuose netylėti nusprendė Lietuvos irklavimo ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos, organizuojančios vasario 13 dieną (14.30 val.) akciją prie savivaldybės. Anot organizatorių taip siekiama sustabdyti viešąjį interesą pažeidžiančius savivaldybės veiksmus neribotam laikui perduoti verslui minėtą sklypą. Pastarasis prieš keletą metų buvo suformuotas, planuojant čia įrengti irklavimo bazę. Pateikiame atvirus LIF prezidento ir olimpiečio Mindaugo Griškonio laiškus.
© Getty images

Lietuvos irklavimo federacijos prezidento Dainiaus Pavilionio atviras laiškas:

„Ačiū už pasiekimus“, „esate garbingi miestiečiai“, „dėkojame, kad garsinate Vilnių, Lietuvą“, „jūsų pelnyti medaliai reikšmingi visai šaliai“. Tokius ir dar daugiau malonių žodžių tenka girdėti irkluotojams, kai jie grįžta su iškovotomis pergalėmis, įvairių renginių metu. Tiesa, šlovės spinduliuose pamaudyti Vilniuje jie treniruotis važiuoja į Trakus. Nes Vilniuje nėra nė vienos tam tinkamos irklavimo bazės. O dabartiniame pergrūstame treniruočių centre irklavimo ateities talentai auginami trenerių, irkluotojų entuziazmu, o ne savivaldybės pastangomis. Prakalbus apie irklavimo bazės poreikį Vilniuje, gaunamas atsakymas, kad turite ją Trakuose. Taigi, gerbiamas mere, norėtume paklausti, ar ir krepšinį vilniečius siųstumėte žaisti į Kauną? Juk ten kaip tik yra puikios arenos.

Dainius Pavilionis
Dainius Pavilionis
© DELFI / Domantas Pipas


Irklavimo bazės klausimas tapo itin aštrus, kuomet dar prieš šešerius metus irklavimo bazei Vilniuje planuota vieta Neries pakrantėje skubos tvarka parduodama aukcione. Pirmasis aukcionas buvo paskelbtas praėjusių metų pabaigoje – kalėdiniu laikotarpiu, kuomet daugelis atostogauja ir prioretizuoja ne milijoninius pirkimus, o ramų metų užbaigimą, laiką su šeimomis. Keistai pasirinktas laikas, nes toks sprendimas veda link vieno – kad parduodamo turto kaina mažės, t. y. miesto biudžetas pasipildys mažesne suma, o čia jau kenčia viešasis interesas.

Antra, iškilus klausimams dėl aukciono skaidrumo, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Nacionalinė žemės tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją. Tačiau šioms institucijoms neišnagrinėjus klausimo, ar aukcionas organizuojamas, maksimaliai atstovaujant viešąjį interesą, paskelbtas antrasis jo etapas ir siekiama klausimą uždaryti. Toks skubėjimas kelia klausimą, ar tik nėra šis forsavimas pagal nacionalinio stadiono scenarijų ir tokia skuba susijusi su artėjančiais mero rinkimais?

Prieš iškeldamas klausimus merui, pateiksiu atsakymus į svarbiausius klausimus irklavimo bendruomenei.

Kokiomis sąlygomis irkluotojai treniruojasi šiandien? Jeigu trumpai – laukinėmis. Jeigu išsamiau – visoje Lietuvoje infrastruktūros situacija yra sudėtinga. Galime minėti pavyzdžius, kuomet taupymo sumetimais išjungiamas karštas vanduo ir žiemą irkluotojai klykdami prausiasi lediniu vandeniu, tačiau šiandien koncentruokimės į situaciją Vilniuje. Treniruočių centre, kuriame šiandien treniruojasi irkluotojai (ir profesionalai, ir moksleiviai – augantys talentai) yra šešios darbo vietos ir jų užtenka tik treneriams. Tuo tarpu kiekvienas treneris turi po 12 ugdytinių moksleivių, neskaičiuojant olimpiečių. Taigi, šešias darbo vietas turi pasidalinti daugiau kaip 80 sportininkų. Tai reiškia, kad žiemą bandoma suktis kūrybiškai: irkluoja tie, kuriems suteikiamas prioritetas (olimpiečiai), tuo tarpu kiti žaidžia krepšinį, bėgioja, slidinėja ir t. t. Daro viską, bet ne irkluoja. Mes, irkluotojai, ir boksuotis išmokstame – juk dabartines patalpas dalinamės būtent su boksininkais.

