„Šios rungtynės su vienais pasaulio futbolo grandų buvo labai naudingos, - DELFI sakė Vilniaus „Vėtros“ klubo vyriausiasis treneris Virginijus Liubšys. – Rinktinės treneriai turės apie ką pamąstyti, pasižiūrėti, kur lietuviai nesuspėjo, ką netaip darė aikštėje. Komanda stengėsi ir man patiko, kaip rungtyniavo pirmame kėlinyje. Jei Robertas Poškus būtų įmušęs tuos įvarčius, mačo eiga galėjo pakrypti ir kita linkme“.
„Įspūdis dvejopas. Atkarpa pirmojo kėlinio antroje pusėje labai patiko. Tuo metu Lietuvos rinktinė sukūrė pavojingų momentų ir mūsiškių žaidimas buvo gražus, - DELFI teigė buvęs Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris Algimantas Gabrys. - Tačiau dvikovos pradžia ir antrasis kėlinys – nepavyko. Kažkas išsiderino. Nesėkmingi ir nepasiteisinę keitimai išbalansavo komandą, o nesugebėjimas palaikyti kamuolio leido iniciatyvą visiškai perimti čekams“.
„Prasta lietuvių kamuolio valdymo kontrolė ir dvi neišnaudotos galimybės prie čekų vartų turėjo įtakos rungtynių baigčiai, - neabejoja Vilniaus FC „Vilniaus“ ekipos treneris ir legendinio „Žalgirio“ klubo gynėjas Kęstutis Latoža. – Lietuvos rinktinė sužaidė du skirtingus kėlinius“.
Dauguma futbolo žinovų pritaria, kad Lietuvos rinktinės puolėjui R. Poškui pelnyti įvarčius sutrukdė ilgai trintas atsarginių suolelis.
„R. Poškus neįmušė, nes seniai neturi žaidybinės praktikos Sankt Peterburgo „Zenit“ klube ir kaip puolėjas yra praradęs įvarčio jausmą. Jam reikia daugiau tokių progų, kad atgautų įvarčio skonį. Jei R. Poškus būtų realizavęs tas dvi puikiausias progas, aš nežinau, kaip tos rungtynės būtų pasibaigusios“, - spėjo V. Liubšys.
„R. Poškus yra puikus kovotojas, bet išnaudoti progas jam sunku. Jis ilgai nežaidė, todėl jam pritrūko šaltumo ir ramumo tuose epizoduose. Tas smūgis galva buvo šaunus, tik reikėjo pataikyti į vartus. Reikia tokiais momentais bausti varžovus“, - įsitikinęs A. Gabrys.
„Tai yra viso Lietuvos futbolo bėda. Progas sukuriame, bet realizuoti jų nesugebame“, - mano K. Latoža.
Kalbėdami apie Lietuvos ir Čekijos rinktinių meistriškumo skirtumus, futbolo žinovai juos pastebėjo, bet milžiniškos prarajos nepamatė.
„Po Jano Kollerio įvarčio pirmojo kėlinio pabaigoje antroje susitikimo dalyje čekai atsikratė slėgusios įtampos, tapo laisvesni ir jiems pavyko keletas derinių.
Meistriškumo skirtumas, mano akimis, nebuvo itin akivaizdus, nors čekai yra 6-toje pasaulinio reitingo vietoje, o Lietuva tik 49-a, - pasakojo V. Liubšys. - Kai kuriais momentais čekai viską aikštėje atlikdavo greičiau, bet šiaip futbole daug lemia atskiri epizodai.
Jei lietuviams būtų pavykę įmušti patiems, čekams gal daug kas būtų nepavykę, jie skubėtų lyginti santykį ir paliktų mūsiškiams progų kontratakoms“.
„Nuo reitingų niekur nepabėgsi, Čekijos futbolo lygis yra aukštesnis ir tas atsispindėjo aikštėje“, - pastebėjo A. Gabrys.
„Meistriškumas skiriasi, bet ne taip smarkiai. Čekai buvo greitesni ir techniškesni. Jie šiuo metu objektyviai pajėgesni už lietuvius“, - sakė K. Latoža.
Paprašyti įvertinti asmeninį Lietuvos futbolininkų pasirodymą, specialistai buvo vieningi.
„Kaip visada užtikrintai žaidė Žydrūnas Karčemarskas, aikštės viduryje ramiai jautėsi Deividas Šemberas, o varžovų gretose geriausias buvo J. Kolleris“, - mačo lyderius vardino V. Liubšys.
„Teigiamai įsiminė D. Šemberas, o nepatiko gynybos linijos žaidimas. Visą laiką sakydavau, kad Lietuvos rinktinė turi gerą vartininką ir patikimą gynybą, bet šįkart gynyba, ypač kraštuose, braškėjo. Klydo ir vidurio gynėjai, nes sunku su tokiasi pajėgiais varžovais žaisti“, - savo nuomonę dėstė A. Gabrys.
Pasidomėjus, kokį įspūdį paliko artėjančiam Europos čempionatui besirengianti Čekijos rinktinė, Lietuvos futbolo treneriai didelio susižavėjimo neparodė.
„Pagal rungtynes su Lietuva kai kuriais epizodais čekai man patiko. Žaidžia greitai, bet jei kitos komandos Europos čempionate išspręs J. Kollerio problema, jiems gali kilti sunkumų“, - sako V. Liubšys.
„Pagal rungtynes su Lietuva sunku spręsti apie čekų pasirengimą Europos čempionatui. Čekų žaidimas man visada patikdavo. Mūsų rinktinės fone čekai atrodė neblogai. Jų futbolo gilios tradicijos ir antradienį momentais jei perduodavo kamuolį vienu lietimu, imponavo jų perėjimas iš gynybos į puolimą, žaidimas buvo greitas, apgalvotas, gerai buvo išnaudojami aikštės kraštai.
Čekija – galinga komanda, bet stipriausių Europos rinktinių fone - įspūdis gali būti kitoks“.
Lietuvos rinktinės dar laukia trejų rungtynių seka. Baltijos taurės turnyre šį savaitgalį mūsiškių varžovės bus Estija (05.30) ir Latvija (06.01), o birželio 4 d. Vokietiijoje lietuviai draugiškame mače susitiks su rusais. Pastaroji dvikova kelia didžiulį susidomėjimą.
„Su rusais žaisti – papildoma motyvacija. Tai lietuviams psichologiškai svarbios rungtynės, nes daug mūsų futbolininkų žaidžia Rusioje ir nori įrodyti, kad gali įsitvirtinti šios šalies klubuose. Aš manau, kad mes galime sužaisti gerai ir esame pajėgūs nepralaimėti rusams“, - prognozavo V. Liubšys.
