„Nusivylimo daug, kaip žinote, mano palaikoma Vokietija čempionatą paliko jau po grupių etapo. Favoritai krenta kaip lapai rudenį“, – šyptelėjo pokalbio pradžioje 51-erių V. Ivanauskas.
Legendinis Lietuvos futbolininkas nujautė Anglijos sėkmę lemiamomis aštuntfinalio rungtynių minutėmis prieš pradedant mušti baudinių seriją. „Juk po 20-ies metų kažkada turi pasisekti“, – kalbėjo buvęs puolėjas, kuris žino, ką reiškia svarbiu momentu mušti baudinį.
V. Ivanauskas prisiminė 1985-ųjų pasaulio jaunimo pirmenybes, kurių metu kovoje su Nigerija dėl bronzos medalių teko mušti baudinius. Sovietų Sąjungai atstovavęs V. Ivanauskas mušant paskutinį baudinį kamuolį sukirto į skersinį.
Praėjusią savaitę darbus Bresto „Dinamo“ (Baltarusija) klube baigęs futbolo specialistas džiaugėsi ir G. Staučės žygiu, tačiau jo darbą Rusijos rinktinėje vadina smūgiu mūsų šalies futbolui.
– Rusijos gretose – ir jums puikiai iš rinktinės laikų pažįstamas Gintaras Staučė, kuris Rusijos rinktinėje užima vartininkų trenerio pareigas. Gal po pergalingų rungtynių Gintarui parašėte sveikinimo žinutę?
– Ne, deja, neturiu Gintaro telefono numerio. Tačiau pasveikinau Stanislavą Čerčesovą. Pažįstu jį, tad tam tikra prasme rusų pasirodymas nenustebino. S. Čerčesovo tiesmukiškumas atneša rezultatus.
Kas jį pažįsta, žino, kad strategas sėkmingai vadovavo Permės „Amkar“, Maskvos „Dinamo“ ar Varšuvos „Legia“ klubams. Lenkijoje „Legia“ atsiliko 12 taškų nuo lyderių, bet sugebėjo iškovoti čempionų titulą. Su Permės klubu Europoje pasiekė gal net 7-ias pergales iš eilės.
Stanislavas turi savo liniją ir jos laikosi. Ruošiantis pasaulio čempionatui Rusijos rezultatai buvo tragiški, bet reikiamu momentu rinktinė pasiekė savo. Džiaugiuosi už Rusiją. Vadinasi, ji to verta.
Po pergalės prieš Ispaniją parašiau Stasui – dabar ramiai gali sau prašyti paminklo. Jis apsidžiaugė tokiu sveikinimu.
– S. Čerčesovas po pergalės prieš ispanus spaudos konferencijoje tvardė emocijas, pusiau rimtai, pusiau juokais užsimindamas, kad čempionatas tik prasideda. Kaip manote, ar Rusija gali pateikti dar vieną staigmeną?
– Ji jau pasiekė savo lubas. Žaidėjai įtampos nebejaus, nes niekas jų nebeteis už nesėkmę. Kroatai, savaime suprantama, yra neabejotini šios poros favoritai. Jie nori pasiekti daugiau, nei pasiekė prieš 20 metų (1998 m. – bronza). Jei rusams pavyks savo disciplina atsilaikyti prieš kroatus mačo pirmoje pusėje, jie gali nustebinti darkart.
Visgi, prognozuoju, kad čia rusų žygis baigsis.
– Gintaro sėkmė – ir tam tikra mūsų futbolo pergalė. Gal tai šansas vėl Lietuvos futbolo federacijai pabandyti išnaudoti G. Staučės patirtį, bandant jį pakviesti į svečius pasidalinti patirtimi, patarimais?
– Tai smūgis futbolo federacijai ir gėda, kad geriausi specialistai išvyksta dirbti užsienio rinktinėms. Ne tiek daug turime gerų specialistų, kad laisvai galėtume mėtytis tokiais žmonėmis.
Tačiau nemanau, kad Gintaras susigundytų LFF kvietimais. Kitas dalykas, G. Staučė su S. Čerčesovu dirba eilę metų. Stanislavas nepalieka savo bendražygių, manau, jų keliai dar ilgai nesiskirs. Gintarą sutikti Lietuvoje ir toliau bus labai sunku.
– Antradienį aštuntfinalio etapą dramatiškai įveikė anglai, ar jie pajėgūs žengti dar toliau?
