Anksčiau „Ekranas“ Lietuvos čempionu buvo 1985 ir 1993 m. Visos trys pergalės susijusios su ilgamečiu komandos treneriu Virginijumi Liubšiu. Prieš 20 metų V.Liubšys Lietuvos čempionu tapo žaisdamas, o šiemet ir prieš 12 metų šventė pergales, vadovaudamas komandos žaidimui.
Dabartinis komandos strategas žaidėjo karjerą Panevėžio komandoje pradėjo 1980 m. Čia jis praleido 6 metus, vėliau išvyko į Klaipėdos „Atlanto“ ekipą. Treniruoti „Ekraną“ V.Liubšys ėmėsi 1989 m. ir tik per 1995 m. sezoną buvo išvykęs dirbti į Šiaulius.
Iš komandos, aukso medalius pelniusios 1993 m., šiemet „Ekranui“ atstovavo vartininkas Arvydas Skrupskis ir gynėjas Audrius Banevičius. Aukso medalį greitai užsikabins gynėjas Arūnas Klimavičius, kurio tėvas Albertas triumfavo prieš 12 metų, o dabar dirba trenerio V.Liubšio padėjėju. Lietuvos futbolo čempionu nuo šiol save galės vadinti puolėjas Povilas Lukšys. Verta prisiminti, kad 1993 m. su Panevėžio ekipa tokį titulą pelnė šio futbolininko brolis Dainius.
Porą pastarųjų sezonų „Ekranas“ buvo labai priartėjęs prie tikslo. Pernai lapkričio 7 d. Panevėžyje vykusiose lemiamose rungtynėse dėl aukso medalių panevėžiečiai pralaimėjo pagrindiniam savo varžovui Kauno „FBK Kaunas“ klubui. Prieš metus neišvengta ir užkulisių kovos – prieš paskutines rungtynes panevėžiečius neva dėl varžovų papirkinėjimo norėta pašalinti iš Lietuvos čempionato.
Ateinantį sezoną „Ekranas“ žais UEFA Čempionų lygos futbolo turnyre, o sidabro medalius užsitikrinęs šalies taurės laimėtojas „FBK Kaunas“ tenkinsis UEFA taurės turnyru. „Laiko“ apžvalgininkas Rimas Mauricas kalbina naujų Lietuvos futbolo čempionų vyriausiąjį trenerį Virginijų Liubšį.
– Ar sezono pradžioje tikėjote, kad šįkart būsite pirmieji?
– Tikėjomės sėkmingo sezono, nes komandos sudėtis tokia pat, kaip ankstesniais metais.
– Pirmavote visus metus. Kada patikėjote pergale?
– Paskutiniame rate išvykoje nugalėjome Šilutės „Šilutę“, o namie – Vilniaus „Vėtrą“. Po šių mačų žaisti buvo likusios penkerios rungtynės, tada supratome, kad keturių susitikimų iš eilės pralaimėti negalime.
– Kas lėmė, kad „Ekranas“ pagaliau iškovojo Lietuvos čempionato medalius?
– Gerai pasiruošėme naujam sezonui. Žaidėjai subrendo, ne vienerius metus žaidžia kartu, tad gerai supranta vienas kitą. Kiekvienoje pozicijoje buvo lyderių, kurie sunkesniais momentais traukė komandą. Be to, turime Mantą Savėną – geriausią Lietuvos čempionato futbolininką. Mantas yra mūsų lyderis, kapitonas, komandos siela. O svarbiausia, manau, yra tai, kad visas kolektyvas labai vieningas. Kalbu ir apie žaidėjus, ir apie kitus klube dirbančius žmones.
– Ar pagrindinis varžovas, Kauno „FBK Kaunas“, šiemet buvo silpnesnis?
– Ne, jie nebuvo silpnesni.
– Tebejaučiate nuoskaudą dėl praėjusio sezono pabaigos?
– Žinoma, ir man, ir žaidėjams tai kelia slogių prisiminimų, tačiau stengiuosi apie tą skandalą negalvoti. Šiemet toliau dirbome ir atsilyginome už buvusias nesėkmes.
– Kuri pergalė Jums vertingesnė – laimėtoji prieš 12 metų, ar dabartinė?
– Be abejo, šių metų. Ankstesnes pergales jau užmiršau. Nors tarp abiejų pergalingų sezonų yra panašumų: dabar turime vieną pagrindinį varžovą – „FBK Kaunas“ klubą, prieš 12 metų irgi kovojome su viena komanda. Tuomet pavyko įveikti Benjamino Zelkevičiaus treniruojamą Vilniaus „Žalgirį“.
Čempionų lygos nebijo
– „Ekranui“ šiemet nepavyko gerai pasirodyti nei Lietuvos, nei UEFA Taurės turnyruose.
– Pirmose Lietuvos taurės turnyro pusfinalio rungtynėse su Kauno futbolininkais nenorėjome žaisti pagrindine sudėtimi – nusprendėme, kad neverta vaikytis dviejų zuikių. Tačiau po nulinių lygiųjų išvykoje, atsakomosiose rungtynėse prieš savo žiūrovus negalėjome neišleisti geriausių žaidėjų. Deja, mums tos rungtynės nebuvo geriausios ir antrojo kėlinio pabaigoje geriau sužaidę kauniečiai pelnytai šventė pergalę. UEFA taurės turnyre buvo labai pajėgus varžovas. Po „Liverpool“ ekipos Airijos „Cork City“ komanda buvo stipriausia, su kokia teko kovoti Lietuvos klubams šių metų Europos turnyruose. Išvykoje žaidėme gerai, tačiau to tikrai negalima pasakyti apie dvikovą Panevėžyje. Airiai įrodė savo jėgą ir vėliau, eliminavę Švedijos čempionę „Djurgardens“ komandą.