Šaltasis metų laikas irkluotojams asocijuojasi su būtinybe iškentėti, ištverti, treneriams – dėti maksimalias pastangas išlaikyti jaunuosius talentus, kol irkluoti bus galima pradėti Trakuose. Kažkiek situaciją gelbėja tai, kad treniruočių centre neseniai buvo pastatyti 10 irklavimo įgūdžiams lavinti skirtų treniruoklių. Tačiau tai įvyko olimpiečio Mindaugo Griškonio dėka, pritraukiant rėmėjus, ir su nuliniu savivaldybės indėliu. Nepaisant visų pastangų, kylančių iš entuziazmo, akivaizdu, kad dabartinis treniruočių centras Vilniuje toli gražu netenkina irklavimo bendruomenės poreikių.

Kodėl neužtenka irklavimo bazės Trakuose ir kodėl ji reikalinga Vilniuje? Atsakymas paprastas: jeigu norime, kad irkluotų vilniečiai, turi būti sudarytos sąlygos tai daryti šiame mieste. Gerbiamas mere, Jūs turite vaikų, tad norėtume užduoti Jums klausimą ne kaip merui, o kaip tėčiui: ar vežiotumėte savo vaikus kelis kartus per savaitę darbo metu į Trakus? Mūsų patirtis rodo, kad tėvai dažniausiai tokių galimybių neturi, ir tai liudija faktas, kad šiandien į Trakus moksleivius vežioja patys treneriai, o ne tėvai. Jie tai daro savo iniciatyva, vadinasi, savo atsakomybe ir resursais.

Važinėjimo į Trakus klausimas opus ir profesionalams. Olimpiečiai į Trakus iš Vilniaus per dieną labai dažnai važiuoja du kartus. Gaišta laiką keliaudami, tarp treniruočių blogu oru sėdi ir laukia automobiliuose, užuot šį laiką skyrę kokybiškam pasiruošimui, poilsiui, mokslams, šeimai ir t. t.

Galiausiai, Trakuose irklavimo bazė tokia nuostabi, kad į ją važiuoja visi. Trakuose įrengta tarptautinės klasės trasa, joje vyksta svarbiausios varžybos, tad visi nori ją išbandyti. Ji jau pati savaime yra deficitinė, o savivaldybė irkluotojams viešai pasakiusi „nesvaikite“ pasiuntė ten visus sostinės gyventojus. Trakai priima išskėstomis rankomis, tačiau situacija vėl verčia dėlioti prioritetus. Olimpiečiai takeliuose pasiveja vaikus – tai nesaugu; piko metu ežeruose be irkluojančių vaikų plaukioja ir kateriai – tai irgi nesaugu.

Kodėl vieta Neries pakrantėje irklavimo bendruomenei tokia svarbi? Visų pirma, šioje vietoje pagal pradinius planus buvo numatyta skirti 1000 kv. m – tai būtų komfortiško dydžio irklavimo bazė su baseinu. Antra, Neryje anksčiau nei Trakų ežeruose nutirpsta ledai, taigi, treniruotis galima pradėti anksčiau. Kuo daugiau galimybių irkluoti, o ne žaisti krepšinį, tuo geresnių rezultatų irkluotojai pasiekia.

