aA
Prieš dvejus metus profesionalo karjerą baigęs ilgametis rinktinės kapitonas, daugiausiai įvarčių per visą istoriją Lietuvai pelnęs Tomas Danilevičius stačia galva nėrė į verslą.
Tomas Danilevičius
Tomas Danilevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kol jo bendražygiai Edgaras Jankauskas, Deividas Šemberas ir kiti bando prikelti Lietuvos futbolą, Danila Šveicarijoje kremta mokslus bei ekonomikos srityje siekia bakalauro laipsnio. Maža to, jo darbotvarkėje nemažai kelionių į Lietuvą.

„Nebuvo taip, kad ryte sugalvojau išvykti į Šveicariją, o vakare buvau ten. Kalbėjome tais klausimais su šeima ir nutarėme, kad taip mums bus geriau. Nežinau, gal rytoj priimsime kitą sprendimą ir keliausime atgal į Lietuvą, tačiau kol kas yra būtent taip. Ir mes tuo nesiskundžiame“, – pokalbį su portalu futbolas.lt pradėjo T. Danilevičius.

– Tomai, jūsų karta vadinama gelbėtojų karta. Ta prasme, galinti išgelbėti Lietuvos futbolą. Sakykite, ar nebuvo minčių pasekti savo bendražygių pėdomis ir dirbti Lietuvos futbolo labui?

– Kaip minėjau, mano ir šeimos pasirinkimas buvo Šveicarija, tad iš esmės daugiau nelabai buvo apie ką galvoti. Koks tas darbas būtų per atstumą? Aišku, aš nekalbu apie kažkokią konkrečią pagalbą. Mano patirtis, ryšiai, kontaktai tikrai galėtų būti naudingi. Tik tiesą sakant, dar pats nelabai žinau, kaip galėčiau tai išnaudoti.

– Kas jus taip traukia į tą Šveicariją?

– Pradėkime nuo to, kad iš Lietuvos aš išvykau būdamas aštuoniolikos ir jau net dvidešimt metų esu savotiškas emigrantas. Mano dukroms Lietuva asocijuojasi tik su seneliais, tetomis ir dėdėmis. Mes su žmona irgi daug metų gyvenę Italijoje, pripratome prie tos kultūros, tad nusprendėme nieko nekeisti. Nors oficialiai dabar gyvename Šveicarijoje, tačiau esame visiškai šalia Italijos. Ta Šveicarijos dalis niekuo nesiskiria.

– Ar galima sakyti, kad jūsų dukros – italės?

– Ne, tikrai ne. Mano vaikai yra lietuviai. Mes namie visada kalbame tik lietuvių kalba ir mergaitėms ji nėra svetima. Nors suprantama, kad gyvendamos itališkoje aplinkoje, jos italų kalbą moka geriau.

– Prieš dvejus metus nusprendėte baigti profesionalo karjerą. Ar sunkus buvo kelias iš futbolininko į ne futbolininką?

– Man pasisekė, nes tas kelias buvo labai trumpas. Tuo metu turėjau daug galimybių bendrauti su ne futbolo žmonėmis, su kuriais rasdavome kitų temų. Pats pradėjau verslą – tai irgi leido užsimiršti. Dabar, prabėgus dvejiems metams, apie buvusį etapą jau net nebegalvoju. Kita vertus, net jei galvočiau, procesas būtų negrįžtamas. Nei fiziškai, nei teoriškai.

– Baigęs žaisti profesionaliai persikėlėte į mėgėjišką lygmenį. Vis dar paspardote savo malonumui?

– Taip, žinoma. Žaidžiame kažkurioje lygoje, tačiau net nepasakysiu kurioje. Man tai visiškai nesvarbu, nes šiame gyvenimo etape man svarbesnė bendravimo forma, o ne pats futbolo lygis.

– Kaip jūs patekote į tą komandą?

– Atsitiktinai. Gyvenu prie miškelio, tai mėgdavau savo malonumui pabėgioti. Kartą kaimynas pamatė ir paklausė, ko čia vienas bėgioju. Sakė ateiti pabėgioti su komanda. Ir atėjau. Patiko ir likau (šypsosi).

– Įdomu, kokia reakcija buvo, kai jie išgirdo, kad žaidžia su vienos nacionalinės rinktinės kapitonu?