– Kitą vasarą teks išbandyti UEFA Čempionų lygą.
– Šiandien apie tai dar negalvoju. Apie kitą sezoną kalbėsime pasibaigus šiam Lietuvos čempionatui. Čempionų lygoje žaisti nebijome.
Lyderiai liks komandoje
– Kokį „Ekraną“ matysime kitą sezoną?
– Kol kas dar anksti kalbėti, nors jau dabar galiu garantuoti, kad Panevėžio komanda tikrai nebus silpnesnė – lieka visi pagrindiniai žaidėjai. Dar nežinau, ar kviesime kitų futbolininkų, ar vėl remsimės tik savais. Tikiuosi, kad traumas išsigydys Aurimas Kučys, Mindaugas Gardzijauskas, Donatas Petrauskas. Be to, turime ir jaunų, talentingų žaidėjų, kurie ateityje papildys komandą.
– Užsieniečių neskubate kviesti.
– Šiame sezone savo gretose tikėjomės matyti Darių Miceiką, bet Sank Peterburgo „Zenit“ netikėtai perleido jį Liepojos „Metalurgs“ komandai. Tuomet teko skubiai ieškoti vidurio gynėjo, tad pakvietėme gruziną Georgę Berianidzę. Jis visiškai nepritapo prie komandos, ir daugiau gruzinų, armėnų, ar kitų pietiečių į „Ekraną“ neketiname kviesti. Esu gerų legionierių šalininkas ir, manau, Lietuvoje gali žaisti pajėgūs Latvijos, Baltarusijos futbolininkai. Tačiau šalyje nėra komandos, kurią būtų labai sustiprinęs žaidėjas iš, tarkime, Nigerijos.
– Kur ieškote talentų Panevėžio komandai?
– Daugiausia savo regione. Nesistengiame brautis į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, nes šie miestai turi savo komandas. Gerai dirba mūsų miesto futbolo mokykla. Treneriai patys siūlo perspektyvius žaidėjus, nes žino „Ekrano“ nuostatą remtis jaunais futbolininkais. Jaunimas Panevėžyje turi geras sąlygas tobulėti.
– Esate griežtas savo auklėtiniams?
– Taip. Esu gimęs po Jaučio ženklu ir kartais galbūt be reikalo pakeliu balsą. Tačiau nebijau visos komandos akivaizdoje atsiprašyti, jei suprantu klydęs.
Rinktinės treniruoti nenori
– Į Lietuvos rinktinę šiemet pateko Gediminas Paulauskas, M.Savėnas. Kas dar iš jūsų auklėtinių galėtų žaisti nacionalinėje komandoje?
– Tarp rinktinės kandidatų yra A.Klimavičius, išsigydęs traumą šaliai galėtų atstovauti A.Kučys. Šie keturi vyrai tikrai verti vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius.
– Beveik pusę Lietuvos rinktinės sudaro buvę ir dabartiniai Jūsų auklėtiniai. Ar turite ambicijų treniruoti nacionalinę komandą?
– Dabar tikrai neturiu, man užtenka darbo klube. Esu visiškai patenkintas darbo sąlygomis „Ekrano“ komandoje.
– Jūsų auklėtinis Marius Stankevičius – geras pavyzdys siekiant futbolo aukštumų.
– Per pertrauką Italijos „Brescia“ klube jis visada noriai prie mūsų prisideda, treniruojasi ir duoda daug naudingų patarimų jaunesniems žaidėjams. Marius yra puikus žmogus, su juo visada malonu bendrauti. Šis futbolininkas – geras pavyzdys ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.
– Ar palaikote ryšius su „Brescia“ klubu?
– Taip. Klubo treneriai stažavo šiame klube ir bet kada gali ten nuvykti. Tačiau su visa komanda išvykti neturime galimybių. Sunki kelionė, tad šiemet ten vykti neketiname.
Sporto bumas Panevėžyje
– Kokios šalies futbolas Jums patinka?
– Patinka Olandijos, Prancūzijos rinktinių žaidimas. Žavėjausi Olandijos komanda, kai jai atstovavo legendiniai futbolininkai Johanas Cruyfas, Johanas Neskensas, Ruudas Krolas. Domėjausi ir komandomis, kurias treniravo J.Cruyfas. Jos demonstravo itin patrauklų futbolą. Pastaraisiais metais patinka Prancūzijos rinktinės žaidimas. Mėgstu, kai žaidėjai aikštėje kuria, o ne tik atlieka savo darbą.
– Tapote Lietuvos čempionais. Gal Panevėžyje esate populiaresni už krepšinio komandą, kuriai apie tokį titulą galima tik svajoti?
– Nežinau, ar galima taip pasakyti. Panevėžyje per pastaruosius trejus metus sportui buvo skiriamas didelis dėmesys ir rezultatai jau matyti. Pernai sėkmingai žaidėme ne tik mes – miesto rankininkai iškovojo Didžiąją taurę, laimėjo Lietuvos čempionato sidabro medalius. „Viking–Malt“ rankininkai turėtų laimėti šias šalies pirmenybes. Ir krepšininkų reikalai gerėja. „Panevėžio“ krepšininkai negali lygiuotis su Vilniaus ir Kauno superklubais, tačiau greitai jie bus labai rimti pretendentai užimti trečią poziciją Lietuvos čempionate.