Situacija ne visuomet būdavo tokia apgailėtina. Iki Antrojo Pasaulinio karo Vilniuje veikė 11 irklavimo bazių, vėliau jų sumažėjo iki trijų, šiandien teturime vieną, kurią vadinti galime treniruočių centru, ne baze. Šis sportas mūsų šalyje turi itin gilias tradicijas. Iki šių dienų irkluotojai Lietuvai pelno daugiausia medalių iš visų sporto šakų, užsienio šalyse esame labai gerbiami, laikomi vienais stipriausių varžovų, analizuojamos ir kopijuojamos mūsų irkluotojų irklavimo technikos. Tiesa, šiandien visa tai vyksta labiau dėl trenerių, irkluotojų, irklavimo bendruomenės entuziazmo. Dėl esamos situacijos darosi neramu, nes ir nuoširdžiausias entuziazmas be palaikymo galiausiai ima blėsti.

Taigi, gerbiamas mere, klausimai Jums:

1. Kodėl prieš parduodant irklavimo bazei planuotą vietą nebuvo inicijuota jokių diskusijų su irklavimo bendruomene? Tikimės, kad išsklaidysite mūsų nerimą, kad aukcionas organizuojamas patyliukais ir paknopstom.

2. Labai vertinate irklavimo bendruomenės laimėjimus ir jų naudą Vilniaus miestui, ar ištraukdami esminį pagrindą iš po kojų – viltį, kad treniruotis bus galima ir savame mieste – galite pasiūlyti labiau priimtiną alternatyvą? Siūlymas važiuoti į Trakus yra tas pats, kas turint namus gyventi viešbutyje.

3. Kaip vertinate irklavimo kaip sporto šakos potencialą Vilniaus mieste bei jo grąžą miestui? Lietuvos irkluotojai tokie stiprūs ir vertinami tarptautiniu mastu, kad tarptautinė federacija siūlo Vilniui net organizuoti pasaulinius irklavimo renginius, pritraukiant šimtus tūkstančių sportininkų bei turistų. Šį pasiūlymą perdavėme, tiesa, atsakymas buvo, kad „lankytojai nemoka GPM“. Tačiau ar potencialą vertinate tik per GPM prizmę?

4. Ir paskutinis retorinis klausimas – Vilniaus irkluotojams pasiūlėte irkluoti Trakuose. Ar krepšinį žaisti vilniečiams taip pat siūlytumėte Kaune?“

Apie opią problemą komentavo ir Lietuvos irkluotojas, daugkartinis Europos čempionas, Rio vasaros olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas Mindaugas Griškonis:

Mindaugas Griškonis
Mindaugas Griškonis
© Gediminas Bartuška

„Kaip rodo neseniai išaiškėję Vilniaus miesto valdžios veiksmai, Vilniaus valdžiai nereikalingi Lietuvai iš Europos ir pasaulio čempionatų bei olimpiadų medalius nuolat į šalies sostinę parvežantys bei čia gyvenantys irkluotojai. Pastaraisiais metais Lietuvoje jaučiamas irklavimo bumas rūpi ne vienam šalies miestui, bet tik ne Vilniui.

Dabartinei Vilniaus valdžiai netgi nesvarbus už mokesčių mokėtojų pinigus atliktas įdirbis, planuojant naują irklavimo bazę Žirmūnuose. Vietoje to, kad tęstų prieš kelerius metus kartu su irkluotojų bendruomene pradėtą darbą, Vilniaus valdžia sumanė šią sportininkams pažadėtą viziją palaidoti, o vienintelę bazei galimą vietą Vilniuje skubiai, paslapčia nuo irkluotojų, dar iki rinkimų atiduoti verslui.

Kas spaudžia Vilniaus miesto valdžią lyg akis išdegus žengti tokius jai garbės nedarančius žingsnius, šiandien galėtume tik spėlioti. Lygiai taip pat galėtume spėlioti, kas verčia Vilniaus miesto savivaldybės vadovus ir už sportą atsakingus asmenis utopija vadinti tai, kas buvusios kadencijos valdžiai buvo realus planas. Jo realumą patvirtina ir Žirmūnuose, prie Neries, suformuotas sklypas, ir sukurtas galimo komplekso maketas bei planas, kad irklavimo bazės statyba mokesčių mokėtojams nieko nekainuotų – ją, kaip viso projekto dalį, finansuotų viso pramogų ir sporto centro investuotojai.