– Iš pradžių nuolat sakydavo, kad eičiau žaisti į normalų lygį. Niekaip negalėjo suprasti, kad aš to nebenoriu. Iš tikro prireikė laiko, kol jie suprato, ko aš pas juos ateinu.

– Teko matyti, kad su šita komanda lankėtės Lietuvoje. Čia – jūsų idėja?

– Mes turime tradiciją po sezono kur nors su visa komanda išvykti. Tuo metu Lietuva Vilniuje žaidė atrankos rungtynes su Šveicarija, tad pasiūliau atvykti čia. Visiems ta idėja patiko ir visi kartu atvykome. Iš tikro Vilnius jiems paliko didžiulį įspūdį. Tiesą sakant, jie netikėjo, kad pamatys šiuolaikišką miestą.

– O apie šiuolaikišką stadioną klausimų nesulaukėte?

– Jie ilgai negalėjo suprasti, kodėl nacionalinė rinktinė žaidžia mėgėjų stadione. Kita vertus, jie labai džiaugėsi, kad galėjo būti taip arti žaidėjų, galėjo nusifotografuoti aikštėje bei prieiti prie futbolininkų autobuso bei gauti iš jų autografus. Šveicarijoje tokie dalykai būtų neįmanomi.

– Jūsų bendražygis Edgaras Jankauskas pasirinko „degančios kėdės“ darbą. Ką manote apie tai?

– Tiesa, kad Edgaras pasirinko ne patį lengviausią kelią ir ne patį geriausią laiką. Iššūkis – didžiulis, tačiau kažkas turėjo būti pirmas, kuris padės rinktinei grįžti ten, kur ji buvo prieš dešimt metų. Edgaras yra kovotojas. Jis – lyderis. Jis puikiai žino, kad norėdamas išeiti į sausumą, jis turės pereiti balą. Drąsos priimti tokį sprendimą reikėjo tikrai nemažai.

– Kada mes pagaliau išeisime į tą sausumą?

– Negreitai. Dabartinėje rinktinėje netrūksta žaidėjų, kuriems dar viskas prieš akis, tačiau ką reiks aplink juos lipdyti? Dabartinėje jaunimo ir jaunių rinktinėse yra juodos duobės. Viską reikia keisti fundamentaliai. Tam reikia mažiausiai dešimtmečio.

Turi būti sukurta normali vizija, kurios kryptingai siektumėm. Neužtenka nukopijuoti „Barcelona“ klubo akademijos programą ir sakyti – va, jau turime, ko reikia. Reikia suprasti, kur einame ir ko norime.

Galbūt Edgaras Jankauskas ir nepasieks tikslo, turiu omeny, patekimo į Europos ar pasaulio čempionato finalinį etapą, tačiau net artėjimas prie to rezultato – jau būtų gerai. Dugną jau pasiekėme, nebesikaskime dar giliau.

– Kitas bendražygis Deividas Šemberas pasirinko kitokį kelią futbole. Kaip manote pavyks jam A lygą padaryti patrauklią žiūrovui?

– Pripažinkime, lyga merdėjo. Ji buvo – tačiau tik tam, kad būtų. O Deivis visada deklaravo, kad savęs treneriu nemato – jam artimesnė funkcionieriaus kėdė. Kaip ir Edgaro, jo laukia labai daug darbo. Vis tik neabejoju, kad jis susitvarkys.

Ir jau dabar tvarkosi. Tarkime, nuo klubų nuimtas starto mokestis. Galime sakyti, kad tai – federacijos nuopelnas, tačiau kodėl tik dabar federacija šitaip nusprendė?

Yra modelis, yra vizija ir žinodamas Deivio charakterį, galiu pasakyti, kad jis nesustos, kol nepasieks reikiamo rezultato.

– Prieš dvejus metus jūs pats vos netapote A lygos žaidėju. Ko pritrūko?

– Buvo tokių pokalbių su Klaipėdos „Atlantu“, tačiau nepriėjome bendrų susitarimų. Taip atsitiko ne dėl „Atlanto“, o dėl manęs. Aš tuo metu net pats nežinojau, ko noriu. O kai išsiaiškinau – tada nebebuvo nei „Atlanto“, nei futbolo.

– Sekate šio sezono A lygą?

– Lentelę mačiau (šypsosi). Rimtai kalbant, tai kol kas labiausiai pasigendu „Sūduvos“ gero žaidimo. Kažkaip ne pirmi metai jie neišnaudoja savo potencialo. Džiuginantis dalykas – mano draugo Roberto Poškaus treniruojamos „Lietavos“ rezultatai.