– Anglija yra alkana, tai yra pliusas. Kitas dalykas, dalis žaidėjų neturi tokio turnyro patirties. Mačo su Kolumbija startas buvo efektingas, atrodė, kad be Jameso Rodriguezo kolumbiečiams bus labai sunku. Bet tai patyrusi rinktinė, gal dešimt futbolininkų žaidė 2014-ųjų čempionate. Ši Pietų Amerikos komanda žino tokių rungtynių skonį.
Kolumbija „iškentėjo“ pirmą pusvalandį, o anglai juk gerų šansų neturėjo. Jei anglams būtų pavykę pelnyti antrą įvartį, mačo baigtis būtų aiški.
Tačiau Kolumbijai pavyko atsitiesti ir per pirmą savo kampinį išlyginti rezultatą. Baudinių serijoje anglus slėgė didžiulė atsakomybė, bet jie su tuo susitvarkė.
Keičiasi futbolo tendencijos. Matome, kad kamuolio kontrolė nieko nereiškia, vis sunkiau rinktinėms pasižymėti, laimi gynyba. Anksčiau viršų imdavo puolimas – praleisiu gal 3, bet įmušiu keturis įvarčius. Dabar svarbu išnaudoti susikurtus šansus ar varžovų klaidas.
Gaila, kad prieš anglus nebuvo J. Rodriguezo, būtų įdomesnės rungtynės, Kolumbija priekyje būtų aštresnė.
– Jūsų manymu, ar teisingai pasielgė arbitras, skirdamas baudinį Kolumbijos vartus?
– Tai Harry Hane’o meistriškumas. Be to, tokioje vietoje kolumbietis Carlosas Sanchezas žaidė su ugnimi. Tokioje vietoje taip stabdyti Kane’ą – kvailumas, už kurį ekipa buvo nubausta. 100 procentų baudinys, nėra jokių abejonių.
Kalbant apie teisėją Marką Geigerį, jis nesusitvarkė su savo užduotimis, nesuvaldė rungtynių. Prasidėjusios provokacijos nebuvo į naudą Kolumbijai. Tačiau ji rado savo šansą išlyginti rezultatą.
– Ar prieš baudinių seriją nebuvo jausmo, kad ir šįkart anglams nepasiseks?
– 20 metų jiems nesisekė, kažkada turi jiems pasisekti. Jie pelnytai laimėjo seriją, norėjosi, kad jie pagaliau įveiktų tą prakeiksmą.
– Valdai, jums taip pat yra tekę lemiamomis akimirkomis stoti prie 11 metrų žymos, apie ką galvojote tokiais momentais, ar būdavote jau iš anksto nusprendęs į kurią pusę smūgiuosite?
– Mūsų laikais nebuvo tokios informacijos gausos, kurią žaidėjai dabar gauna iš trenerių štabo. Dabar vartininkai žino žaidėjų statistiką, kas į kurį kampą dažniau muša.
Prisiminkime Kroatijos ir Danijos baudinių seriją, kroatų vartininkas Danijelis Subasičius prieš seriją trumpam buvo užsukęs į persirengimo kambarį. Tai ne atsitiktinumas, ir ne vandens atsigerti nuskubėjo. Ko gero, jis pasitikrino turėtą informaciją ar gavo naujų nurodymų apie būsimus smūgius.
Teko ir man mušti po pratęsimo baudinius. Sunkiausia – nuo aikštės vidurio nueiti tuos 30-40 metrų iki 11 m žymos.
Į vartininką nežiūrėdavau, turėjau savo kampus, jauti į kurią pusę tau geriau mušti. Viršų ima psichologija.Dukart pasisekė, kartą nepataikiau. Kovoje su Nigerija, pasaulio jaunimo čempionate (1985 m., Sovietų Sąjunga – Nigerija, kova dėl trečios vietos).
– Ketvirtfinalių etapas startuos Urugvajaus ir Prancūzijos kova, bene geriausia gynyba prieš fantastišką Prancūzijos priekinę liniją su Kylianu Mbappe priešakyje. Kokie Urugvajaus šansai šiame mače?
– Klausimas, ar Edinsonas Cavani galės žaisti prieš prancūzus. Yra dar šiek tiek laiko, tikiuosi, kad jis pasveiks ir jis kartu su Luisu Suarezu žais priekyje.
Žinant, kad pasaulio čempionatus paprastai laimi gynyba, Urugvajaus šansai nemaži. Laukia įdomios rungtynės, labai sudėtinga prognozuoti. Iš esmės situaciją keistų ankstyvas kurios nors komandos įvartis.
Paliko Brestą
– Treneri, prieš savaitę netikėtai pasidalinote žinute, kad darbai Bresto „Dinamo“ klube, kuriame užėmėte sporto direktoriaus pareigas, baigti. Kodėl išsiskyrė jūsų ir Baltarusijos klubo keliai?
