Šeštą vietą turnyro lentelėje užimanti „Lietava“ jau anksčiau įvykdė svarbiausią sezono tikslą ir išliko lygoje. Savo pasiekė ir prizinę vietą užsitikrinusi „Sūduva“, su kuria šį šeštadienį, stebint saviems žiūrovams, sezoną baigs Jonavos ekipa. Nors abiem klubams šios rungtynės nieko nelemia, „Lietavos“ puolėjas Tadas Eliošius patikino, kad kova aikštėje tikrai bus. Žaidėjas, kuris pretenduoja tapti geriausiu „SMScredit.lt A lygos“ futbolininku, pasidalijo mintimis apie laukiantį mačą ir visą sezoną.
– Tiek „Lietava“, tiek „Sūduva“ jau pasiekė savo tikslus. Ar užteks motyvacijos eiti į aikštę?
– Pirmiausia norėčiau pasveikinti „Sūduvą“ su iškovotais bronzos medaliais po ketverių metų pertraukos. Marijampoliečiai šiemet parodė gerą žaidimą, atėjo naujas treneris, iš karto sustatė viską į vietas ir komanda pradėjo gerai žaisti, skinti reikalingas pergales. Trečios vietos jie tikrai nusipelnė. Kalbant apie šeštadienio susitikimą, ir jie, ir mes nenorėsime pralaimėti paskutinių sezono rungtynių. Mes žadame kautis, juk žaisime stebint savo žiūrovams. Norisi sezoną pabaigti pergale. Manau, varžovai irgi to nori. Išties simboliška – juk su jais pradėjome savo pirmą sezoną. Tada Kaune sužaidėme lygiosiomis 1:1. Manau, kad nenutiks nieko blogo, jei ir dabar taip sužaisime.
– Kaip vertini savo paties sezoną? Pradžioje nebuvai labai pastebimas, o įpusėjus sezonui tapai vienu iš lyderių.
– Pati sezono pradžia man asmeniškai buvo sunki. Mūsų pasiruošimas strigo, nedirbome daug fiziškai, todėl buvo labai sunku rungtynėse. Be to, neturėjome normalių sąlygų ruoštis. Bet paskui atėjo naujas treneris, kitaip pradėjome dirbti ir iškart pamatėme rezultatus. Pagerėjo žaidimas, visi įgavome fizinę formą. Aš pats įsivažiavau. Sezoną vertinčiau neblogai, nebuvo nei labai geras, nei labai blogas. Aišku, buvo akimirkų, kai galėjo viskas geriau pasisekti, galėjau ir įvarčių daugiau įmušti, beveik kiekvienose rungtynėse turėjau po progą. Bet nieko, kitam sezonui palaikysiu (juokiasi).
– Įmušei penkis įvarčius. Kuris buvo įsimintiniausias?
– Pirmą kartą per savo karjerą šį sezoną įmušiau pačią paskutinę sekundę. Tai buvo išlyginamasis įvartis į „Trakų“ vartus. Aišku, būtų buvę geriau, jei būtume pergalę išplėšę. Man tai buvo įsimintiniausias epizodas šį sezoną.
– Tavo žaidimą pastebėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas ir pakvietė į rinktinę. Be to, esi tarp kandidatų tapti geriausiu lygos sezono žaidėju. Ar džiaugiesi šiais įvertinimais?
– Po kvietimo į rinktinę buvau labai maloniai nustebintas. Tuo metu mes buvome šeštoje vietoje, o dažniausiai kviečia žaidėjus iš pirmaujančių komandų. Nors mano forma tuo metu buvo gera, tikrai nesitikėjau būti pakviestas. Aišku, visada norisi žaisti už rinktinę. Rinktinės treneriai įrodė, kad nereikia žaisti TOP klubuose, kad tave pastebėtų. Tą įrodė pasikviesdami mane iš komandos, kuri tuo metu užėmė ne pirmaujančią vietą ir veteraną Tomą Radzinevičių. Matyti, kad treneriai stebi visus žaidėjus, o tai yra labai gerai.
– „Lietavai“ pavyko įgyvendinti pagrindinį tikslą ir likti „SMScredit.lt A lygoje“. Tačiau nepasiekėte taip trokštamos penktos vietos.
– Manau, kad mes tikrai nusipelnėme penktos vietos. Kovoje dėl jos koją pakišo nesėkmingas penktas ratas. Mums itin sėkmingo ketvirto rato pabaigoje pralaimėjome Kauno „Stumbrui“, paskui Vilniaus „Žalgiriui“ ir tas mus tarsi išmušė iš vėžių. Užsitikrinę vietą kitų metų čempionate, galbūt ir atsipalaidavome, sutriko įprastas ritmas. Paskui sekė antros rungtynės su „Stumbru“ – vėl netikėtas pralaimėjimas. Dar pasipylė ir traumos, praktiškai kiekvienoje kovoje keitėsi žaidėjai, neturėjome viso įprasto vienuoliktuko.
Nors penkta vieta nėra prizinė, bet „Lietavai“, kaip pirmą sezoną žaidusiai aukščiausioje šalies lygoje, tai būtų buvęs puikus pasiekimas. Žinoma, svarbu, kad įgyvendinome pagrindinę užduotį – būti lygoje kitą sezoną. Tai – puikus rezultatas. Tačiau man asmeniškai gaila dėl penktos vietos, tikrai buvome jos verti. Bet kita vertus, bus kur kilti kitais metais.
– Kokia atmosfera vyravo komandos viduje?
– Manau, kad vidinis klimatas komandoje – fantastiškas. Visus gerai priimame, visi bendraujame, juokiamės, draugiškai dirbame, puikiai sutariame. Klube yra žaidėjų, su kuriais anksčiau žaidžiau ir su kuriais jau iš senesnių laikų buvo puikūs santykiai. Tai mano brolis, Edgaras Žarskis ir Valdemaras Borovskis. Apskritai komandoje nesipykome, nesimušėme, esame kaip šeima.
– Įpusėjus sezonui, prie komandos prisijungė tavo brolis Tautvydas. Ką manai apie jo indėlį?
– Prisijungus po „Žalgirio“ pirmas rungtynes jam buvo sunku, bet vėliau įsivažiavo. O paskui sekė ta nelemta trauma. Tai jį išmušė iš vėžių. Dabar Tautvydas stengiasi atsigauti, bet baigiasi sezonas. Tačiau manau, kad komandai jis tikrai labai padėjo. Smagu, kad galėjome praleisti kartu daugiau laiko, gyvenome kartu po kelerių metų pertraukos. Tikiuosi, kad ir ateityje Jonavoje ar kitur dar galėsime kartu žaisti.
– Be visa ko, klubo trenerių esi nominuotas tapti ir geriausiu šio sezono „Lietavos“ žaidėju. Kaip vertini savo konkurentus?
– Tikrai malonu, kai tave įvertina treneriai ir sulauki jų pasitikėjimo. Komandos draugų nepavadinčiau konkurentais, visi kartu turėjome neblogus sezonus. Puikiai atrodė Dominykas Galkevičius, V. Borovskis, o labiausiai nustebino Giedrius Kvedaras. Jis sužaidė puikų sezoną. Kas bus išrinktas geriausiu žaidėju, man nesvarbu, džiaugsiuosi dėl kiekvieno.