Žiūrint į lentelės viršų, tai „Žalgiris“ kol kas nelabai įtikina. Neabejoju, kad jis turės ką veikti tiek su „Atlantu“, tiek su „Trakais“. Klaipėdiečiai, kaip suprantu, žada dar stiprintis – o tai jau pareiškimas kovojant dėl aukso; trakiškiai – kasmet stabiliai juda tos pirmos vietos link. Bus įdomu.

– Kada jus patį bus galima pamatyti A lygos rungtynėse?

– Kažkada (šypsosi). Į Lietuvą darbo reikalais grįžtu kiekvieną mėnesį ir praleidžiu čia ne tiek mažai laiko. Turiu nekilnojamojo turto projektus, kuriems reikia priežiūros. Kai tik atsiras proga apsilankyti stadione – būtinai apsilankysiu.

Futbolas.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mirė buvęs Prancūzijos futbolo rinktinės treneris (3)

Ketvirtadienį mirė buvęs Prancūzijos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Michelis Hidalgo,...

Išrinktas naujasis A lygos prezidentas (9)

Ketvirtadienį įvyko Lietuvos futbolo A lygos asociacijos valdybos narių susirinkimas, kurio metu...

Pavyzdingas solidarumas: Vokietijos flagmanai konkurentams aukoja 20 milijonų (8)

Keturi Vokietijos futbolo sunkiasvoriai, šiemet kovoję Čempionų lygoje, skyrė 20 milijonų eurų...

Lietuvos efutbolo rinktinės gretas papildė sporto psichologas (2)

Artėjant antram eEuro 2020 kvalifikacinio turnyro ratui Lietuvos rinktinėje – naujienos. Lietuvos...

Įspūdingą raumenyną karantino metu pademonstravusiam Ronaldo – aštri kritika iš Italijos (87)

Karantino metu Cristiano Ronaldo neleidžia sau atsipalaiduoti: Turino „Juventus“ ir...

Top naujienos

Lietuvoje – dar 24 koronaviruso atvejai  iš viso – 382 užsikrėtę (213)

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 382....

Rusijos sostinėje – nerimo ženklai: Maskvoje paslapčia telkiami Putinui lojalūs kariai (312)

Šimtai kolonomis į Maskvą judančių autobusų, pažymėti „atsargiai – vaikai“. Tokius...

Lietuvos ambasadorė Kinijoje: mums dar labai pasisekė – sandėliai tiesiog iššluojami (1)

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė teigia, kad vėliausiai pirmadienį Lietuvą pasieks...

Nušalintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas: aš nieko blogo nepadariau sprendimą vadina politizuotu (839)

Nuo pareigų nušalintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas Albinas Naudžiūnas sako, kad...

Tomas Sinickis. Ne pramogų pasaulėlio oligarchėliams šiuo metu labiausiai reikia pagalbos (198)

Susirūpinęs kultūros žmonių padėtimi, vakar naktį, apie 01:00 val., parašiau redaktorei...

Atkakliausius auklės baudomis: prie jūros traukia būriais, klesti prekyba iš automobilių (888)

Perspėjimai nesibūriuoti viešose vietose skamba jau ne vieną savaitę, tačiau vienas aikšteles...

Italijoje ir Ispanijoje – rekordiškai daug mirčių, Trumpas pasitelkė karo atvejais numatomus įgaliojimus (93)

Pasaulyje nenumaldomai augant naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiui, Italijoje...

Iš Arkties atplūsta šaltas oras: laukia sniegas ir stiprūs vėjo gūsiai (30)

Gražūs, šilti orai viliote vilioja į lauką. Tačiau šias viliones greitai nuslopins smarkiai...

Sporto medicinos gydytojas: cholesterolis nėra blogas, vanduo gali pakenkti, o keto dietos efektas – iliuzija (1)

2 litrų vandens per parą gerti nereikia, sulčiaspaudę galite išmesti, o laikydamiesi išgirtosios...

Po pakartotinių neigiamų koronaviruso atsakymų, į darbą grįžta apie 30 Panevėžio medikų (29)

Trisdešimties iš 51 mediko, buvusių karantine po Panevėžio ligoninėje pacientui nustatyto...

|Maža didelių žinių kaina