– Baigėsi sutartis, draugiškai atsisveikinome ir išsiskyrėme. Jokių intrigų, liko geri ryšiai.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Yra kai kurie konkretūs pasiūlymai, bet jie manęs nedomina. Norisi kažkiek pabūti Lietuvoje, per paskutinius 4-5 metus buvau čia retas svečias.
– Domintų trenerio darbas ar sporto direktoriaus pareigos?
– Pirmiausia, rinkčiausi stratego darbą, esu treneris. Galvojau, kad tas darbas lengvesnis, bet tikrai nėra lengva. Kaip treneris, turi atsakomybę už žaidėjus, už komandą ir jos rezultatą. Jei pasieki tikslus, puiku, jei nėra rezultatų – laisvas.
Būdamas sporto direktoriumi, esi atsakingas ne tik už komandą, bet ir administracijos darbą, jaunimo ekipas. Bresto klube įgavau geros patirties.
– Kaip vertinate dabartinę Lietuvos futbolo rinktinę ir jos paskutinius rezultatus?
– Edgaras (Jankauskas) nekaltas, pagarba jam, kad ryžosi šiam darbui. Baisiausia, kad nematau perspektyvų, nėra pamainos, nežinia, nuo ko pradėti. Kažkada galėjai sakyti, kad po penkerių, 10-ies metų ateis nauja karta. Dabar horizonte tuščia. Edgaras nekaltas, jis turi tuos žaidėjus, kurie yra. Gaila Lietuvos futbolo gerbėjų, apmaudu, kad populiariausia pasaulyje sporto šaka čia yra sužlugdyta.
Nuo didžiausių pesimistų – iki kalbų apie taurę
DELFI konferencijos pradžioje tiesiogiai savo įspūdžiais pasidalino Rusijoje kovas stebintis ir planetos pirmenybes DELFI portale nušviečiantis Mindaugas Augustis.
„Futbolo prasme, čempionatas toks pat konkurencingas, daug nenuspėjamų rezultatų, kritusių favoritų ir aibė staigmenų.
Kalbant apie sirgalius, nebus antro tokio reiškinio, kaip pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje. Ten – futbolo lopšys, visi kvėpuoja ir gyvena futbolu. Tiesiog neįmanoma pakartoti tokios šventės, kaip ją moka surengti brazilai.
Čempionato organizacija Rusijoje turbūt pranoksta braziliškąją, kur 2014-aisiais buvo galima jausti chaosą. Rusijoje – nebent smulkios detalės, svečiams padeda gausios savanorių pajėgos, paruošta infrastruktūra, daug pramogų sirgaliams, ir pačių futbolo gerbėjų į Rusiją atvyko išties labai daug“, – kalbėjo M. Augustis.
Kalbėdamas apie šeimininkų lūkesčius ir prognozes ketvirtfinalio etape, DELFI žurnalistas atkreipė dėmesį, kad per mėnesį didžiausi pesimistai virto didžiausiais optimistais.
„Yra tokių, kurie kalba apie taurę. Didžioji dauguma – realistai, kurie supranta, kad didelis pasiekimas – aštuntfinalio etapas, o ketvirtfinalis – tarsi papildomas bonusas“, – teigė M. Augustis, paminėjęs, kad G. Staučės kolegoms Rusijoje specialiai pristatyti nereikėjo.
„Gintarą žurnalistai žino, nors jis pats retai bendrauja su žiniasklaida ir yra sunkiai pasiekiamas.
Nereikia jiems aiškinti kas yra G. Staučė ir ką jis veikia Rusijos rinktinėje. Ne pirmi metai jis dirba Rusijoje, eilėje klubų treniravo vartininkus, o dabar rinktinėje yra Stanislavo Čerčesovo dešinioji ranka ar dešinė koja, be kurios jis negali išeiti iš namų“, – teigė M. Augustis.
Mindaugas su šypsena prisimena ir parengtą reportažą apie Lietuvos rinktinės pasirodymą pasaulio čempionate.
„Teko apklausti labai daug sirgalių, didžioji dalis jų puikiai žinojo FIFA 2018 dalyvius, tad taip paprasta nebuvo, kaip kad gali atrodyti reportaže.
Įdomu tai, kad daugeliui nereikėjo aiškinti kas ta Lietuva, net ir tokiems, kurie atvyko iš Panamos, iš Malaizijos, Tailando. Tokie svečiai supranta, kad „Lithuania“ – ne kažkoks rusiškas delikatesas. Tas truputį nustebino,“ – kalbėjo M. Augustis.