Jau ir anksčiau buvo galima įtarti, kad dabartinė Vilniaus miesto valdžia mūsų sporto šakos nemyli, bet po pastarųjų veiksmų abejonių nebelieka. Bent jau dabartinei miesto valdžiai mes, irkluotojai, galimai tik trukdome slaptiems verslo planams.

Jau daugelį metų mūsų, irkluotojų, realybė Vilniuje yra tokia skurdi, kad mažai kas netgi galėtų patikėti. Dabartinis mums nuomojamas irklavimo treniruočių centras – neleistinai ankštas ir mažas. Čia vakare vienu metu ateina treniruotis apie 200 vaikų. Tuo metu sunku būna netgi kvėpuoti, aprasoja langai. Jau nekalbant apie treniravimosi priemones, kurios irkluotojams šaltuoju metų laikotarpiu tiesiog būtinos. Matydamas, kad pagalbos iš valdžios nesulauksime, prieš porą metų inicijavau treniruoklių pirkimą, ėjau per įmones, surinkau pinigus. Ne valdžios rūpestis, o bendra trenerių, sportininkų ir įmonių parama mums padėjo įsigyti 10 treniruoklių.

Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriui mūsų pastangos ir irklavimas, kaip Lietuvai ir Vilniui perspektyvi sporto šaka, irgi nėra įdomi. Paradoksalu, tačiau mažesniuose miestuose irklavimo sportas vertinamas gerokai rimčiau. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kaip tik šiuo metu statomos irklavimo bazės (Kaune, Klaipėda, Šiauliai), o Vilniuje nori atimti net ir pačią viziją – žemės gabaliuką, kuris šiuo metu vienintelis tam tinkamas. Vieni siūlo važinėti į Trakus, kiti pataria statyti už miesto, nesigilindami, kad jų siūloma vieta nėra tinkama, nes mes irkluojame nuo Vilnelės į viršų, bet ne į apačią, be to, renkantis bazę ypač svarbus yra upės sraunumas, kuris, deja, mažai kur mums yra tinkamas.

Vilniaus valdžiai, klausiančiai, kam Vilniui reikia geros irklavimo bazės, jei tokia yra Trakuose, galėčiau užduoti analogišką klausimą: „Kam krepšininkams reikalinga „Siemens“ arena, jei yra Kauno „Žalgirio“ arena?“

Vilniaus valdžios žmonės, kurie mums siūlo keliauti į Trakus, turėtų atkreipti dėmesį, kad net ir silpnas treniruočių centras Vilniuje ir čia esanti Neris padėjo čia, sostinėje, augti ir tapti čempionais didžiajai daliai stipriausių Lietuvos irklavimo rinktinės narių. Neris augino tiek mane, tiek ir pasaulio čempionę Mildą Valčiukaitę.

Net ir labai skurdus Vilniaus treniruočių centras man išlieka svarbus – žiemos metu, būdamas Vilniuje, treniruojuosi čia kiekvieną dieną. Sykiu matau, kaip treneriai už savo lėšas savo mašinomis veža vaikus irkluoti į Trakus, nes Vilniuje irklavimo sąlygos yra prastos – nėra tiltuko, nėra katerių vaikų saugumui užtikrinti ir kitų svarbių dalykų.

Įrengus šiuolaikišką, patogiai viešuoju transportu pasiekiamą irklavimo bazę Vilniuje, į ją ateitų daugybė vaikų, kurie turėtų gerą progą atsiraukti nuo juos sargdinančių kompiuterių, sustiprinti organizmą, pataisyti sveikatą. Sportas buvo tai, kas užgrūdino mane kaip asmenybę, formavo pasaulėžiūrą. Tą patį galiu pasakyti ir apie savo vaikystės ir jaunystės treniruočių draugus – visi jie šiandien išsilavinę, turiningai gyvenantys žmonės.

Atimdama iš mūsų šiuolaikiškos irklavimo bazės perspektyvą, Vilniaus miesto valdžia ne tik praranda profesionalius sportininkus, kurie jai neštų medalius, bet ir atima iš vilniečių vaikų vietą, kuri jie galėtų užsiimti šiuo gražiu sportu. Priešingai, jei pavyktų tokią vietą išsaugoti ir būtų pabandyta ją vystyti, manau, atsirastų daugiau norinčių sportuoti. Atgimtų Neris, kurioje padaugėtų ne tik Lietuvos irkluotojų valčių, bet ir baidarių, kanojų.

Iš tiesų: kas galėtų būti gražiau ir išmintingiau už lengvai pasiekiamą irklavimo sporto kompleksą upę turinčio miesto centre?“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.7333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Paškauskienė ir dar trys lietuviai pergalėmis pradėjo pasaulio stalo teniso čempionatą

Sekmadienį Budapešte (Vengrija) prasidėjusio pasaulio stalo teniso čempionato moterų asmeninių...

„Gintros-Strektės-Universiteto“ žolės riedulininkės Prancūzijoje lieka be pergalių

Lilyje (Prancūzija) vykstančio Europos moterų žolės riedulio „Iššūkio“ taurės turnyro...

„Dragūno“ rankininkai Baltijos lygoje užėmė ketvirtąją vietą

Klaipėdos „Dragūno“ klubui nepavyko pasidabinti Baltijos rankinio čempionato medaliais....

Lietuvos vandensvydininkai Europos Tautų taurės turnyre liko šešti (1)

Brno (Čekija) vykstančiame Europos jaunių (iki 17 metų) vandensvydžio Tautų taurės turnyre...

Kandidatų sąrašą sumažinusi rinktinė naudos ir Lietuvoje dar nematytas naujoves

Lietuvos ledo ritulio rinktinė artėja prie lemiamos pasiruošimo stovyklos fazės. Iki šiol...

Top naujienos

Ukrainoje – lemtinga atomazga: Zelenskis Porošenkai nepaliko jokių šansų Porošenka pripažino pralaimėjimą, atnaujinta 22.50 (1744)

Ukrainoje sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą triuškinamai laimėjo jokios...

Įžūlumo viršūnė: nesibaigus vienai bylai, sukčiavimu įtariamas vyras pradėjo ieškoti naujų aukų

Sukčiavimu ir dokumentų klastojimu įtariamas Marius Valiūnas galimai ir toliau apsimetinėja...

Į Lietuvą įsiverš staigus anticiklonas: žada audringus pokyčius – ypač klius savaitės pabaigoje

Šiandien, Antrąją Velykų dieną, Lietuvą pasieks naujas anticiklonas atkeliaujantis iš žemyno...

Rusų politologas: Putinas netiki, kad NATO išties pagalbos ranką Baltijos šalims (351)

Sergejaus Medvedevo – politologo, televizijos laidų vedėjo interviu Konstantinui Egertui,...

Išleido į paslėptą lobį vedusių mįslių knygą: visa šalis ėjo iš proto (8)

Knygų leidybos sensacija tapusio kūrinio „Masquerade“ (angl. maskaradas ) 40-osioms metinėms...

Jis juokiasi paskutinis: Ukrainos komikas, tapęs prezidentu (47)

Komikas Volodymyras Zelenskis Ukrainos prezidentu buvo išrinktas dukart.

Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: tiesą nuslėpti padėjo lietuvių kilmės mokslininkas (216)

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu,...

Liūdna rezultatyviai žaidusio Sabonio sezono pabaiga: „Celtics“ eliminavo „Pacers“ klubą (4)

Savo pasirodymą NBA atkrintamosiose varžybose baigė Indianos „Pacers“ ekipa. Penktą vietą...

Po Zelenskio triumfo – dviprasmiški ekspertų vertinimai (83)

Ukrainos atsigręžimas į Rytus prezidentu išrinkus politikos naujoką komiką Volodymyrą Zelenskį...

„Mercedesas“ su atsukta rida įžiebė konfliktą: moteris prabilo apie žinomos bendrovės veiksmus (388)

Maždaug prieš metus iš Kauno automobilių turguje esančios aikštelės Jekaterina Dumskytė pirko...